European Commission logo
Prisijungti Sukurti paskyrą

Popular searches on EPALE

„Epale“ - elektroninė suaugusiųjų mokymosi platforma Europoje

Blog

Išmokę lietuviškai įgyja naujos patirties

Pernai pavasarį čia mokytis lietuvių kalbos pagal pradedančiųjų modulį pradėjo net 26 pabėgėliai iš Ukrainos

Kaip tikina už suaugusiųjų švietimą atsakingos įstaigos – VšĮ Skuodo informacijos centro – vadovė Gražinitė Jokšienė ir metodininkė Vita Zaborienė, pernai pavasarį čia mokytis lietuvių kalbos pagal pradedančiųjų modulį pradėjo net 26 pabėgėliai iš Ukrainos. O šiemet įstaiga, laimėjusi „Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo projekto „Patirtis padeda augti“ finansavimą, mokytis vyks į Zagrebą (Kroatija), kur kartu su skuodiškėmis darbuotojomis keliaus ir dvi ukrainietės. 

Projekto prioritetas – ukrainiečių įtrauktis

„Erasmus+“ projektų rengime, šviesdamas suaugusiuosius, Skuodo informacijos centras dalyvauja nebe pirmus metus, tad paraišką pakartotinai teikė ir šiemet Prioritetas buvo socialiai remtinų žmonių įtrauktis. O kadangi tokiai socialinei grupei priskirtini ir ukrainiečiai, su jais sumanyta bendra projektinė veikla.

Kaip sako G. Jokšienė, būta baimės, kad gali nepavykti surasti socialinių partnerių kitose šalyse. Tačiau į užklausą per EPALE programą atsiliepė asociacija „Borders: none“ (Sienos: nėra) iš Zagrebo, kuri dirba būtent su migrantais, mokydama juos skaitmeninio raštingumo ir programavimo. Skirtumas nebent tas, kad imigrantai iš Sirijos, o ukrainiečių ten niekada nėra buvę, bet partneriais sutikę tapti kroatai patirtimi, kaip mokyti pabėgėlius, pasidalinti mielai sutiko.

Pasak V. Zaborienės, būsią labai svarbu pasidomėti, įsigilinti, kaip veikia jų mokymo sistema, o tada gal atsiversią idėjų kitoms projektinėms galimybėms. Gal naujieji bičiuliai ir į Skuodą atvyktų pakonsultuoti.

Integracija į naują visuomenę – nuo tos šalies kalbos 

Tuojau po prasidėjusio Rusijos–Ukrainos karo Skuodas, kaip ir visa Lietuva, sulaukė pabėgėlių. Rajono savivaldybės teritorijoje šių metų pradžioje gyveno 67 ukrainiečiai. Dabar šis skaičius jau gali būti pakitęs, nes vieni išvyksta, kiti lieka, bet aktyvioji jų bendruomenės dalis nuo pačių pirmųjų dienų išreiškė didelį norą mokytis lietuvių kalbos. Skuodo informacijos centre buvo suformuotos net dvi grupės pradedančiųjų mokytis A1–A2 lygiu. 40 val. programos baigimo sertifikatai išduoti 26 asmenims.

Nuo pirmųjų dienų tarp Skuodo informacijos centro ir į vietos bendruomenę įsiliejančių ukrainiečių užsimezgė nuoširdus ir draugiškas ryšys. Nors pastaruoju laiku mokymai seniai pasibaigę ir lietuvių kalbos mokymus finansuoja jau ne Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet Užimtumo tarnyba, o naujai norintiems užsirašyti į lietuvių kalbos kursus iš Skuodo dabar tenka vykti į Klaipėdą, vis tiek daugelio atsakymų Skuodo ukrainiečiai ieško vietos informacijos centre.  

Tad, regis, taip labai paprastai, pasak Skuodo informacijos centro darbuotojų, ir atėjo bendro projekto idėja. Viena ukrainietė, lietuvių kalbos kursų dalyvė, sutikusi vykti į Zagrebą, mūsų kalbos pramoko tiek, kad nesunkiai skaito vaikiškas knygeles, o Skuodo informacijos centro direktorę, kartais užtrunkančią ieškant tinkamo rusų kalbos žodžio, papildo lietuvišku. Ji – anglų kalbos mokytoja. Ji teigė buvusi Kroatijoje, bet būsima dalykinė  patirtis moterį labai pradžiugino. Kita projekte sutikusi dalyvauti ukrainietė, deja, niekada niekur be Lietuvos, į kurią pabėgo nuo karo, nebuvo išvykusi. Nebuvo ir lėktuvu skridusi. 

Pasaulio kalbų aruode

Iš Skuodo informacijos centro šių metų rugsėjį į Zagrebą išvyks 6-ių projekto atstovų grupė. Į kelionę vyksiančioms ukrainietėms „Erasmus+“ projekte numatyta ir tam tikra parama pasiruošti išvykai: už ją būsią nupirkta kelioninių lagaminų bei kitų būtinų prekių, nes bėgantiems nuo karo ne tokie dalykai buvo galvoje. Gal todėl, kaip svarsto G. Jokšienė, kad suaugusiųjų mokymosi naujoje aplinkoje ir jų integracijoje įžvelgta prasmė, būta ir tokio aukšto skuodiškių projekto įvertinimo, kai iš 100 galimų skirti net 95 balai.

Be to, kaip sutartinai apibendrina G. Jokšienė ir V. Zaborienė, išvykti mokytis užsienyje kartu su ukrainietėmis joms irgi būsiąs iššūkis, nes nusimato bendrystė trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų. Kad ir kokia nepopuliari dabarties kontekste rusų kalba, ja vis dėlto tenka pripažinti mokymosi įrankiu. Apie tai iškalbus ir vieno vietos ukrainiečių moksleivio atvejis: berniukas per metus lietuviškai neišmoko, bet visi jo klasės draugai ženkliai pagerino rusų kalbos žinias.

Skuodo informacijos centro archyvo nuotraukose:

Lietuvių kalbos pagal akredituotą programą „Lietuvių kalbos mokymo modulis pradedantiesiems imigrantams A1–A2 lygis“ dalyviai ukrainiečiai Skuodo informacijos centre.

Skuodo bendruomeniniuose  namuose, kur mokytoja A. Tirunienė ukrainiečius mokė ne tik pagaminti šaltibarščius, bet ir procesą bei produktus įvardinti lietuviškai.

 

Straipsnį parengė Laima Sendrauskienė, „Mūsų žodis“ korespondentė

Likeme (1)