Įgyvendindami tarptautinį „Erasmus+“ KA2 projektą „Mūsų skaitmeninė erdvė“ pakvietėme NSŠ besidominčius suaugusiuosius dalyvauti „Gyvojoje laboratorijoje“.

„Gyvoji laboratorija“ – įvairių neformaliojo suaugusiųjų švietimo atstovų bendradarbiavimas ieškant naujų idėjų ir jas įgyvendinant praktikoje. „Gyvosios laboratorijos“ sąvoka pasirinkta todėl, kad joje veikia ne daiktai, o aktyvūs žmonės, kurie diskutuoja ir siūlo idėjas, taip ieškoma naujų, inovatyvių sprendimų. Pagrindinis projekto „Mūsų skaitmeninė erdvė“ inovacijų metodo „gyvoji laboratorija“ taikymo tikslas – suburti neformaliojo suaugusiųjų švietimo atstovus inovatyviai andragoginei veiklai, pagrįstai sužaidybinimo (angl. gamefication) elementais bei stiprinti socialinius NSŠ atstovų ryšius. „Gyvajai laboratorijai“ organizuoti pasirinkta vieta – Taujėnų dvaras, kuriame nuostabus parkas ir daugybė mokymuisi bei maloniems pasivaikščiojimams  skirtų erdvių.

Nuotraukoje Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, mero pavaduotojas Antanas Pocius, NSŠ atstovai, TAU dekanai

Pasirinkę „gyvosios laboratorijos“ idėją, kuri šiuo metu itin populiarėja visoje Europoje (angl. Living Lab) ir patrauklią vietą, susimąstėme, o kaipgi įtraukti suaugusiuosius į diskusiją, kaip sukurti aplinką, kurioje kiekvienas išsakytų savo nuomonę, kurioje būtų generuojamos pačios beprotiškiausios idėjos, kaip šias idėjas susisteminti ir panaudoti tobulinant NSŠ veiklą? Sprendimą padėjo rasti Irena Sabaliauskienė, ESF projekto „Mąstymo kompetencijos lavinimas“, kurį 2011–2013 m. įgyvendino Panevėžio rajono švietimo centras, koordinatorė, šiuo metu Panevėžio r. TAU Raguvos fakulteto dekanė. Būtent ji pasiūlė pritaikyti Edvardo de Bono „Šešių mąstymo skrybėlių“ (angl. „Six thinking hats“) mąstymo metodą reflektuojant projektinę bei 2021-ųjų metų pavasario nuotolinio mokymosi veiklą.

Dalijamės pagrindinėmis Irenos Sabaliauskienė pranešimo mintimis.

Vienas garsiausių šiuolaikinių kūrybinio mąstymo tyrinėtojų Edvardas de Bono pasiūlė metodą „Šešios mąstymo skrybėlės“. Tyrinėtojas teigė, kad „užsidėję“ skrybėlę ar kepurę, mes atliekame tam tikrą vaidmenį.  Šešios skirtingos skrybėlės apima šešias mąstymo sritis: faktus, emocijas, pozityvų požiūrį, negatyvų požiūrį, kūrybiškumą ir mąstymo proceso kontrolę.

Balta skrybėlė. Ji simbolizuoja faktus, todėl mąstant apie problemą užsidėjus baltą kepurę reikia galvoti tik apie konkrečius faktus ir patvirtintą informaciją. Ją užsidėję  būname neutralūs, be emocijų. Trys pagrindiniai klausimai baltos kepuraitės naudojimui:  „Kokią informaciją mes turime?“;  „Kokios informacijos mums reikia?“; „Kaip gausime reikiamą informaciją?“

Juoda skrybėlė. Ši kepurė rodo, kad mąstome negatyviai, matome tik neigiamus reiškinio ar minties aspektus, esame kritiški. Šis mąstymo būdas padeda išvengti galimų klaidų. Du pagrindiniai juodosios kepuraitės naudojimo tikslai yra rasti silpnybes ar trūkumus ir įvertinti. Juodosios kepuraitės klausimas: „Kas čia negerai?“.

Raudona skrybėlė.  Su šia kepure mažai dėmesio skiriame faktams ir argumentams, mums rūpi tik emocinė reakcija į dalykus (linksma, liūdna, myli, nemyli, patinka, nepatinka ir pan.)  Raudonosios kepuraitės klausimas: „Ką aš jaučiu?“.

Geltona skrybėlė. Ji simbolizuoja teigiamus problemos sprendimo aspektus. Užsidėję šią kepurę reiškinius, mintis, idėjas vertiname pozityviai, esame nekritiški. Geltonosios kepuraitės klausimai: „Kas čia gero?“ arba „Kokia iš to nauda?“.

Žalia skrybėlė. Mąstant apie problemą užsidėjus žalią skrybėlę galima prisigalvoti bet kokių, net fantastiškų ir pačių kvailiausių, sprendimo būdų. Žalia kepurė – tai tarsi minčių audra, kai neatmetama nė viena idėja. Asmuo, dėvintis žalią kepurę, skatinamas fantazuoti.  Žaliosios kepuraitės klausimas: „Kokių idėjų turime?“.

Mėlyna skrybėlė. Ji paprastai dėvima veiklos pradžioje ir pabaigoje. Pradžioje nusakome situaciją, numatome, ką reikia pasiekti. Pabaigoje dėvint mėlyną kepurę pateikiamos išvados, sprendimai, nusakoma, kas bus daroma toliau. Mėlyna kepurė yra tarsi dirigentas ir sprendimo paieškos vadovas.  Mėlynosios kepuraitės klausimai:  „Koks kitas žingsnis?“; „Apie ką jau pagalvota?“.

Įdomu, kokios šio metodo taikymo taisyklės? Atsakymas paprastas: trukmė + drausmė.

Kaip teigia andragogė Irena, emocijos, informacija, logika, kūrybingumas, viltis užgriūva vienu metu, o naudojant „Šešių mąstymo skrybėlių“ metodą nuosekliai panaudojama kiekvieno išmintis, patirtis ir turima informacija. Vadovaujantis šiais aprašymais galima organizuoti susirinkimus, generuoti ir vystyti idėjas.

Panevėžio rajono švietimo centro organizuoto NSŠ renginio „Gyvoji laboratorija“ metu taikant Edvardo de Bono „Šešių mąstymo skrybėlių“ metodą puikiai pavyko reflektuoti parėjusių mokslo metų projektinę bei TAU veiklą, išgryninti 2021–2022 m. m. tikslus.

Renginyje netrūko ir dovanų. Išmaniosiomis pirštinaitėmis buvo apdovanoti Panevėžio rajono TAU 9 fakultetų (Dembavos, Bernatonių, Berčiūnų, Ėriškių, Naujamiesčio, Raguvos, Smilgių, Uliūnų, Velžio) dekanai, kurie, vadovaujami Švietimo centro darbuotojų, atokiose kaimo vietovėse karantino metu subūrė klausytojos ir padėjo jiems įveikti „Zoom“ iššūkius bei dalyvauti nuotolinėse paskaitose. Visiems dekanams įteiktos projekto „Mūsų skaitmeninė erdvė“ dovanėlės – užrašinės. Renginio pabaigoje pastebėjome, kad užrašinėse dominuoja šie įrašai:

1) užsiregistruoti projekto „Mūsų skaitmeninė erdvė“ interneto svetainėje http://ourdigispace.meb.gov.tr/ ir peržiūrėti mokomąją medžiagą, skirtą suaugusiųjų skaitmeninių gebėjimų ugdymui, arba parsisiųsti mobiliąją programėlę;

2) remiantis Edvardo de Bono metodika siųsti Panevėžio r. TAU savo fakulteto klausytojams spalvotas žinutes. Spalvos atskleis, apie ką bus rašoma žinutėje: balta – tikri įvykiai ir nutikimai; raudona – siuntėjo savijauta; geltona – skleidžiamas gėris ir malonumai; juoda – perspėjimas apie netikėtumus ar pavojus; žalia – naujos siunčiančiojo idėjos; mėlyna – pasakojimas apie tai, kaip gyvena žinutės siuntėjai.

Tikimės, kad šie du įrašai atsiras ir straipsnio skaitytojų užrašuose. O mes norime visiems andragogams pasiūlyti dar vieną įrašą: „neuždaryti“ pasibaigusio projekto įstaigos darbo stalo stalčiuje. Bėga metai, vieni projektai keičia kitus, tačiau sėkmė įstaigoje ateina tada, kai švietimo lyderių kartos viena iš kitos perima gražiausias idėjas, kai sėkmingiausių projektų metodikos susipina į darnią visumą. Tuo įsitikinęs 26-uosius darbo metus skaičiuojantis Panevėžio rajono švietimo centro kolektyvas, koordinuojantis NSŠ ir TAU veiklas Panevėžio rajone.

Nuotraukoje pirmoji PRŠC direktorė Skaidra Kriukienė, antroji PRŠC direktorė Irena Sabaliauskienė, trečioji PRŠC direktorė Jurgita Vaitiekūnienė ir šio straipsnio autorė po renginio Taujėnų dvare

Plačiau apie Edvardą de Bono ir jo metodiką skaitykite: https://www.debonogroup.com/edward-de-bono/

Renata Jankevičienė – Panevėžio regiono „Epale“ ekspertė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, „Erasmus+“ projekto „MŪSŲ SKAITMENINĖ ERDVĖ“ koordinatorė ir ekspertė

„Erasmus+“ KA2 projektas „Suaugusiųjų, gyvenančių socialinėje atskirtyje, skaitmeninių įgūdžių gilinimas siekiant gyvenimo kokybės“, MŪSŲ SKAITMENINĖ ERDVĖ, Nr. 2018-1-TR01-KA204-058750 (angl. „Enhancing digital skills of hard-to-reach adults for better life chances“, „OUR DIGI SPACE“) finansuojamas remiant Europos Komisijai