Vakarų Lietuvos aklieji, silpnaregiai ir regintieji nuo šiol gali susipažinti su Žemaičių muziejuje „Alka“ esančiu meno katalogu „Pažinti meną pojūčiais. Moderni ir šiuolaikinė Lietuvos dailė“. Šiame kataloge publikuojami dailininko Vytauto Valiaus „Užgavėnės“, Vytauto Kazimiero Jonyno „Šv. Antanas“, Janinos Monkutės-Marks „Coca Cola“, Marijos Teresės Rožanskaitės „Rentgeno kabinas“ ir Mikalojaus Povilo Vilučio „Parašiutininkė“ kūriniai. Viso taktilinės reljefinės paveikslų kopijos buvo specialiai sukurtos, atsižvelgus į aklųjų ir silpnaregių poreikius, į tai, kaip jie suvokia meną. Kataloge pristatomi − reljefiniai taktiliniai paveikslo atvaizdai ir rankvedlys Brailio raštu. Katalogas išleistas bendradarbiaujant su Nacionaline dailės galerija (NDG), Janinos Monkutės-Marks, Vytauto Kazimiero Jonyno galerijomis, Žemaičių muziejumi „Alka“. Katalogą išleido Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), leidinį ir renginį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Žodis, tekstas, dailės kūrinių aprašymas, akliesiems ir silpnaregiams yra labai svarbūs, todėl pristatant katalogą, savo išvaizdą, aprangos detales, spalvas – žodžiais save nupiešė Nacionalinės dailės galerijos edukatorė Eglė Nedzinskaitė. Programą vedė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių respublikinio centro kultūros ir meno projektų vadovė Lina Puodžiūnienė kartu su „Pojūčių teatro“ įkūrėja ir režisiere Karolina Žernyte, aktore Aiste Jančiūte ir muzikantu Gediminu Žiliu. Katalogo pristatymas vyko teatro principu, kuriame garsais, skoniais, kvapais ir prisilietimais buvo siekiama sužadinti žmogaus pojūčius. Aktoriais tapo ne tik aklieji, silpnaregiai, bet ir regintieji. Spektaklyje dalyvavę žmonės, užrištomis akimis tapo teatro dalimi, tokiu būdu pojūčių̨ pagalba kiekvienas savo spektaklio vaizdą susikūrė savo vaizduotėje. Dalyviai įsijautė į garsų, kvapų ir skonio pasaulį. Pirmojo V. Valiaus paveikslo pristatyme, skambėjo varpelis, prie rankų ir kojų tarsi prisiglaudė avis, visi dalyviai gavo kaukes. Tokiu principu „Pojūčių teatras“ buvo pritaikytas tiek akliesiems, tiek regintiems žmonėms. Vienas iš siekiamiausių šio teatro kūrėjų tikslų yra noras reginčiam žmogui leisti kuo tikroviškiau pasijusti neregio kailyje, o aklajam – kuo detaliau ir geriau sukurti spektaklio „vaizdą“. Šiame teatre vaizdai netenka galios ir savo vietą užleidžia vaizduotei, kuri menininkės Karolinos Žernytės prieš keletą metų įkurtame „Pojūčių teatre“ atlieka ypatingą vaidmenį̨.

Žemaičių muziejuje „Alka“ esantis darbas „Užgavėnės“ tapytas 1960 m. Tai dailininko Vytauto Valiaus darbas. Šis menininkas gimė ir augo Telšiuose, studijavo grafiką. Jo paveikslai dažniausiai sudaro ciklus, kuriuose vyrauja ta pati tema. 1996 m. už tapybos ir grafikos ciklą „Kultūros ekologija“ V. Valiui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Menininkas dirbo ir kitose srityse: iliustravo poezijos knygas, pasakų, pedagoginę ir mokslinę literatūrą, sieninės tapybos darbais dekoravo Kauno „Medžiotojų užeigą“, Vilniaus universiteto lituanistikos Kristijono Donelaičio skaityklą, kūrė dekoracijas spektakliams. Svarbiausias jo įkvėpimo šaltinis buvo liaudies menas, kurio stilizuotus, transformuotus motyvus sutinkame dažname kūrinyje. Puoselėdamas artimus ryšius su gimtuoju miestu, dailininkas 1997 m. Žemaičių muziejui „Alka“ padovanojo dalį sukurtų paveikslų, „Užgavėnės“ – vienas iš jų. V. Valius paveiksle užfiksavo tradicinės liaudies šventės motyvą – Užgavėnių dalyvius, juos nutapė moderniai, naudodamas kubizmo principus. Siautulingą nuotaiką darbe kuria ne realistiškai atkartotas vaizdas, o įstrižų, lenktų linijų, spalvinių dėmių žaismas.

Pasibaigus renginiui, spektalio dalyviai ir žiūrovai galėjo reflektuoti savo potyrius, visus sužavėjo skirtingų pojūčių gausa, vieniems − buvo įdomu stebėti dalyvavusius spektaklyje, jų besikeičiančias emocijas, kitiems – dalyvavusiems ir įsijautusiems į nematančiųjų pasaulį buvo malonumas nukeliauti savo vaizduotės, garsų, jausmų, skonio potyriais ir pažinti pristatomus paveikslus kitaip.

Straipsnį parengė Ajida Stančienė „Epale“ andragogė, Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotoja.