Rugpjūčio 25 dieną grupė lietuvių andragogų išvyko į Estiją semtis patirties iš Talino kolegų. Tarp dešimties stažuotojų ir aš – Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos mokytoja, kol kas dar nežinanti, ko tikėtis, ir nepuoselėjanti pernelyg didelių iliuzijų. Vis tik mokymai pranoko lūkesčius – buvo itin malonu jausti labai atsakingą estų požiūrį į pas juos atvykusius besimokančiuosius: užsiėmimai kruopščiai suplanuoti ir apgalvoti, dėstytojai ne tik charizmatiški bei puikiai išmanantys savo dalyką, bet ir nuoširdžiai besistengiantys sudominti, atskleisti, kaip prasmingai panaudoti įgytas žinias ugdymo proceso metu.

Norėčiau pristatyti Talino universiteto dėstytojos Marin Johnson  užsiėmimą „Digital tools to support learning“ (mokymai apie mokytis padedančias informacines priemones). Kodėl būtent šie mokymai? Visų pirma, dėmesys besimokančiajam: būtent mūsų grupei sukurtas tinklapis, kuris, kaip patikino dėstytoja, gyvuos ir pasibaigus mokymams, taigi kiekvienas galėsime grįžti ir susirasti mums reikalingą medžiagą. Antra, sužavėjo užsiėmimo formatas: negaištant laiko ilgoms kalboms, dalyką buvo pasiūlyta išbandyti praktiškai. Tai puiku, nes net ir labiausiai įtraukiantis pasakojimas ilgainiui pasimiršta, vienintelis būdas susiformuoti įgūdžius – imti ir daryti. Todėl, ir pati negaišdama laiko kalboms, dalinuosi Marin Johnson tinklapio adresu: bit.ly/digitaladulted – ir kviečiu panaršyti gautą medžiagą. Ir nors mokymuose nedalyvavusiam asmeniui galbūt ne viskas bus aišku, tačiau tikiu, kad net ir pašalietis ras naudingos informacijos, kuri nukreips, padės susirasti tai, kas aktualu būtent jam.

Baigdama užsiėmimą, Marin Johnson paprašė įvardyti vieną įrankį, kurį, mes, stažuotojai, tikrai žadame išbandyti savo klasėje. Peržvelgusi atsakymus, kuriuos, beje, surašėme „padlet“  lentoje – viename iš naujai pristatytų įrankių, dėstytoja paprašė pažadėti, kad bent šią vieną priemonę būtinai panaudosime mokymo proceso metu. Pažadą ištesėjau ir dabar noriu pasidalyti ne tik įgytomis žiniomis, bet ir konkrečia patirtimi.

Kas tai per programa? Iš esmės – tai ta pati tradicinė lenta, kuri kabo turbūt beveik kiekvienoje klasėje. Skirtumas tik tas, kad „padlet“ virtuali – ne pakabinta ant sienos, o atveriama kompiuterio, mobiliojo telefono ar kito prietaiso ekrane. Kodėl gi mokytojas turėtų naudoti „padlet“? Kokie šios programos privalumai, kuo ji pranašesnė už įprastą klasės lentą? Visų pirma, naudotis „padlet“  itin paprasta – nereikia jokių ypatingų žinių ar įgūdžių.  Mokytojas, norintis naudoti šią lentą, turėtų prisiregistruoti, bet tai padaryti paprasta – nebūtina pildyti jokių formų, galima registruotis naudojantis jau turima gmail ar facebook paskyra. Keli  mygtuko spustelėjimai (visiškai tas pats, kas jungtis prie savo elektroninio pašto) ir tu jau sveikinamas „padlet“  aplinkoje. Toliau – dar paprasčiau. Tiesiog paspauskite raudonos spalvos mygtuką „Make a padlet“ ir jūsų lenta jau paruošta naudoti. Dešiniojoje ekrano pusėje atsivėrusiame ekrane rasite įrankius, padedančius modifikuoti lentą pagal savo poreikius ar skonį: susikurti jos pavadinimą, aprašyti, ką skelbsite, pasirinkti fono spalvą, šriftą, jo dydį ir t.t. Viskas itin paprasta ir, manau, net anglų kalbos nemokantis žmogus puikiai gali išbandyti programos galimybes tiesiog bandymų būdu ar, blogiausiu atveju, padedamas google vertėjo. Taigi kviečiu įsijungti internetą, paieškos laukelyje suvesti padlet.com ir išbandyti šią priemonę patiems.

Kuo ši lenta pranašesnė už lentą, kabančią ant sienos? Žinoma, informacija joje atrodo patraukliau: daugiau spalvų, lengva skelbti vaizdus ar video įrašus. Bet didžiausias „padlet“ pranašumas tas, kad susikurta lenta itin paprasta dalytis su savo besimokančiaisiais, kurie, naudodamiesi tiesiog savo mobiliaisiais telefonais, gali greitai kurti įrašus ar juos komentuoti. Tiesiog pasidalykite savo „padlet“ nuoroda (adresas rodomas dešiniojoje ekrano pusėje kartu su visais kitais pasirinkimo įrankiais) ir viskas – besimokantieji jau gali skelbti savo įrašus jūsų sukurtoje lentoje. Taigi tuo pačiu metu šioje erdvėje gali rašyti ir įrašus skaityti, juos komentuoti  daug žmonių – toks greitas polilogas. Jei „padlet“ kūrėjas nori, visi rašantieji bus anonimai – jų vardai nebus skelbiami. Būtent tai man pasirodė naudinga. Dažnai suaugusiųjų  besimokančiųjų grupės yra itin heterogeniškos – šalia jaunuolio, kuris dar pernai mokėsi vidurinėje mokykloje, pamatysime keturiasdešimtmetį, mokyklos suole sėdėjusį galbūt prieš ketvirtį amžiaus. Kartais tokių grupių nariai, ypač pažinties pradžioje, yra linkę patylėti, nereikšti savo nuomonės, iš pradžių pasiklausyti, ką kitas pasakys. O „padlet“  suteikia galimybę savo poziciją išsakyti anonimiškai, nebijant, ką kitas apie tave pagalvos: juk jis tiesiog nežinos, kas išsakė vienokią ar kitokią nuomonę. Lentos privalumas ir tas, kad sunkiau likti abejingam: pasislėpti už kitų nugarų, praslysti, nutylėti. Mokytojas mato, kiek jo klasėje yra žmonių, ir kiek įrašų sukurta lentoje. Matant visų besimokančiųjų nuomones, pozicijas, atsakymus, tikiu, lengviau išprovokuoti diskusiją, įtraukti besimokančiuosius, padėti jiems iš stebėtojų virsti dalyviais.

Aš pati „padlet“ lentą išbandžiau kaip susipažinimo ir prisistatymo priemonę su naujos klasės besimokančiaisiais. Pasiūliusi atvirai pasakyti, ko besimokantieji tikisi ir ko baiminasi, sulaukiau nedrąsių ir, deja, turbūt ne pačių nuoširdžiausių atsakymų. Vis dėlto tai buvo tik pirmasis bandymas; ateityje planuoju naudoti „pladlet“  įvairioms diskusijoms, fiziškai klasėje nesančių besimokančiųjų įtraukimui bei refleksijai, įsivertinimui ir tikiuosi, kad, pripratę prie šios priemonės, mano besimokantieji bus atviresni, padės man geriau juos suprasti, išsiaiškinti, apie ką jie galvoja, kas jiems svarbu, sunku, lengva.   

Kokie „padlet“ trūkumai? Kol kas matau tik vieną – nemokamai vartotojas gali susikurti tik tris lentas. Kita vertus, ar jų reikia daugiau? Visada galima ištrinti nebereikalingus įrašus, pasikeisti lentos spalvas, šriftą ir naudoti ją vėl ir vėl. Taigi faktiškai užtektų jos ir vienos.  Žinoma, galbūt būtų galima padiskutuoti, ar toks bendravimas reikalingas? Galbūt vertėtų tiesiog kalbėtis, mokytis žodžiu išsakyti savo mintis ir nesislėpti už anonimo kaukės? Ar būtinai reikia rašyti? Ką daryti, jei įrašuose būtų daug gramatinių klaidų? Kaip elgtis, jei anonimas būtų nemandagus ir nepagarbus, išdrįstų įžeisti? Tuos, kurie anksčiau nesinaudojo „padlet“, kviečiu pažintį su programa pradėti diskusija mano lentoje https://padlet.com/vilma_auglyte/epale, sukurtoje būtent šio straipsnio skaitytojams. Atsidarę nuorodą, tiesiog spragtelkite du kartus ant sienos ir pirmyn – jau galite pasisakyti! Labai tikiuosi sulaukti komentarų, pastabų, o galbūt ir klausimų (lenta bus visiems pasiekiama iki spalio 1 d.)

„Padlet“ – tik vienas iš daugelio skaitmeninių įrankių, padedančių mokytojui jo darbe. Bet iš stažuotės Estijoje išsivežiau ne tik naujų žinių ar naujų idėjų. Grįžau geros nuotaikos, pajutusi, kad aš, suaugusiųjų mokytoja, esu svarbi, man skiriamas visas dėmesys, nuoširdus noras padėti sužinoti daugiau, išmokti kažko nauja – juk visos įgytos žinios galų gale bus panaudotos padėti žmogui, atėjusiam pas mane mokytis. Ir pabaigai. Rugsėjo 2 dieną sulaukiau Marin Johnson laiško, kuriame ji priminė mums sukurto puslapio adresą, teiravosi, ar nereikia pagalbos, ir pasiūlė keletą naujų skaitmeninių mokymo priemonių. Koks malonus mokytojo dėmesys besimokančiajam!

Stažuotė vyko įgyvendinant projektą „Profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemos tarptautiškumo plėtra“ (Nr. 09.4.2-ESFA–V-715-04-0001).

Tinklaraščio autorė – Vilma Auglytė, Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, 2018 metų „Epale“ adragogė.