Neil Howe ir William Strauss kartų teorija puikiai atskleidžia kartų skirtumus. 1943–1960 m. gimusi karta vadinama prarastąja karta, pabrėžiamas šios kartos atstovų nepatiklumas kalbant apie naujoves, akcentuojamas neigiamas požiūris į jaunimo elgesį. Tačiau visais laikais kiekvienoje kartoje buvo laisvų asmenybių, laužančių stereotipus, nepasiduodančių gyvenimo rutinai, gebančių sukurti įtraukiančią, bendradarbiavimu grįstą aplinką. Pasirodo, kai kurie prarastosios  kartos atstovai puikiai geba užmegzti ryšius su Z karta, gimusia po 2004 m., bei perduoti  jai ne tik savo gyvenimiškąją išmintį, bet ir vertybes. Šiame straipsnyje noriu pateikti keletą tokių bendradarbiavimo pavyzdžių, susijusių su skaitymo tradicijų, ekologiško gyvenimo būdo ir žmogaus teisių puoselėjimu.

Šiuo metu, kai baigiasi dar viena pandemijos banga, kyla klausimų, ar mažų kaimo mokyklų mokytojai, iki pandemijos neturėję pakankamai technologijų bei nuotolinio mokymosi patirties, sugebėjo pirmos klasės mokinius išmokyti skaityti. Žinoma, jei mokiniai namuose turėjo kompiuterius, o šalia jų buvo vyresnieji broliai ar seserys, tėvai ar seneliai, kurie padėjo mokytis kartu versdami spalvingus knygelių puslapius, skaitymo iššūkius pavyko įveikti. Tačiau turėdama didelę pedagoginę patirtį kaimo mokyklose, puikiai žinau, jog šeimų yra įvairių, o mokytojams nuotoliniu būdu perduoti žinias pradinių klasių mokiniams bei  paskatinti juos skaityti savarankiškai, tikrai nelengva. Mąstydama apie šią situaciją, prisiminiau kartu su partneriais itin sėkmingai įgyvendintą „Grudtvig“ projektą „Suaugusiųjų švietimo gairės artėjant 2020-iesiems“ (angl. „Adult education pathways towards 2020“.

Bendradarbiaudami su partneriais iš Vengrijos turėjome galimybę susipažinti su Senjorų mentorystės programa. Šios programos dalyviai – įvairių profesijų prarastosios kartos atstovai, savanoriaujantys mokyklose bei padedantys vaikams gilinti matematikos ir skaitymo įgūdžius. Programos vadovas Marton Aichelburg papasakojo, kaip vykdoma savanorių atranka bei vyksta pasirengimas mentorystei. Ši idėja mus tiesiog sužavėjo, todėl Panevėžio rajono švietimo centre parengėme projektą „Skaitymo mentoriai“ , kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Tapti mentoriais pakvietėme Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus, jiems organizavome susitikimus su knygų vaikams autoriais, iliustratoriais, lietuvių kalbos mokytojai vedė senjorams mokymus, kurių metu pristatė įvairias skaitymo strategijas, mokyklų bibliotekoms padovanojome vaikiškų knygelių. Įdėtas darbas iš tiesų nudžiugino: dviejose kaimo bendruomenėse vyresniosios kartos atstovai kartu su mažaisiais skaitė knygeles. Nors teigiama, kad šios kartos atstovams svarbiausias akademinis mokymasis, labiausiai džiaugėmės, kad mentoriai neapsiribojo skaitymu, pavyzdžiui, vienoje bendruomenėje skaitydami apie daugelio Lietuvos vaikų mėgstamą personažą arklį Dominyką, kuris pamilsta rugiagėlę (V.V.Landsbergio pasaka „Arklio Dominyko meilė“) mentoriai kartu su vaikais lankėsi žirgų ūkyje, sužinojo, kaip jie auginami, kaip ruošiami sportinėms varžyboms.

Žinoma, didžiausias dėmesys buvo skirtas skaitymo sunkumų įveikimui, tuo metu kartu su Panevėžio rajono mokyklomis įgyvendinome keletą projektų, skirtų skaitymo gebėjimų ugdymui, todėl sunku pamatuoti, kiek projektas „Skaitymo mentoriai“ prisidėjo prie pagerėjusių pradinio ugdymo mokinių skaitymo rezultatų, kuriuos parodė nacionaliniai tyrimai, tačiau bendruomenėje užsimezgė gražūs dviejų kartų bendradarbiavimo ryšiai.

Dabar, galvodami apie optimistinį gyvenimo scenarijų, kai po pandemijos vaikai sugrįš į klases, svarstome, kuriose bendruomenėse skaitymo mentoriai galėtų vėl padėti pradinių klasių mokiniams, kad būtent šie netaptų nauja prarastąja karta, neturinčia tvirtų skaitymo įgūdžių. Žinoma, idėjas visada galima adaptuoti, todėl bendruomenėse, atsižvelgiant į mokyklų poreikius, galėtų atsirasti ir matematikos ar gamtos mentoriai. Tikime, kad kaimo vietovėse yra daug šviesių žmonių, baigusių savo profesinę karjerą ir gebančių ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti su pradinių klasių mokiniais.

Kita įtraukianti ir net keturias kartas subūrusi veikla – antrasis daiktų gyvenimas. Juk po Antrojo pasaulinio karo gimusi karta yra linkusi gyventi itin taupiai, kad jaustų ekonominį gyvenimo stabilumą. Nors profesinė karjera leido šiai kartai užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas, tačiau gebėjimas gyventi taupiai, kūrybiškai prikelti daiktus antram gyvenimui išliko. Visoje Europoje aktuali zero waste principais grįsta veikla vyksta ir Trečiojo amžiaus universiteto fakultetuose. Senjorai ne tik domisi antriniu žaliavų panaudojimu, bet ir patys suteikia antrą gyvenimą daiktams. Jie yra labai aktyvūs paskaitų apie klimato kaitą metu, domisi šiukšlių rūšiavimu, visada turi puikių idėjų, kaip panaudoti jau nebereikalingus daiktus.

Panevėžio r. TAU Raguvos fakultete susiformavo gražios kūrybinių dirbtuvių tradicijos, kurias puoselėja buvusi Panevėžio rajono švietimo centro direktorė, fakulteto dekanė Irena Sabaliauskienė.  Jau penkerius metus laukdami Velykų ir Kalėdų bei panaudodami antrines žaliavas senjorai kuria šventines dekoracijas savo miesteliui. Iš namuose turimų medžiagų atraižų arba jau nebetinkamų naudoti rūbų siuva kalėdinius žaisliukus, kuriais miestelio parke papuošia eglutę. Prieš ketverius metus iš ledams valgyti skirtų ir surinktų pagaliukų gamino angeliukus ir jais papuošė centrinėje aikštėje augantį ąžuoliuką. Velykų proga šį ąžuoliuką puošia savo pagamintais margučiais. Vienais metais margučius mezga, kitais, panaudodami medžiagų atraižas, puošia skiautinių technologija. Deja, jau dvejus metus kūrybinių dirbtuvių organizavimą sutrukdė karantinas, tačiau senjorai rankų nenuleido – margučius, panaudodami senas sagas, gamino individualiai. Tokių veiklų metu senjorai pajunta nuostabų bendrystės jausmą ir  gyvenimo nešvaistant idėjas bei patirtį perduoda savo artimiesiems – vaikams, vaikaičiams ir netgi provaikaičiams.

O kaipgi mūsų aptariama prarastoji karta supranta vaikų teises? Daugelis šios kartos atstovų mėgsta pabrėžti, kad vaikai turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas ir tai iš tiesų natūralu. Tačiau vėlgi pedagoginė patirtis šnabžda, kad norint padėti vaikams suprasti savo teises ir paskatinti apie jas diskutuoti reikia ieškoti įtraukiančių metodų. Tokius metodus jau minėtai Raguvos bendruomenei pasiūlė Panevėžio rajono švietimo centro direktorė, „Erasmus+“ KA2 projekto „Teisės“ veiklų koordinatorė Lietuvoje Jurgita Vaitiekūnienė.

Projektas „Teisės“ skatina aktyvų vyresnio amžiaus žmonių pilietiškumą sukurdamas tiltą tarp kartų, paremtą žmogaus teisių supratimo didinimu, jų laikymusi, gynimu ir propagavimu edukacinėje veikloje taikant inovatyvius pedagoginius metodus. Senjorams suteikiamas pagrindinių žmogaus teisių ir istorijų pasakotojų vaidmuo. Projekto įgyvendinimo metu kuriamas lagamino teatras bei organizuojami pasakų, kuriose kalbama apie teises, analizės bei klasės valdymo neformaliojo švietimo veikloje mokymai, skirti senjorams, vyresniems nei 60 metų. Senjorai, jau turintys tvirtus pilietiškumo bei kitų vertybių pagrindus, skatinami iš naujo atrasti žmogaus teises bei padėti jas suprasti Z kartos atstovams.

Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama ir su kultūros centrais. Minėtoje bendruomenėje kartu su buvusiomis mokytojomis Irena ir Valentina vaikams teises suprasti padeda Raguvos kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijos ,,Šypsena“ vadovė Ina Kuodienė. Senjorių Irenos ir Valentinos moderuojamų diskusijų metu jaunieji teatro studijos ,,Šypsena“ aktoriai jau įrodė, kad žino ir supranta savo teises, jie akcentavo, kad teisių suvokimas labai reikšmingas kiekvieno žmogaus gyvenime. Konkrečios teisės bus aptariamos analizuojant pasakas „Kuršiukas“ ir „Pinokis“ bei romano „Don Kichotas“ ištraukas, gilinantis į personažų charakterius bei kuriant lagamino teatro spektaklius. Planuojama, kad lagamino teatras keliaus ir į kitas Panevėžio rajono bendruomenes, kviesdamas dvi skirtingas kartas diskutuoti žmogaus teisių temomis, skatindamas kurti  socialinio bendradarbiavimo tinklus. Įvairūs projekto metu sukurti mokomieji filmukai, atskleidžiantys, kaip sukurti lagamino teatrą, jau publikuojami interneto svetainėje. Susidomėjote? Projekto partneriai Polo Europeo della Conoscenza (Italija) – koordinatorius, Consejeria de Educacion Junta de Castilla y Leon (Ispanija), Panevėžio rajono švietimo centras (Lietuva), Make It Better (Portugalija), Association for the Regional Initiatives Development ARID (Lenkija), Association Sinaptica (Rumunija) kviečia apsilankyti svetainėje: https://www.rights-project.eu/lt/.

Projektas „Teisės. Aktyvus pilietiškumas ir pagyvenusių žmonių vaidmuo visuomenėje“, Nr. visuomenėje 2019-1-IT02-KA204-063346 (angl. „Rights. active citizenship and the role of the elderly in society“ finansuojamas remiant Europos Komisijai.

Projektas „Suaugusiųjų švietimo gairės artėjant 2020-iesiems“ (angl. „Adult education pathways towards 2020“) 2016 m. Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato sprendimu „Erasmus+“ rezultatų platformoje šis projektas pažymėtas kaip puikus pavyzdys visoms švietimo įstaigoms, įgyvendinančioms „Erasmus+“ projektus.

Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Renata Jankevičienė, „Epale“ ekspertė,  Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, projekto „Suaugusiųjų švietimo gairės artėjant 2020-iesiems“ koordinatorė