Technologijoms septynmyliais batais žengiant į priekį atsiranda vis didesnis atotrūkis tarp suaugusiųjų, besinaudojančiųjų technologijomis. Vieni, jas puikiai įvaldę, tampa daiktų interneto, didžiųjų duomenų ir debesijos, robotikos ir dirbtinio intelekto kūrėjais, kiti, esantys socialinėje atskirtyje, mokosi susikurti elektroninį paštą, nufotografuoti savo puoselėjamą gėlyną ir išsiųsti nuotrauką savo užsienyje studijuojantiems anūkams. Tačiau šio straipsnio tikslas kalbėti ne apie atotrūkį skaitmeniname pasaulyje, o apie žmonių norą jį pažinti ir suaugusiųjų švietėjų džiaugsmą, matant spindinčias besimokančiųjų akis.

Štai jums trumpa istorija. Istorijos pradžios laikas – 2020 m. vasario 28 d., vieta Panevėžio rajono savivaldybės didžioji salė, į kurią renkasi Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai. Esu keleto  fakultetų kuratorė, todėl į renginį atvykstu gerokai anksčiau ir laukiu senjorų. Į salę įžengia maloni senyvo amžiaus sutuoktinių pora, pasisveikiname, maloniai nusišypsome vieni kitiems, pakviečiu prisėsti šalia. Pasidalijame keliomis mandagumo frazėmis, nelieka neaptartas ir koronavirusas, žilagalvė močiutė prasitaria, kad po paskaitos bandys vaistinėje gauti kaukę... Išsekus pokalbio temoms įkišu nosį į telefoną ir skaitinėju naujienas. Iš jų pasaulio mane ištraukia močiutės frazė: „Dar beveik valanda iki paskaitos, nepasiėmėme nieko paskaityti... Žiūrėk, Antanai, matai kaip ta moteris skaito (rodo į mane)... turi išmanųjį ir skaito... seniai sakiau, kad reikia nusipirkti... va... sėdėtumėme dabar ir skaitytumėme“. Užlieja malonus pasididžiavimo TAU klausytojais jausmas, žinau, kad šiai močiutei jau virš ašuoniasdešimties, iš labai garsių pokalbio frazių suprantu, kad senolė ir klausos problemų turi, bet še tau kad nori: pirks išmanųjį ir skaitys pasaulio naujienas! Prisimenu ir kitą istoriją, kaip prieš keletą mėnesių, norėdami ištirti tikslinės grupės skaitmeninius įgūdžius, mažame Ėriškių kaime (TAU fakultete) organizavome projekto MŪSŲ SKAITMENINĖ ERDVĖ (OUR DIGI SACE, toliau – ODS) virtualią Graikijos, Lietuvos, Portugalijos ir Turkijos partnerių  konferenciją. Išklausęs TAU klausytojų mintis, apie tai, kokiu tikslu jie naudojasi kompiuteriais (žinoma, su vertimu į anglų kalbą), Makedonijos universiteto (Graikija) profesorius Basilis Dagdilelis pasakė: „Esu nustebęs ir sužavėtas tuo, kad jūsų tikslinės grupės atstovai tiek daug skaito naudodamiesi internetu“.

O dabar šiek tiek plačiau apie projektą. ODS projekto tikslas – per praktinę veiklą ištirti socialinėje atskirtyje esančių suaugusiųjų skaitmeninių gebėjimų lygį ir atskleisti, kaip technologijos jiems gali padėti spręsti kasdienines problemas. Beje, kaip suprantate sąvoką „socialinė atskirtis“?

Kaip teigia kolektyvinės monografijos „Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje“ (plačiau: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/85/3/ISBN9786094671074.p…) autoriai, „socialinė atskirtis gali būti apibrėžiama kaip procesas ir būklė, kurioje individams neprieinamas minimalus gyvenimo kokybės ar gero gyvenimo standartas ir kuri didina jų nesaugumo ir kartu gėdos jausmus, psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimą savimi, pagarbos ir orumo stoką“.

Mes įgyvendindami tarptautinį projektą pastebėjome, kad „socialinės atskirties“ sąvoka yra daugialypė,  kiekvienoje šalyje suvokiama vis kitaip. Savo tiksline grupe pasirinkome vyresnius nei 50 metų žmones, gyvenančius atokiose kaimo vietovėse, neturinčius skaitmeninių įgūdžių ir todėl moderniame XXI amžiuje jaučiančius psichologinį diskomfortą. Norėdami pasiekti projekto tikslą ir per praktinę veiklą išsiaiškinti šios tikslinės grupės skaitmeninių gebėjimų lygį bei motyvaciją, mokymus pradėjome diskusija. Dalijamės jai parengtais klausimais (jei vesite panašaus pobūdžio mokymus, kviečiame pasinaudoti).

Klausimai diskusijai

1. Ar turite skaitmeninius įrenginius?

2. Ar manote, kad šie skaitmeniniai įrenginiai palengvina jūsų gyvenimą?

3. Ar norint naudotis šiais prietaisais reikalingi pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai?

4. Ar manote, kad skaitmeniniai įgūdžiai gali pakeisti jūsų gyvenimo kokybę ir palengvinti jūsų gyvenimą?

5. Kokios yra nepakankamų skaitmeninių įgūdžių įprastoje kasdieninėje veikloje pasekmės?

6. Ar manote, kad turite būti motyvuotas išmokti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių?

7. Ar norite naudodamiesi skaitmeniniais įrenginiais pagerinti savo gyvenimo kokybę?

8. Jei jums bus sukurtos lanksčios mokymosi galimybės naudotis interaktyvia elektronine mokymosi platforma ir mobiliąja programėle, praturtinta žaidimų strategijomis, ar norėsite ja naudotis?

Po diskusijos praktinę veiklą pradėjome nuo labai paprastų (taip atrodė tik mūsų, suaugusiųjų švietėjų, akimis) žingsnelių: kaip įjungti / išjungti planšetinį kompiuterį, kaip susikurti paskyrą naudojantis Android sistema, kaip fotografuoti, kaip parsisiųsti į planšetę koliažų kūrimo programėlę, kaip sukurti nuotraukų koliažą bei jį išsiųsti naudojantis el. paštu ar „Messenger“ programėle, kaip saugiai naudotis socialiniais tinklais.

Diskusijos metu paaiškėjo, kad atokiose kaimo vietovėse gyvenantys suaugusieji turi mobiliųjų įrenginių, tačiau jų skaitmeniniai įgūdžiai labai menki. Dažniausiai kompiuteriais naudojasi tik naujienų skaitymui. Tačiau nustebino aukšta mokymosi motyvacija ir noras naudojantis mobiliaisiais įrenginiais išmokti spręsti kasdien iškylančias problemas. Suaugusiųjų švietėjai, vedę praktinę veiklą, pastebėjo, kad labai reikalinga kruopščiai parengta metodinė medžiaga, nes besimokančiųjų lygis labai skirtingas. Mokymų dalyvius reikia skatinti užsirašyti informaciją, nes kartais jie jaudinasi naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais, bijo paspausti netinkamą klavišą, užmiršta savo susikurtą el. paštą ar slaptažodį ir tada jaučiasi labai nejaukiai. Tačiau, kai turi parengtą medžiagą ir užsirašo pastabas, tuomet atsipalaidavę dirba savo tempu, pavyksta sukurti puikų psichologinį pasitikėjimu grįstą mikroklimatą.

Dar vienas iš ODS projekto tikslų – sukurti įkvepiančius scenarijus, kurie padėtų suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems su socialinėje atskirtyje esančiais suaugusiaisiais ir siekiančias pagilinti jų skaitmeninus gebėjimus.

Dalijamės su jumis scenarijumi „Kaip išlikti saugiems socialiniuose tinkluose“.

Tikslas – išsiaiškinti, kokių netikėtumų gali pateikti socialiniai tinklai ir  kaip jų išvengti.

Dalyviai – socialinėje atskirtyje esantys suaugusieji.

Priemonės: projektorius, kompiuteriai arba kiti mobilieji įrenginiai (turintys interneto ryšį),  markeriai, A1 formato lapai.

Laukiamas rezultatas – dalyviai bent minimaliai galės apsisaugoti nuo netikėtumų socialiniuose tinkluose, gebės paaiškinti, kodėl tai yra svarbu kiekvienam iš mūsų.

Pristatymas. Mokymosi visą gyvenimą koncepcijos ir šiuolaikinio ugdymosi galimybių virtualioje erdvėje sąsajos tapo labai svarbios: vis daugiau žmonių dalyvauja įvairiose virtualiose mokymosi aplinkose, įsitraukia į internetinius kursus. Socialiniai tinklai taip pat tapo vienu iš labai patrauklių mokymosi ir buvimo kartu būdų.

1. Sukurkite minčių žemėlapį „Socialiniai tinklai, kuriuose aš esu…“, pakomentuokite, kodėl Jums tai yra svarbu.

Patarimai:

• minčių žemėlapius besimokantiesiems vertėtų kurti grupėmis (3−4 žmonės);

• jei besimokantieji yra pažengę, minčių žemėlapius rekomenduojama kurti naudojant online įrankius, pavyzdžiui,  mindmaps.com, spiderscribe.com, padlet.com ir kt.;

• analizuojant minčių žemėlapius reikėtų remtis šiais klausimais: „Ką žmonės veikia socialiniuose tinkluose?“; „Su kokiais netikėtumais susiduriama socialiniuose tinkluose?“  ir kt.

2. Socialinis tinklas − socialinis gyvenimas ar socialinis melas? Ar esame saugūs socialiniuose tinkluose?

Filmo peržiūra ir diskusija

https://www.youtube.com/watch?v=0EFHbruKEmw arba https://www.youtube.com/watch?v=f8evqoEbSDQ

Esminis diskusijos klausimas − „Koks mano vaidmuo socialiniame tinkle?“.

Remdamiesi savo patirtimi apmąstykite ir padiskutuokite, ar jaučiatės saugūs socialiniuose tinkluose? Kaip elgiatės gavę el. laišką iš įtartino adresato? Kokių veiksmų imatės gavę kvietimą draugauti iš nepažįstamo žmogaus? Kodėl mums svarbu apie tai kalbėtis?

Diskusijos apibendrinimas: 5 būdai, kaip saugiai elgtis socialiniuose tinkluose:

https://www.youtube.com/watch?v=W726-whX33c

3. Probleminis klausimas refleksijai: Įsitraukti ar atsitraukti?

Scenarijų parengė ODS projekto ekspertas Irmantas Adomaitis. Kviečiame išbandyti ir reflektuoti, mums svarbi jūsų nuomonė.

Plačiau apie ODS projektą skaitykite:

• socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/Our-Digi-Space-898741897156052/?notif_id=1582933752385313&notif_t=page_fan;

• interneto svetainėje: http://www.ourdigispace.com/page3.html.

Atsakymą į klausimą „Ar mes pasiruošę pokyčiams?“ jums padės rasti EK parengta medžiaga „Europos skaitmeninės ateities formavimas. Skaitmeniniai įgūdžiai ir darbas“ (EC-Digital Skills and Jobs-2016, plačiau: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/digital-skills) bei Komisijos komunikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52016DC0180.

Planuojančius 2021-aisiais metais rengti „Erasmus+“ projektus informuojame, kad Briuselyje vykusiame EK suinteresuotų šalių susitikime „Co-creating Erasmus+ and the European Solidarity Corps“ kaip viena iš paminėtų penkių svarbiausių 2021−2027 programos temų –skaitmeniniai gebėjimai. Dėmesio centre, matyt, išliks ir socialinėje atskirtyje esančių suaugusiųjų (hard-to-reach adults) grupės įgūdžių gilinimas, nes vienoje iš darbo grupių diskutavome būtent šia tema. O kad diskusija „Kaip geriau įtraukti esančius socialinėje atskirtyje“ vyktų sklandžiai, EK iš anksto mobiliojoje renginio aplikacijoje buvo nurodžiusi šiuos probleminius klausimus: „Kas yra pagrindinis variklis, galintis padėti pasiekti daugiau nepakankamai atstovaujamų grupių?“; „Kokie mechanizmai ar veiksmai gali užtikrinti nuoseklumą tarp Europos strategijos ir nacionalinio lygmens?“; „Kai ši strategija bus pritaikyta, kaip konkrečiai užtikrinti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama ir stebima?“.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, Panevėžio regiono „Epale“ ekspertė, „Erasmus+“ KA2 projekto „Suaugusiųjų, gyvenančių socialinėje atskirtyje, skaitmeninių įgūdžių gilinimas siekiant gyvenimo kokybės“ („Enhancing digital skills of hard-to-reach adults for better life chances“, „OUR DIGI SPACE“, Nr. 2018-1-TR01-KA204-058750), kurį remia Europos Komisija, koordinatorė