Naujame Europos suaugusiųjų švietimo asociacijos (EAEA) informaciniame leidinyje „Labiau ekologiška ateitis: besimokančių suaugusiųjų ir mokytojų balsai pereinant prie „žaliojo kurso“ nagrinėjama, kaip besimokantys suaugusieji, jų mokytojai ir bendruomenių organizatoriai mato ekologinės situacijos ateitį ir suaugusiųjų švietimo vaidmenį joje. Dokumentu EAEA užbaigia 2023 metų temą apie suaugusiųjų mokymąsi pereinamuoju laikotarpiu link „žaliojo kurso“.

EAEA veikla aktyvinant tvarų suaugusiųjų švietimą

„Žaliojo kurso“ arba labiau ekologiškos aplinkos suaugusiųjų švietime temą EAEA nagrinėja jau keletą metų, plačiai aptarinėdama pagrindines ES ir pasaulinės politikos darbotvarkes, aiškiai arba netiesiogiai susiejančias suaugusiųjų mokymąsi ir perėjimą prie tvaresnės visuomenės plėtros. Šios temos aptariamos, pavyzdžiui, EAEA bendrojoje ataskaitoje apie ekologiškesnį suaugusiųjų mokymąsi ir švietimą „Susitepkim rankas!“, konceptualiame leidinyje „Suaugusiųjų mokymasis ir „žaliasis kursas“ (2022), taip pat pareiškimuose apie suaugusiųjų mokymąsi ir tvarią plėtrą, paskelbtuose per pastaruosius metus. EAEA taip pat prisidėjo prie pasaulinės suaugusiųjų švietimo konferencijos CONFINTEA VII (UNESCO Mokymasis visą gyvenimą institutas, 2022) Marakeše baigiamojo veiksmų plano leidinio dalies apie ekologiškumą suaugusiųjų švietime rengimo.

Leidinio apžvalga

Baigiamajame 2023 metų temos darbe pristatomos suaugusiųjų besimokančiųjų, ugdytojų ir bendruomeninių organizacijų patirtys ir įžvalgos apie suaugusiųjų mokymosi ir „žaliojo kurso“ sąveikos perspektyvas Europoje. leidinio pagrindas - EAEA tinklalaidės „Už mokymosi ribų“ ("Beyond Learning") pokalbiai, įrašyti įvairiose mokymosi vietose – suaugusiųjų mokymosi centruose, bendruomenės erdvėse, miesto parkuose ir muziejuose, taip pat EAEA metinės konferencijos, skirtos suaugusiųjų mokymuisi ir „žaliajam kursui“ (2023 m. birželio 7 d.) išvados. Vienas iš EAEA metinės konferencijos seminarų buvo skirtas aptarti, kaip suaugusiųjų mokymosi teikėjai galėtų plėtoti žaliųjų įgūdžių strategijas. Dalyviai sutiko, kad žaliųjų įgūdžių strategija reikalauja ištirti tiek besimokančiųjų, tiek darbdavių poreikius, kad reikia skatinti žaliųjų įgūdžių įtraukimą į esamas programas. Anot dalyvių, labai svarbūs yra ir suaugusiųjų švietėjų gebėjimai keisti mokymo programas bei kursų aprašymus ir praktiškai dirbti su suaugusiųjų bendruomenėmis.

Leidinyje nagrinėjama, kokia yra besimokančiųjų motyvacija įsitraukti į žaliąjį judėjimą, kokias vertybes besimokantieji mato „žaliojo kurso“ esmėje, kokią galią kuriant labiau ekologišką aplinką turi individų, verslo kompanijų, bendruomenių šviečiamasis bendradarbiavimas. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais leidinyje atskleidžiamas suaugusiųjų švietėjų ir jų įstaigų bei organizacijų vaidmuo diegiant konkrečius tvarumo įrankius ir pristatant juos besimokantiesiems.

Pagrindinės leidinio įžvalgos

Suaugusiųjų švietimo strategijų, skirtų jį susieti su tvarumo idėjų įgyvendinimu, sukūrimas ir įdiegimas yra ilgalaikis procesas. Pastaruoju metu jaučiama, kad reikia kažką daryti kuriant ir tobulinant suaugusiųjų mokymosi politiką tvaraus švietimo link, tačiau trūksta aiškios vizijos, kaip tvari suaugusiųjų švietimo politika galėtų atrodyti. Norint efektyviai judėti kuriant tokią viziją reikia į procesą įtraukti bendruomenes, paslaugų teikėjus, besimokančiuosius, pedagogus, profesines sąjungas ir sprendimus priimančius asmenis įvairiais lygiais, suteikiant jiems tvirtus tvarios visuomenės per švietimą supratimo pagrindus. Taip pat ir suaugusiųjų švietimo dalyviams reikia daugiau mokymų, kad jų balsas dėl tvaraus suaugusiųjų švietimo ir mokymosi būtų išgirstas.

Organizacijoms, siekiančioms pereiti prie tvaraus suaugusiųjų švietimo, svarbu suprasti, kad joms reikės nuolatos analizuoti veiklą ir atnaujinti  organizacijų viziją. Tai reiškia, kad kurdamos ateities perspektyvas organizacijos turėtų analizuoti ne tik politinius dokumentus, bet ir vietos, kurioje gyvena besimokantys asmenys, kontekstą.

Suaugusiųjų mokymasis būti labiau ekologišku visuomenės piliečiu ir diegti tvaraus gyvenimo principus perėjimui gali ir turėtų būti nuolatinis procesas, pasikartojantis iš kartos į kartą, kiekvienai kartai perimant tradicines praktikas, kurios, kaip rodo pavyzdžiai, šiandien vėl išryškėja, pavyzdžiui, pasitaisyti savo drabužius.

Suaugusiųjų mokymosi teikėjai ir pedagogai turėtų atkreipti dėmesį į tvarumą visais jo aspektais ir jį skatinti. Tai ne tik aplinkos tvarumas, bet ir socialinis tvarumas bei prasmingų santykių palaikymas. Suaugusiųjų mokymosi organizatoriai turi galvoti, kaip mokymąsi susieti su besimokančiojo ir jo artimiausios aplinkos tikrove ir išgyventa patirtimi, kokiais būdais ugdyti suaugusio žmogaus priklausymo bendruomenei jausmą. Kai įmanoma, suaugusiųjų mokymosi paslaugų teikėjai turėtų susisiekti su žmonių grupėmis ar bendruomenėmis, kurioms mokymasis yra sunkiau pasiekiamas, domėtis, kokios priežastys neleidžia įsitraukti į mokymąsi ir išsiaiškinti, kaip tokių grupių poreikiai galėtų būti labiau atliepti.

Labai svarbu, kad organizacijų kalbos apie tvarų suaugusiųjų švietimą ir ketinimai diegti tvarumo aspektus savo praktikoje neliktų vien kalbomis. Būtina deklaratyvius pasisakymus paversti organizacijos praktika: organizacijos vadovybė turėtų skatinti teigiamą viso personalo požiūrį į tvarumą; organizacijos personalas, atitinkamai pagal savo atsakomybės sritį, puoselėti tvarumą praktiškai ir/ar taikydamas įvairius praktinius metodus perduoti teigiamą požiūrį besimokantiesiems.

Leidinyje pateikti pavyzdžiai rodo, kad įvairiose mokymosi erdvėse gali ir turi būti užtikrinta saugi aplinka telkti visų socialinių sluoksnių bendruomenes. Tokios erdvės gali būti ir klasės suaugusiųjų mokymosi centruose, ir erdvės muziejuose, bibliotekose, miesto parkuose, taip pat ir internetinės erdvės.

Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad daugelyje šalių ir bendruomenių iniciatyvos būti labiau „žalesniais“ dažnai kyla iš apačios į viršų, tačiau vietiniai projektai vis dar nepakankamai palaikomi ir finansuojami. Tokioms bendruomeninėms iniciatyvoms nelengva veikti vien tik dėl savo narių motyvacijos, joms reikia finansavimo ir koordinavimo, kuris paremtų tvarius veiksmus, neatimdamas iniciatyvos savarankiškumo.

Visą leidinį galima skaityti čia 

Naujienos autorė dr. Vilija Lukošūnienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos projektinės veiklos ekspertė, „Epale“ ekspertų komandos narė.

Straipsnyje panaudota leidinio viršelio nuotrauka iš EAEA internetinės svetainės.