„Mind-mapping“ metodą galima priskirti vienai iš naujų, įdomių ir naudingų aiškinamojo-vizualinio mokymo(si) metodų grupei. Metodo pavadinimas kilęs iš anglų kalbos žodžio „mapping“, kuris reiškia „žemėlapis“. Lietuvių kalba šis metodas gali būti pavadintas skirtingais būdais: „proto žemėlapis“, „proto kortelė“, „atminties kortelė“, „minties kortelė“, „intelekto kortelė“, „proto valdymas“ ir pan. Smegenų specialistas, psichoterapeutas V. Berlynas siūlo pačias korteles (mind cards) vadinti  „mąstymo kortelėmis“ o jų kūrimo procesą „proto kartografavimu“, ir tai gana logiška. Šiame straipsnyje šį metodą vadinsime pirminiu pavadinimu „proto kartografavimas“ ir „proto žemėlapis“.

Iš pirmo žvilgsnio „mind-mapping“ atrodo nesudėtingai. Šį metodą plačiai taiko pagrindiniame ugdyme, aukštajame moksle, suaugusiųjų švietime. Pabandykite įsigilinti į jo metodinius principus ir atsakyti į klausimus: kas yra proto žemėlapis? Kaip jį naudoti?

„Proto žemėlapis“ - tai asmens mintys tam tikra tema, grafiškai pavaizduotos ant popieriaus lapo, ant lentos ar kompiuterio ekrane. Šis minčių įrašas yra tarsi šerdis su šakomis, spinduliuojančiomis iš jo. Atšakos atspindi asociatyvias pagrindinės temos sąsajas su kitomis potemėmis - nuo didesnės koncepcijos iki mažesnių detalių.

„Mindmapping“ pasirodė XX a. pabaigoje, jį išrado britų psichologas Tony Buzan, kuris analizavo mąstymo  ir kūrybiškumo ugdymo metodus. Pirma, jis atliko tyrimą, kaip senovės mąstytojai ir didieji renesanso protai fiksuodavo savo idėjas.  Studijuodamas šią temą, Buzan‘as atkreipė dėmesį į tai, kad senovės mąstytojai, įrašinėdami savo mintis jas iliustruodavo, ir tai puikiai atspindėjo jų  mąstymo procesą. Tyrimo rezultate Buzan‘as suprato, kiek svarbūs yra brėžiniai ir asociacijos projektuojant ir perduodant mintis.

Iki Buzan‘o atradimo, buvo taikomi linijiniai informacijos apdorojimo metodai. Buzan‘o metodo naujovė yra ta, kad kuriant proto korteles/žemėlapius jis siūlo naudoti abu smegenų pusrutulius. Kadangi žmogaus smegenys, gaudamos informaciją, iš karto sukuria įvairius neuroninius ryšius ir asociacijas, Buzan‘as siūlo sukurti „minties žemėlapius“ analogiškai su mūsų smegenų neuronų jungčių nuotraukomis. Ir kad abu pusrutuliai būtų įgalinti kuriant „proto korteles“, Buzan‘as siūlo ne tik vaizduoti spindulius, bet ir skirtingomis spalvomis spalvinti šakas, kurios skiriasi nuo pagrindinės temos. Tokiu atveju smegenys geriau suvokia, supranta ir prisimena informaciją. Šiuo požiūriu žmogus aktyvuoja vadinamąjį spinduliuojantį mąstymą, kai mintys tarsi medžio šakos nukrypsta nuo jo šerdies, nuo centro link periferijos, nuo centrinės (pagrindinės) idėjos (temos) - į asociatyvias idėjas (potemes) ir toliau – į dar mažesnes asociacijas (detales).

Kaip gi kuriami „proto žemėlapiai“? Yra tam tikrų jų kūrimo taisyklių.

• Pirma, jums reikia pradėti nuo centro. Centre yra bendros (pagrindinės) temos pavadinimas (mintys, idėjos). Pagrindinis „proto žemėlapio“ tikslas yra plėtoti šią pagrindinę temą (idėją) tam jis ir kuriamas.
• Antra, visuose proto žemėlapiuose yra įprasta pradėti pirmąjį linijinį atšaką iš viršutinio dešiniojo kampo ir tada kitas atšakas braižyti pagal laikrodžio rodyklę. Tai yra, jei įsivaizduojate laikrodžio veidą, tada jūs turite pradėti nuo „13.00 val.“ ir toliau iki „23.00 val.“. Tai yra bendra taisyklė visiems „proto žemėlapiams“. Tačiau, jei ketinama kitaip suskirstyti idėjas (šakas), tuomet būtina juos suskaičiuoti, kad būtų galima suprasti, kaip juda (yra generuojama) mintis (idėja).
• Trečia, kuriant „proto žemėlapį“, kiekviena nauja „šaka“ turėtų būti pavaizduota skirtingai. Tuomet paprasčiau yra atkreipti dėmesį į ją, o smegenys geriau supranta ir prisimena informaciją. Atšakos nuo vidurio yra storesnės, tada periferijoje jos tampa plonesnės, tarsi parodydamos minties raidos kryptį.
• Ketvirta, kiekvienoje atšakoje - tiek didelėje, tiek mažoje - rašomi tik vienas ar du raktiniai žodžiai ir (arba) viena iliustracija (jei tai yra namų darbas, tuomet besimokantieji gali naudoti nuotraukas ir pan.). Rekomenduojama žodžius rašyti raidėmis, nes sunku ir nepatogu skaityti mažąsias raides net ir savo rankraščiu. Brėžiniai yra netgi geresni, nes jie geriau vysto vaizduotę ir geriau sukuria asociatyvius ryšius. Be to, brėžinių kokybė nėra labai svarbi – net ir mažiau kokybiški, jie vis tiek atlieka savo funkciją. Nebijokite, jei kas nors nežino, kaip piešti arba piešti nemoka.
• Penkta, proto žemėlapyje rekomenduojama braižyti ne daugiau kaip 9 atšakas, nes smegenims bus sunku įsiminti informaciją. Optimalus šakų skaičius, prisidedantis prie geresnio suvokimo ir įsiminimo, yra penkios- septynios šakos (7 ± 2).

Kuriant „proto žemėlapį“ atšakas nebūtina piešti ir pildyti vienas po kitų. Štai kodėl tai ir yra „minčių žemėlapis“. Kadangi mūsų mintys gali peršokti iš vienos į kitą, mes galime pildyti „mind card“ skirtingose vietose, kaip ir galvojame apie temas ir idėjas.

Kuo daugiau idėjų ir detalių yra, tuo didesnis popieriaus lapas, kuriame jos bus fiksuojamos. Popieriaus lapas turi būti ne mažesnis kaip A4 formato lapas, jis turėtų būti tik baltas, be langelių ar linijų, nes jie gali trukdyti žodžių ir iliustracijų išdėstymui "kortelėje".

Dvidešimt pirmajame amžiuje yra daug „Microsoft“ programų „proto kortelėms“ kurti. Čia galite rasti daug įvairių šablonų ir gana greitai sukurti bet kokios konfigūracijos „mind card“. Mes galime rekomenduoti tokius populiarius nemokamus „mind-mapping“ išteklius kaip „Coggle.it“, „Mind42.com“ svetaines ir „Xmind“ programėlę iš „Xmind.net“. „Proto žemėlapiams“ kurti taip pat aktyviai naudojamos tokis mokamos priemonės kaip: MindNode, Mapul ir MindMeister.

„Proto žemėlapis“ gali būti plačiai naudojamas mūsų asmeniniame gyvenime ir darbe bei mokymo(si) procese. Pavyzdžiui, mūsų asmeniniame gyvenime mes galime suplanuoti savo dieną, taip pat kitą savaitę, mėnesį, metus ir netgi gyvenimą „proto kortelės“ pagalba.

Vadybininkai gali naudoti „proto korteles“ susitikimams ir susirinkimams. Naudodami „proto kartografavimą“, galite paruošti ir puikiai pristatyti kolegas ir partnerius. „Proto žemėlapio“ kūrimas padės komandai kurti ir vykdyti projektą.

„Proto žemėlapis“ plačiai naudojamas ugdymo(si) tikslais. „Proto kortelės“ naudojamos mokantis kalbų,  rašant darbus. Studentai taip pat gali rengti projektus, pristatymus, naudodami „proto korteles“. Be to, „proto kartografavimu“ galima parengti net visas paskaitas). Ir atvirkščiai, bet kokios paskaitos ar teksto pagrindu galima sukurti „proto kortelę“, studentams bus lengviau įsiminti studijų medžiagą ir pasirengti seminarui ar egzaminui.

Ugdytojai gali kurti ir naudoti „proto korteles“ kaip dalomąją medžiagą. „Proto kortelių“ kūrimas besimokantiems tai galimybė plėtoti savo mąstymą, atmintį ir kūrybiškumą.

Taigi galima teigti, kad „proto žemėlapis“ yra novatoriškas, kūrybingas, paprastas, įdomus ir naudingas įrankis gyvenime, darbe, mokymosi procese, skirtas organizuoti ir vizualizuoti savo mintis, plėtoti mąstymą ir kūrybiškumą. Ji taip pat padeda geriau įsisavinti ir įsiminti informaciją.

Mes kviečiame dalintis mintimis, kaip šį metodą efektyviai taikyti suaugusiųjų mokymo(si) procese. Papasakokite apie savo patirtį ir idėjas komentaruose!

Parengė:

Dr. Julija Melnikova

Klaipėdos universiteto

Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakulteto

Vyresnioji mokslo darbuotoja

„Epale“ ambasadore Klaipėdos regione nuo 2006 m.