Vyresnės kartos moterys, užauginę ir išleidę į gyvenimą savo vaikus, dažnai patiria tuščio lizdo sindromą. Vienos sutiktos penkiasdešimtmetės paklausiau: „Kaip sekasi jūsų dukrai?“. Žinojau, kad mergina kūrybiška, išradinga, komunikabili, puikiai gebanti palaikyti socialinius ryšius, tad atsakymas nenustebino: „Dukrai tai gerai, o štai aš tik šiais metais pradedu ramiau jaustis“. Pasvarstykime, kas šioje tipiškoje situacijoje, kai vaikai išvyksta studijuoti, o mamos ima jausti emocinę tuštumą, gali padėti  joms „išlipti iš dėžutės“. <!--break--> Daugelis psichologų teigia, kad tuščio lizdo sindromą patiriančioms šeimoms būtina naujai pažvelgti į moters ir vyro santykius šeimoje, tačiau tegul šiuos patarimus ir dalija psichologai, o mes pagalvokime, kaip penkiasdešimtmetės moterys gali realizuoti save įsitraukę į suaugusiųjų švietimo veiklas.

Būtent apie tai diskutavo rugsėjo 5–8 d. Kuresarės gimnazijoje vykusio „Erasmus+“ KA2 projekto „MOVE-ON!“ partneriai, atvykę į Estiją iš Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos ir Portugalijos. Šio projekto tikslinė grupė – bedarbės ar žemos kvalifikacijos moterys nuo penkiasdešimties metų bei andragogai, dirbantys su šia tiksline grupe. Rengdami projektą numatėme, kad tikslinėms grupėms bus skirti mokymai „Kas aš esu?“ ir „Kuo aš noriu tapti?“. Estijoje vykusio partnerių susitikimo metu buvo aptarta, kas lėmė jau įvykusių mokymų sėkmę (plačiau apie tai esame rašę straipsnyje „Ar galima išmokyti žmones spindėti?“ (https://epale.ec.europa.eu/lt/content/ar-galima-ismokyti-zmones-spindeti) bei daug dėmesio skirta pasirengimui vasario mėnesį Lenkijoje vyksiantiems mokymams, kuriose dalyvaus po penkis atstovus iš kiekvienos šalies.

Diskusijų objektu tapo metodikos, skatinančios moterų socialinę įtrauktį, aptarimas, motyvacijos sužadinimas bei kūrybiškumo atskleidimas siūlant įvairias meno veiklas bei integruojant jas su anglų kalbos mokymu. Siekiant penkiasdešimtmetėms įrodyti, kad išgyventi tuščio lizdo sindromą gali padėti įkvepiantys pavyzdžiai, buvo nutarta į mokymus pakviesti savo amžiaus viduryje naują profesinę veiklą pasirinkusias ir ją sėkmingai vykdančias moteris, Senjorų mentorystės programos dalyves, kurios baigę aktyvią profesinę veiklą pasirinko naują veiklos sritį ir padeda pradinukams išmokytis skaityti ir skaičiuoti, bei surasti kitų įkvepiančių pavyzdžių.

Ypatingas dėmesys projekte skiriamas menui. Moterys rašo savo sėkmės istorijas ir pasirinkdamos įvairias meno technikas jas apipavidalina. Susitikimo metu Estijos moterų sėkmės istorijos buvo perduotos projekto koordinatoriui Albano Vasconcelos.

Besiruošdami mokymams Gdanske kiekvienos šalies andargogai pasirinko skirtingas meno sritis (istorijų kūrimą, fotografiją, meno terapiją ir kt.), būtent šiose srityse išbandyti save jie kvies penkiasdešimtmetes mokymų, kurie vyks Gdanske, metu. Mintimis, ar pasisekė projekto andragogams padėti tikslinės grupės moterims  „praverti dėžutę“ ir pamatyti naujas gyvenimo spalvas, pasidalinsime po susitikimo Lenkijoje.

„Erasmus+“ KA2 programos projektas „MOVE-ON!“ (Nr. 2018-1-PT01-KA204-047314), finansuojamas remiant Europos Komisijai.

Renata Jankevičienė. Nuo 2012 m. dirba Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, rengia ir koordinuoja vietos, regiono, nacionalinius ir tarptautinius projektus, skirtus suaugusiųjų švietimui. Šiuo metu yra „Erasmus+“ KA2 projektų „MOVE-ON!“ ir „OUR DIGI SPACE“ koordinatorė Lietuvoje, „Erasmus+“ KA3 projekto  „MOV-UP!“ ir „Erasmus+“ KA2 projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertė.  Publikuoja straipsnius regioninėje, nacionalinėje bei tarptautinėje žiniasklaidoje. Nuo 2019 m. yra Europos suaugusiųjų elektroninės mokymosi platformos „Epale“ ekspertė.