Artėjant spalio 1-ąjai, mokslo metų pradžiai trečiojo amžiaus universitetuose, kalbinu Šakių TAU rektorę Margaritą Liukaitienę, kuri dalinasi puikia patirtimi, kaip buriasi, kuriasi, bendradarbiauja ir kartu mokosi įvairiausios įstaigos, organizacijos bei norintys nuolat tobulėti ir dalintis šakiečiai.

Prasideda mokslo metai trečiojo amžiaus universitetuose. Kaip pasitinkate mokslo metus Šakiuose?

Iš tiesų, negalime niekas neigti, kad ir prasideda, ir laukia neeiliniai mokslo metai. Visi turime baimių, nuogąstavimų, kaip seksis pradėti, užtikrinti visų saugumą, nugalėti nerimą ir likti sveikiems. Mūsų Šakių TAU karantino metu nevyko jokie užsiėmimai. Todėl visas veiklas, kurios turėjo vykti pavasarį, atnaujiname  nuo spalio mėnesio ir vykdysime iki naujų metų, o nuo sausio mėnesio mes savo studentams dovanojame nemokamus užsiėmimus iki kitų metų baigiamųjų renginių. Žmonės pasiilgę susitikimų ir aktyvios veiklos. Galiu ramiai pasakyti, kad klausytojų ne tik, kad nesumažėjo, bet dar vis sulaukiame norinčiųjų prisijungti prie besimokančiųjų bendruomenės skambučių.

Kokie prisiminimai Jus aplanko pagalvojus apie trečiojo amžiaus universiteto steigimą Šakiuose?

Kurdami Šakių TAU siekėme, kad jis būtų pritaikytas mūsų vietos bendruomenei, todėl neėmėme pavyzdžio iš jokio kito trečiojo amžiaus universiteto, nors sulaukėme labai geranoriškos pagalbos ir patarimų iš Marijampolės TAU rektorės O. Sakalauskienės. Mes kūrėme universitetą savo krašto žmonėms, siekdami, kad TAU nedubliuotų jau veikiančių meno kolektyvų ir kitų įstaigų veiklos. Šakių TAU steigėjai išsikėlė tikslą, kad veikla universitete turi būti aukšto akademinio lygio. Tai įkvėpė dekanus analizuoti poreikius, siekti, kad į universiteto veiklas būtų kviečiami žymūs žmonės, savo dalyko žinovai ir specialistai. Galima pasidžiaugti, kad mūsų klausytojai turėjo galimybę ir ne po vieną kartą susitikti su žymiais žmonėmis – poetais, rašytojais, istorikais, mokslininkais, keliautojais, dvasininkais, psichologais, kitų profesijų atstovais: K. Girniumi, A. Bumblausku, V. Česonyte, M. Stankūnu, I. Šimonyte, G. Aleksa, E. Bradūnaite, R. Šemelyte, R. Doveika, D. Kuoliu ir kitais. Labai džiugina, kad lektoriai noriai ir šiltai bendradarbiauja, atvyksta neprašydami atlygio. Paskaitas skaito ir rajone gyvenantys bei kuriantys menininkai, verslininkai, bei tie, kurie mūsų žmonėms yra įdomūs savo pomėgiais, mokantys motyvuoti studentus mokytis, keliauti, ieškoti bei patirti kūrybos džiaugsmą.

Nuo pat pradžių norinčiųjų studijuoti skaičius viršijo mūsų lūkesčius. Studijuoti pradėjo 270 šakiečių. Dabar turime daugiau nei 300 studentų. Šakių TAU studentams siūloma veikla labai įvairi: susitikimai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės popietės, savų darbų parodos, praktiniai užsiėmimai, spektaklių peržiūros ir aptarimai, parodų, koncertų, spektaklių lankymas, plenerai, diskusijos prie kavos puodelio su kviestiniais svečiais.

Manau, kad viena iš mūsų sėkmės priežasčių – savo darbą mylinčios ir jį išmanančios dekanės, kurių kandidatūras, kuriant universitetą, steigėjai bei universiteto valdyba rinkosi labai atsakingai. Šešiems fakultetams vadovauja atitinkamos srities mokytojos, kurios domisi bei žino visas su savo kuruojama dalykine sritimi susijusias naujienas. Tai lituanistė Danutė Aniulienė, geografė Birutė Bendoraitienė, technologijų specialistė Vilma Frančiakienė, logopedė Diana Jazukevičienė, istorikė Asta Urbaitienė, dorinio ugdymo mokytoja metodininkė Odeta Vasiliauskaitė.

Ar turite Šakiuose daug bendraminčių, patikimų ir palaikančių veiklos partnerių?

Kai kūrėme universitetą, sutikau jam vadovauti, nes mačiau įvairių bendradarbiavimo galimybių. Esu komandos žmogus, neįsivaizduoju veiklos be tarpusavio pasitikėjimo, savitarpio pagalbos, pasidalintosios lyderystės. Šakiuose visa švietimiečių bendruomenė susitelkusi, visuose sektoriuose veikia išvien. „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė geranoriškai leidžia naudotis gimnazijos patalpomis, juolab, kad TAU studentai yra esamų ar buvusių gimnazijos mokinių tėvai bei seneliai. Gimnazijos mokytojai dėsto mūsų TAU studentams užsienio kalbas. Bendradarbiaujame ir su Meno mokykla, Jaunimo kūrybos ir sporto centru, kurio baseine senjorai gali sportuoti, gauna nuolaidas. Taip pat draugaujame su Pedagogine psichologine tarnyba, kur dirba neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorius, su Šakių viešąja biblioteka, kur vyksta renginiai ir parodos bei Zanavykų muziejumi Zypliuose, kurių renginiuose esame dažni klausytojai ir dalyviai. Bendradarbiaujame ir su policijos komisariatu. Džiaugiamės bendruomenės pareigūnės Aušros Mockevičiūtės iniciatyvomis šviesti bei informuoti mūsų klausytojus aktualiomis temomis. Sulaukiame pareigūnų pas mus, ir mes pas juos apsilankome. Šakių visuomenės sveikatos biuras taip pat talkina skaitant paskaitas ar vedant praktinius užsiėmimus sveikos gyvensenos temomis.

Galiu drąsiai pasakyti, kad suaugusiųjų švietimas Šakiuose rūpi ir politikams. Universiteto veiklą stebi ir palaiko Šakių rajono savivaldybės taryba ir meras Edgaras Pilypaitis. Sulaukėme įvertinimo – jau ne kartą skirta dotacija universiteto veikloms įgyvendinti. 2016 metais Šakių TAU suteikta rajoninio laikraščio ,,Draugas“ nominacija ,,Metų šviesa“.

Koks yra Šakių TAU studentas?

Mūsų senjorai, skirtingai nei daugelyje kitų TAU, dažniausiai yra dar dirbantys žmonės. Todėl veiklos vyksta tik vakarais. Visi jie yra aktyvūs, žingeidūs, besidomintys, labai laukiantys susitikimų su lektoriais, nes jiems įdomu gyvai paklausti, diskutuoti, o ne tik skaityti informaciją internete. Neribojame besimokančiųjų amžiaus. Tačiau žinome, kad turime garbaus amžiaus studentų, jau perkopusių devyniasdešimt metų ribą arba jau nebetoli jos esančių, bet nepraleidžiančių nė vieno užsiėmimo. Užsienio kalbų mokytis ateina ir jaunesni žmonės, nes nori išlikti konkurencingi darbo rinkoje. Nebeklausiame ir koks studentų išsilavinimas, tačiau žinome, kad mokosi daug gydytojų, buvusių biudžetinių įstaigų darbuotojų. Turime labai aktyvius studentus ūkininkus, kurie pasidalina su TAU ir kituose, specializuotuose mokymuose įgyta patirtimi, pasiūlo, kokius lektorius galėtume pasikviesti. Mūsų studentai domisi viskuo, stengiasi nepraleisti bendrų paskaitų, noriai vyksta į spektaklius, ekskursijas ne tik po mūsų gražią Lietuvą. Ne kartą keliavome po Latviją, Lenkiją, aplankydami vis kitus regionus, ieškodami naujų potyrių, nematytų objektų, neaplankytų miestų ir muziejų.

Žmonės dažnai lanko po du ar tris fakultetus, todėl turime labai planuoti užsiėmimus, kad jie nevyktų tuo pačiu metu, kad studentai turėtų kuo daugiau galimybių dalyvauti visur, kur tik pageidauja. Todėl planavimui su dekanėmis skiriame nemažai dėmesio.

Vienas iš steigėjų gydytojas Algirdas Klimaitis garsiai pasidžiaugė, kad poliklinikoje sumažėjo eilių, nes nebeliko tu pacientų, kurie ateidavo tiesiog pasiilgdami bendravimo. Žmonėms trūksta buvimo bendruomenėje, labai natūralus jų noras būti išklausytiems. Todėl jaučiame, kad besimokantieji labai vertina TAU veiklą ir ja mėgaujasi. Prieš Kalėdas „Žiburio“ gimnazijos bendruomenė dovanoja TAU šventinį koncertą. Patiriame daug jaudinančių akimirkų. TAU studentai ateina labai šventiškai nusiteikę, pasiruošę, pasipuošę. Kiekviena išvyka į teatrą jiems taip pat labai didelė šventė. Juk ne vis patys gali nuvykti į teatrą ir pamatyti norimą spektaklį. Vienas iš laukiamų tradicinių renginių – protmūšis, skirtas Vasario 16-ąjai, į kurį kviečiame ir savo kolegas iš Vilkaviškio TAU.

Kaip buriate ir motyvuojate TAU bendraminčių komandą?

Aš labai džiaugiuosi matydama susitelkusią ir darbščią, nuolat idėjų nestokojančią TAU dekanių komandą. Juk jos dirba savanoriškai, neatlygintinai, dažniausiai jau po visos dienos praleistos tiesioginiame darbe. Tokį darbą dirbti gali tik jį suprantantis ir mylintis žmogus. Tačiau motyvuoti būtina net ir geriausiai dirbančius. Todėl organizavome joms dviejų metų andragoginius mokymus, kurie padėjo tobulėti, sulaukti profesionalios paramos. Kolegės net juokauja, kad išpuiko, renkasi tik tokius lektorius, kurie yra puikūs savo srities žinovai. Valdyba kasmet mokslo metų aptarimui renkasi netradicinėje vietoje. Tai Gelgaudiškio arba Zyplių dvarai, kur susitinkame ne tik pasidžiaugti rezultatais, bet ir pasimėgauti bendravimu bei vieni kitus pamokyti. Juk esame kūrybingi, mylintys Zanavykų kraštą, apie kurį įvairūs mokymai ir renginiai sukasi.

Aš labai žaviuosi savo kolegomis, kurie randa stiprybės kartais pabūti ne tik andragogais, bet ir gydytojais, ir psichologais. Moka išklausyti, suprasti ir užjausti. Juk kartais ateina žmogus, kuris tiesiog nori pasikalbėti. Todėl man kilo mintis trečiadieniais ryte norinčius bendrauti studentus pakviesti kavos puodeliui. Kava su mumis tuomet pasivaišina ir svečiai, pavyzdžiui bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė ar Visuomenės sveikatos biuro specialistė Mantė Barborinienė. Taigi, vieni ateina dėl pašnekovo ir temos, kiti tiesiog nori pabendrauti.

Margarita, kas Jus žavi TAU veikoje?

Labai svarbus mūsų veiklos variklis – TAU studentų padėka. Jie neslepia savo emocijų, išeidami po kiekvienos paskaitos apkabina, dėkoja, rašo komentarus, iš karto gauni grąžą ir savo darbo įvertinimą. Po renginių studentai apsilanko kavinėje, aptaria tai, kas jaudina, ką girdėjo ar matė pirmąkart. Po kelionių žmonės dar kurį laiką būriuojasi, dėkoja dekanėms. Jos, savo ruožtu, stengiasi dėl klausytojų, padeda jiems ir viena kitai. Graži iniciatyva paskaityti paskaitas viena kitos fakulteto studentams, palydėti kito fakulteto studentus į ekskursiją arba tiesiog tapti tos ekskursijos gide.

Džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti savo nišą nedidelėje, bet aktyvioje Šakių bendruomenėje, užsitarnauti žmonių pagarbą ir pasitikėjimą bei kiekvienais metais sulaukti jų mūsų universitete.

Ko palinkėtumėte sau, savo kolegoms ir studentams?

Studentams, kuriame universitete jie besimokytų, linkiu kūrybingų, atsakingų, išradingų vadovų, nestokojančių gebėjimo  ir noro bendrauti ne tik paskaitų ar užsiėmimų metu. Svarbu, kad žmonės norėtų užeiti ne tik kai iškyla problema, bet ir pasidalinti sėkmės istorija, džiaugsmo priežastimi, perskaityta gera knyga ar tiesiog pabendrauti. O mes tokių studentų turime! Todėl linkiu visiems atrasti vieni kitus diskusijai, minčiai, akimirkai ar tiesiog pokalbiui prie puodelio kavos. Tik bendrystėje gimsta geros idėjos, nauji sumanymai ir išsipildo norai.

Tinklaraščio autorė – Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė, suaugusiųjų švietime dirba nuo 2002 metų. Įgijusi istorijos bei anglų filologijos bakalauro ir edukologijos magistro laipsnius. Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacijos (LSMCVA) valdybos narė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidentė. „Epale“ ekspertė Vilniaus apskrityje.