Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė, Trečiojo amžiaus universiteto veiklų koordinatorė Vaiva Balčėtienė straipsnyje pristato savo pirmųjų darbo metų suaugusiųjų švietime patirtį.

Žmogaus gyvenime mokymasis vyksta nuolat, juk to reikalauja pats gyvenimas, tai minima ir lietuvių liaudies tautosakoje: „Be knygos nėra mokslo, be mokslo nėra gyvenimo“. Didžiajai daliai žmonių mokymasis siejasi su mokykla, kolegija,  universitetu ar kita mokymosi įstaiga. Mokymosi visą gyvenimą svarbą puikiai suvokia ir Panevėžio rajono trečiojo amžiaus universiteto klausytojai – intelektualūs, energija, džiaugsmu, noru pažinti, išmokti, keliauti trykštantys senjorai, kuriais norisi žavėtis, stebėtis ir iš kurių verta mokytis, semtis gyvenimo patirties ir džiaugsmo. O tokių senjorų Panevėžio rajone yra tikrai nemažai: dvidešimt dviejuose fakultetuose mokosi virš 700 klausytojų.

Baigiantis mokslo metams norisi pasidžiaugti prasmingai, džiaugsmingai, edukatyviai  praleistu laiku ir veiklomis, kurių organizavome tikrai nemažai. Kadangi kiekvienas fakultetas pasirinkęs krašto pažinimo ar sveikos ir ekologiškos  gyvensenos programą, veiklos buvo organizuojamos kryptingai.

Bendradarbiaujant su Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuru nemažai paskaitų studentai išklausė sveikos gyvensenos tema. Paskaitas skaitė pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos projektų vadovas Virginijus Šaulys, medikai Vida Valantinaitė, Ilona Kuodienė, Rima Adomaitienė, o ypač didelio susidomėjimo sulaukė Panevėžio teritorinių ligonių kasų atstovų susitikimai su senjorais, kurių metu buvo atsakyta į gausybę labai rūpimų senjorams klausimų.

Bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi TAU klausytojai galėjo susipažinti ir įtvirtinti žinias apie savo kraštą klausydamiesi nuostabių savo srities žinovų,  Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus Arūno Astramsko, vyresniosios muziejininkės-etnologės Vitalijos Vasiliauskaitės, Etninės kultūros skyriaus vedėjos-etnologės Linos Vilienės, vyresniojo muziejininko Donato Juzėno, vyresniosios muziejininkės Vaidos Goberienės paskaitų apie krašto etnomuziką, papročius, tautosaką, drabužius, Panevėžio miesto ir teatro atsiradimo istoriją.

Su dideliu džiaugsmu prisimename ir susitikimus su kitais lektoriais. Susitikimą su teatro ir kino aktore Akvile Vitkūnaite-Steponavičiene, kuri  labai emocingai , šiltai ir įdomiai pasakojo apie savo aktorės kelią ir atskleidė kino ir teatro užkulisius, o klausytojai apipylė gausybe klausimų. Ne ką mažiau buvo įsimintinas susitikimas su lektore Ėriškių kultūros centro padalinio Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene. Visus sužavėjo įdomus, šiltas pasakojimas apie Aukštaičių tautinį kostiumą ir gyvas jų demonstravimas. Klausytojai sužinojo, kas būdinga aukštaičių tautiniam kostiumui, jo dėvėjimo subtilybes, o kai kurie klausytojai tapo modeliais ir pasipuošė tautiniu kostiumu. Paskaitose netrūko juoko, džiaugsmo ir teigiamų emocijų. O kiek džiaugsmo buvo floristinėse dirbtuvėse, kuriant pavasarinių gėlių kompozicijas kartu su floriste Nona Tamošiūniene.

Dalyvavome susitikimuose su Panevėžio rajono savivaldybės meru, tuo metu Povilu Žagūniu, diskutavome ir klausėmės pasakojimo apie savivaldą ir joje vykstančius procesus.  Su etnologu Libertu Klimka sprendėme klausimą „Kuo įdomi mūsų Lietuva“, o su Audriumi Daukša nagrinėjome laisvės šauklių – knygnešių indėlį Lietuvos išlikimo istorijoje.

Manau, susitikimai su neuroedukatore Reda Grigaitiene ir jos praktiniai mokymai prisidės prie emocinio gyvenimo kokybės gerinimo, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų suteikta vertinga informacija, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo sukčiaujančių asmenų, kaip užsikrinti priešgaisrinę saugą namuose, padės senjorams jaustis saugiau ir tvirčiau.

Kad mokymasis įgautų daugiau spalvų  daug keliavome ne tik po savo kraštą (Raguvą, Ramygalą, Upytę, Paįstrį, Ustronę, Burbiškes), bet ir tolimesnius Lietuvos kraštus (Biržus, Pasvalį, Kupiškį, Vilkaviškį), bei sostinę Vilnių. Na, o fakultetų dekanai buvo išvykę į Latviją, Žiemgalos regioną, miestą Jelgavą. Iš visų kelionių senjorai grįžta labai pavargę, tačiau pilni neišdildomų įspūdžių, potyrių, noro vėl keliauti ir pažinti, nes tai geriausi ir žingeidžiausi Panevėžio krašto senjorai.

Saulėtą balandžio mėn. dieną Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje vyko 2023 m. Panevėžio rajono TAU pavasario šaškių turnyras. Pilni jaudulio ir ryžto laimėti susirinko šaškių mylėtojai iš Ramygalos, Šilagalio, Paįstrio, Dembavos ir Raguvos fakultetų. Turnyro dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo tuo metu Panevėžio rajono vicemeras ir būsimas rajono meras Antanas Pocius. Žaidėjai žaidė moterų ir vyrų grupėse, o žaidimo metu netrūko aistrų, emocijų ir didelio noro nugalėti. Rezultatai parodė, kad geriausi žaidėjai yra Raguvos ir Šilagalio fakultetuose.

Džiugu, kad Panevėžio rajono trečiojo amžiaus universiteto dalyvavimas  projekte „Tik tai, kas tikra“ suteikė tiek džiugių emocijų, pasiruošimo ir jaudulio. Tai projektas, kuriame muzika ir meilė savo kraštui  sujungia  jaunąją ir vyresniąją kartas bei tuos, kuriems melodija savame krašte – ir laisvė, ir palaima, ir malda. Projekto metu Ramygalos, Krekenavos ir Naujamiesčio fakultetai dalyvavo chorinės muzikos laboratorijos, etnokultūrinėse ir liaudies muzikos kūrybos dirbtuvių filmavime, o visus šiuos renginius vainikavo baigiamasis koncertas „Tau, mano mamyte“, kuris vyko Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisideda prie kūrybingų, prasmingų, įdomių TAU veiklų organizavimo, jos senjorams teikia džiaugsmą ir toliau skatina tobulėti.

Mokymasis nereikalauja priežasties – jis atneša daug gerų emocijų ir rezultatų. Senjorai, kurie mokosi, yra nuolat motyvuoti, nes jie tai atlieka sąmoningai ir savo noru. Mokymasis pagilina jų supratimą apie pasaulį, suteikia daug daugiau galimybių ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Išlaikydamas aktyvų protą žmogus išlieka aktyvus ir jaunatviškas.