Asmeniniame ir profesiniame  gyvenime esame atsakingi už daugybę įvairiausių sprendimų, kurie tiesiogiai daro įtaką mūsų gyvenimo ar profesinės veiklos kokybei. Suaugusiųjų švietimo aspektu sprendimai gali turėti įtakos mokymo(si) procesui,  mokytojų bei mokinių pedagoginei  sąveikai ir kt. Tam, kad sprendimai būtų priimami efektyviai, į pagalbą galima pasitelkti tam tikrus įrankius. Tinklaraštyje pristatomi vadybiniai įrankiai, kurie galėtų padėti sudėtingoje situacijoje – kai problema yra kompleksinė, o sprendimui priimti reikia išanalizuoti daugybę veiksnių. Vadybiniai įrankiai yra pagrindinė priemonė, padedanti praktikams tikslingai spręsti problemas, tobulinti organizacijos veiklą ir pasiekti numatytus tikslus (Vanagas,Vyšniauskienė, 2012; Hillson, Simon, 2012; Kerzner, 2013; McBeath, Atkinson, 2016).

Žvelgiant iš organizacijos pusės, išskiriami tokie sprendimo priėmimo įrankių tipai:

Mokymosi vertinimo įrankiai. Tai gali būti mokymosi rezultatų analizė, mokymosi proceso vertinimo sistemų naudojimas, mokinių pažangos stebėjimas ir t.t. Toks vertinimas gali padėti nustatyti, kaip efektyvus yra mokymosi procesas ir kokie veiksniai gali būti tobulinami.

Finansinės analizės įrankiai. Tai apima finansinių ataskaitų analizę, biudžeto planavimą ir kontrolę, atsiskaitymų tvarkymą ir t.t. Šie įrankiai padeda geriau suprasti organizacijos finansinę būklę ir kaip ją pagerinti.

Projektų valdymo įrankiai. Šie įrankiai padeda planuoti, valdyti ir įgyvendinti projektus. Šie įrankiai gali apimti projektų valdymo programų naudojimą, projekto išlaidų ir laiko vertinimo metodus, projekto progreso stebėjimą ir t.t.

Rizikos valdymo įrankiai. Tai gali būti rizikos vertinimo metodai, saugumo priemonių diegimas ir t.t. Toks įrankis padeda nustatyti organizacijos rizikas ir kaip jas valdyti.

Šie vadybiniai įrankiai padeda v] gauti reikiamą informaciją ir suprasti organizacijos veiklos efektyvumą, finansinę būklę, projektų valdymo procesus ir organizacijos rizikas. Ši informacija padeda priimti sprendimus, kaip pagerinti organizacijos veiklą, tobulinti mokymosi procesus ir gerinti organizacijos finansinę būklę bei saugumą. 

Tačiau mums svarbu atsakyti į klausimą, kokie sprendimo priėmimo įrankiai galėtų būti naudingi sujaugusiųjų švietėjams, norintiems priimti pagrįstą ir veiksmingą sprendimą profesinėje veikloje. 

Suaugusiųjų švietėjai sprendimams priimti gali naudoti SWOT analizę, kuri padeda nustatyti tam tikro proceso stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. N. Pahl ir A. Richter (2009) teigimu, SWOT analizė padeda geriau suprasti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus. SWOT analizė yra vertingas vadybinis įrankis, kuris gali padėti geriau suprasti situaciją ir nustatyti svarbias problemų sritis. Kadangi švietimo sektorius yra dinamiškas ir nuolat kintantis, SWOT analizės naudojimas gali būti itin svarbus organizacijų strateginio planavimo procese. Ši analizė taip pat gali padėti kurti veiksmingus sprendimus, kurie skirti spręsti švietimo įstaigos problemas ir užtikrinti, kad organizacija pasiektų savo tikslus ir uždavinius.

Pareto analizė yra dar vienas vertingas vadybinis įrankis, kurį suaugusiųjų švietėjai gali naudoti siekiant geriau suprasti organizacijos situaciją ir priimti veiksmingus sprendimus. Pareto analizė padeda identifikuoti prioritetus ir koncentruotis į pagrindinius veiksnius, kurie turi didžiausią poveikį organizacijai (Harvey, Corkrum, Fox ir kt., 2022). 

Brainstorming (liet. „Minčių lietus“ ) metodas naudojamas siekiant sugeneruoti kuo daugiau idėjų, kurios gali padėti spręsti tam tikras problemas ar siekti išsikeltų tikslų. Tai yra kūrybinis procesas, kai dalyviai susirenka kartu ir pasidalina savo mintimis ir idėjomis (Vanagas,Vyšniauskienė, 2012). „Brainstorming‘o“ metodas skatina dalyvių kūrybiškumą ir kelia mažiau ribojančių reikalavimų dalyvavimui, palyginti su kitais sprendimų priėmimo metodais. Šis metodas taip pat yra naudingas siekiant skatinti komandinį darbą ir dalyvavimą, nes visi dalyviai yra kviečiami prisidėti prie idėjų generavimo. „Brainstorming‘o“ metodas turi savo taisykles (Obrazcovas, 2006). Pirma, reikia vengti kritikavimo ir vertinimo, kadangi šie veiksmai yra paliekami vėlesniam etapui. Svarbiausia yra daugybė idėjų, nes kuo daugiau idėjų, tuo didesnė tikimybė rasti geriausią sprendimą, pasiekti norimus tikslus ir sėkmingai išspręsti užduotis. Antra, dalyviai turi jaustis atsipalaidavę, kad galėtų laisvai išsakyti savo nuomonę be jokių suvaržymų ar įrodymų reikalavimų. Trečia, skatinamas idėjų tobulinimas ir derinimas - dalyviai gali tobulinti, derinti ir modifikuoti ne tik savo idėjas, bet ir kitų idėjas, siekdami geriausio galutinio rezultato. Nepaisant savo privalumų, galima pastebėti trūkumų, susijusių su brainstorming metodu. Dalyviai gali tendencingai siūlyti populiarius ar plačiai paplitusius sprendimus, o ne efektyviausius. Taip pat pasikartojančių idėjų atsiradimą, kuris gali neigiamai paveikti kūrybiškumą ir inovatyvumą. Nepaisant to, švietimo įstaigų vadovams šis metodas yra vertingas įrankis padedantis priimti tinkamus ir inovatoriškus sprendimus.

Konsensusas (susitarimas) yra vienas iš vadybinių įrankių, kuris dažnai naudojamas sprendimų priėmimui. Tai reiškia, norintys priimti sprendimą stengiasi pasiekti bendrą susitarimą tarp visų susijusių asmenų prieš priimant svarbius sprendimus (Vanagas,Vyšniauskienė, 2012). Šis procesas leidžia surinkti ir įvertinti įvairias nuomones, nuomonių skirtumus ir rasti kompromisinius sprendimus, kurie tenkintų visų suinteresuotų asmenų interesus. Konsensuso siekimas yra naudingas sprendžiant sudėtingas ir ginčytinas situacijas, kadangi leidžia surasti sprendimus, kurie gali būti priimti ir įgyvendinti su visų sutikimu ir parama. Vis dėlto, R. Vanagas ir L. Vyšniauskienė (2012) teigia, jog šis metodas turi trūkumų: sprendimų priėmimo procesas reikalauja nemažai laiko, o jei grupė nesugeba pasiekti bendro sutarimo, jos nariai gali pajusti nusivylimą ir nepasitenkinimą savo darbu ar savimi. 

Strateginis planavimas yra procesas, skirtas nustatyti organizacijos ilgalaikius tikslus ir strategijas jų pasiekti. Šis procesas apima visus etapus - nuo situacijos analizės ir vizijos formavimo iki veiksmų planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos. Strateginis planavimas leidžia įvertinti organizacijos ar tam tikro proceso stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, kad būtų sukurta veiksminga strategija, kuri atitiktų organizacijos poreikius ir tikslus (David, 2011). Tai taip pat leidžia nustatyti prioritetus, pasirinkti tinkamus sprendimo variantus ir optimaliai paskirstyti išteklius. 

Nominalių grupių technika yra vadybinis įrankis, kuris yra naudojamas efektyviems sprendimams priimti. Tai yra kolektyvinis metodas, kurio metu žmonės, susiję su sprendimu, darbo grupe, yra organizuojami į formalią diskusijos struktūrą. Šiame procese visi nariai turi galimybę aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie sprendimo priėmimo. Suaugusiųjų švietėjai gali naudoti nominalių grupių techniką, siekdami spręsti įvairias su mokymu(si) suaijusias problemas ar iššūkius. Nominalių grupių technika leidžia visiems grupės nariams dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Technika susideda iš keturių pagrindinių žingsnių (Vanagas,Vyšniauskienė, 2012): 1) kiekvienas narys savarankiškai surašo jam kilusias idėjas; 2) kiekvienas narys pristato savo idėjas; 3) pradedama diskusija, kurioje grupės nariai gali paklausti ir paprašyti paaiškinimo bet kokiai idėjai; 4) nariai balsuoja už jiems labiausiai patikusią idėją ir išrenka „populiariausią“. Atlikus visus šiuos žingsnius, užtikrinamas visų grupės narių aktyvus dalyvavimas ir išvengiama šabloniško mąstymo problemų, susijusių su sprendimo priėmimo procesu. Todėl tokia kolektyvinio sprendimo priėmimo metodika yra naudinga, nes skatina visų narių dalyvavimą, leidžia gauti skirtingus požiūrius ir idėjas, taip pat skatina diskusiją ir bendradarbiavimą. Nominalių grupių technika yra vienas iš vadybinių įrankių, kuris padeda kolektyviai spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai padeda geriau atspindėti organizacijos poreikius ir siekius, taip pat suteikia galimybę gauti įvairiapusę perspektyvą, kurią sudaro visų narių patirtis ir idėjos. 

Delfi (Delphi) technika yra kitas vadybinis įrankis, kuris naudojamas sprendimų priėmimui. Ši technika remiasi rašytiniais atsakymais, kurie yra gaunami iš specialių anketų. Pirmoje anketos versijoje yra užduodami plačių klausimų, tokių kaip problemos nustatymas, tikslų nustatymas ar sprendimo pasiūlymai. Kiekviena tolesnė anketos versija yra parengiama remiantis ankstesniu informacijos surinkimu. Šis procesas tęsiasi tol, kol grupė pasiekia susitarimą. Atsakymai gali būti anonimiški arba ne. Delfi technika gali būti vertinga priemonė švietimo įstaigų vadovams, kadangi ji leidžia gauti skirtingas nuomones ir perspektyvas, kurios gali padėti priimti sprendimus, kurie yra efektyvesni ir geriau atitinka įstaigos poreikius(Vanagas,Vyšniauskienė, 2012). 

Sprendimų medžiai yra vizualinis įrankis, kuris padeda struktūruoti sprendimų priėmimo procesą ir atsirinkti geriausius pasirinkimus. Tai yra struktūrizuota diagrama, kuri padeda vadovams sistemingai analizuoti problemą, išsiaiškinti jos priežastis ir nustatyti tinkamus sprendimus. Sprendimų medžių pagrindas yra hierarchinė struktūra, kurioje problema yra išdėstyta kaip šakotas medis, kuriame pagrindinis klausimas skaidomas į vis smulkesnius ir konkretesnius klausimus. Medyje galima nurodyti svarbias problemos sritis, galimas sprendimo alternatyvas, jų privalumus ir trūkumus bei numatyti sprendimo padarinius. Toks struktūrizuotas metodas leidžia vadovams sistemingai analizuoti problemą ir nustatyti tinkamiausią sprendimą. Be to, sprendimų medžiai gali padėti vizualizuoti kompleksines problemas, taip palengvindami jų supratimą ir spręsti jas efektyviau (Goodwin, Wright, 2014).

Vadybiniai įrankiai yra neatsiejama praktiko darbo dalis, kurie suteikia jiems struktūrą ir sistemą sprendžiant sudėtingas problemas. Šie įrankiai gali apimti skirtingas sritis, tokiu kaip projektų valdymas, finansų valdymas, personalo valdymas ir kt. Suaugusiųjų švietėjai gali būti linkę priimti sprendimus neapgalvodami visų faktorių ir galimų pasekmių, o tai gali turėti neigiamą poveikį jų profesiniai veiklai. Vadybiniai įrankiai padeda rinkti, analizuoti ir interpretuoti informaciją, nustatyti prioritetus ir sudaryti veiksmų planus. Tai reikalinga tam, kad švietimo įstaigos veikla būtų efektyvi, o numatytų tikslų būtų pasiekti greičiau ir lengviau. Galima teigti, kad vadybiniai įrankiai yra neišvengiamas ir svarbus veiksnys, siekiant gerinti suaugusiųjų švietėjų sprendimo priėmimo gebėjimus, švietimo įstaigos veiklą ir siekti tvaraus tobulėjimo.

Parengė: Julija Melnikova "Epale" ambasadorė Klaipėdos regione