„Tai, ką tu darei anksčiau, daro įtaką tam, ką ketini daryti ateityje, ypač kitų žmonių protuose.” (William Least Meat Moon)

Taip nutiko ir grįžus iš kelionės po saulėtą Maltą. Be naudingos mokymų medžiagos gausos parsivežėme ir nepamirštamų įspūdžių bei kultūrinių patirčių. Nekantravau jomis pasidalinti su savo mokinėmis, šiuo metu atliekančiomis bausmę Panevėžio pataisos namuose. Tokia proga pasitaikė nepaprastai greitai.

Kaip žinia, nuo 1931 metų visame pasaulyje spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnijos diena, dar kitaip vadinama Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo diena. Šv. Pranciškus visą savo gyvenimą pašventė gyvūnėlių globai, pats jais rūpinosi ir kitus užkrėsdavo savo pavyzdžiu. Jam visi gyvūnai buvo tarsi broliai. Šią dieną visuomenė skatinama skirti ypatingą dėmesį savo augintiniams, padėti beglobiams ir kitaip prisidėti prie gyvūnų gerovės.

Kadangi Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo, dienos šventė minima ir mūsų mokykloje, tai šįkart prisiminiau ir įdomią Maltos patirtį. Vaikštinėdama jaukiomis Maltos gatvelėmis mačiau daugybę kačių. Jos - pagrindinės turistų kompanionės. Netikėtai pastebėjau keistą dalyką - medinius mažyčius namelius benamėms katytėms. Vienos prieangiuose jaukiai susirangiusios mėgavosi saulės spinduliais, kitos slėpėsi nuo kaitros savo nameliuose, o šalia buvo padėta lėkštelė su raginimu paaukoti šių gyvūnėlių gerbūvio užtikrinimui. Fotografavome kačių mini viešbutukus, stebėjomės maliečių humaniškumu ir žavėjomės idėja.

Grįžusi į mokyklą parengiau stendą apie beglobių kačių gyvenimą Maltoje. Susibūrusioms prie stendo mokinėms papasakojau daug įdomybių. Moterys labai stebėjosi sužinojusios, jog mažytėje saloje nepamatysi benamių ar elgetaujančių žmonių. Taip yra todėl, jog šeimyniniai ir giminystės ryšiai šioje mažoje valstybėje ypatingai svarbūs. Šeimos savo žmonių nepalieka nelaimėje ir visokeriopai jais pasirūpina. Tai kiekvienos šeimos garbės reikalas. Štai kodėl šalyje nėra nei badaujančių, nei elgetaujančių nelaimėlių. Kai toks humaniškas požiūris į žmogų ir šeimos vertybes, nenuostabu, jog pagalvoja ir apie gyvūnus. Pamąstymai prie stendo buvo puikus įvadas gilesnei diskusijai.

Per lietuvių kalbos pamoką šią temą tęsėme. Kalbėjome apie gyvybės vertę literatūroje ir gyvenime. Moterys graudinosi prisiminusios J. Biliūno novelę „Kliudžiau“. Pasakotojas nutapė nelaimingos katytės paveikslą. Smulkmeniškas jos apibūdinimas pabrėžė jos menkumą. Patvoryje benamis gyvūnėlis tikėjosi pagalbos, o krito pervertas strėlės. Taip natūraliai kilo klausimai: kas yra kaltė, skriauda, atjauta.

Kiti du kūrinai puikiai papildė užsimezgusią diskusiją. J. Biliūno novelė „Brisiaus galas“ negali nepaliesti. Skaudu buvo prisiminti, kaip šeimininkas, nušovęs Brisių, ištikimą namų sargą, bėga nuo padaryto nusikaltimo, nes sudrumstė savo sąžinę, jautė, jog nusikalto žmogiškumui. O štai J. Apučio novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ matome kitokią nusikaltusią asmenybę, nejaučiančią jokios atgailos. Nors ši novelė skirta vyresnių klasių mokiniams, bet mūsų 5-7 jungtinėje klasėje mokosi skirtingo amžiaus ir rasės moterys, todėl šis kūrinys puikiai tiko. Mokinės tarsi gyvai stebėjo J. Apučio laikų kaime atliekamą šuns egzekuciją. Šiurpo nuo jos vykdytojų bejausmiškumo, abejingumo ir netgi demonstratyvaus šūvio į kalaitę tiesiai prie pat jos būdos, stovėjusios po senu ąžuolu. Mokinės vienbalsiai pripažino, jog tokie kūrinai „kliudo“ net pačias šalčiausias širdis, priverčia susimąstyti apie šalia esančius mūsų mažuosius brolius, kuriems labai reikia mūsų rūpesčio ir dėmesio.

Pamoka - puiki galimybė sužinoti naujų dalykų. Todėl per anglų k. pamoką žiūrėjome originalo kalba filmuką apie keisčiausius pasaulio gyvūnus. Darkart įsitikinome, kad pasaulis neapsakomai gražus ir įdomus, o vėliau anglų kalba moterys pasidalino jautriomis istorijomis apie laisvėje paliktus savo augintinius.

Gyvūnijos temą vainikavo biologijos mokytojos L. Mackevičienės viktorina“ ,,Gyvūnai šalia mūsų. Ką apie juos žinai?‘‘. Buvo pateikta daug įdomių klausimų ir dar įdomesnių atsakymų. Pavyzdžiui, kiek laiko katė slepia ką tik gimusį jauniklį nuo kitų gentainių? Kokie aviganiai šunys populiariausi Anglijoje, o kokie gerai suuodžia narkotikus ir todėl dažnai padeda muitinėje? Po kiek laiko šunyčiai atjunkomi nuo mamos? Kada atsimerkia ką tik gimę kačiukai? Kurios gyvatės ties galva turi praplatėjimą, išskleidžiantį, kai gresia pavojus? Kiek sveria didysis baltasis ryklys? Paaiškėjo ir dar daugiau stebinančių faktų. Po viktorinos visi drauge dar ilgai diskutavome gyvūnų globos klausimais.

Maltos įkvėpti stabtelėjome, susimąstėme ne tik apie save, bet ir apie šalia esančius. Jei maltiečiams pavyksta pasirūpinti savais, tad tai turėtų pavykti ir mums. Svarbiausia, kaskart tapti šiek tiek geresniais. Tokiu keliu keliauja gėris... Motina Teresė yra pasakiusi: „Raskite laiko žaisti, mylėti ir būti mylimi, raskite laiko dovanoti. Tai – amžinos jaunystės paslaptis, Dievo duotoji privilegija. Diena per trumpa, kad būtume egoistai.“

Straipsnį parengti įkvėpė Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro bei jo partnerių įgyvendinamas projektas „Profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemos tarptautiškumo plėtra“ (Nr. 09.4.2-ESFA–V-715-04-0001)“, suteikęs galimybę stažuotis Maltoje.

Straipsnio autorius – anglų k. ir lietuvių k. mokytoja Rita Sidaravičienė (Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras).