Mokymo(si) technologija Flipped Classroom („apversta klasė“) buvo sugalvota ir pasiūlyta 2000 m.  Chemijos aukštosios mokyklos tyrėjų ir dėstytojų J. Bergmann’o ir A. Sams’o (JAV). Pirmasis autorių sumanymas buvo padėti dėl pateisinamų priežasčių užsiėmimus praleidžiantiems studentams. Dėstytojai kurdavo savo paskaitų pristatymu Power point formatu ir įrašydavo įgarsinimą. Vėliau, besivystant technologijoms, skaidrių pateiktis pakeitė autoriniai vaizdo įrašai. Tuomet dėstytojams jau buvo aišku, kaip efektyviai organizuoti virtualų mokymą(si), kaip pateikti medžiagą ir pan. Be to, „atlaisvintas“ akademines valandas jie naudodavo naujos medžiagos parengimui ir metodikos tobulinimui.  

Šiandien jau galima kalbėti apie šiuolaikinę mokymo(si) technologiją – „apversto mokymo(si)“ modelį (angl. Flipped Classroom model).

Pabandysime atskleisti jo esmę ir palyginti su tradiciniu ugdymo(si) proceso organizavimo modeliu.

Tradicinis modelis

Darbas užsiėmimo metu:

Teorinės medžiagos dėstymas

Teorinės medžiagos suvokimas

Praktinės užduotys teorinei medžiagai įsisavinti

Darbas namuose (namų užduotys):

Praktinės užduotys naujai išmoktos medžiagos įtvirtinimui

„Apversto mokymo(si)“ modelis

Darbas namuose:

Teorinės medžiagos studijavimas

Užduočių atlikimas

Darbas užsiėmimo metu:

Žinių aktualizavimas

Užduočių atlikimas

Detaliau susipažinti su „apversto mokymo(si)“ modeliu galima peržiūrėjus šitą vaizdo įrašą.

„Apversto mokymo(si)“ technologija greitai paplito JAV aukštosiose mokyklose. Ją sėkmingai taiko įvairios kryptys ir disciplinos:

• Inžineriniai mokslai – 10 %
• Gamtos mokslai – 14%
• Humanitariniai mokslai – 18%
• Socialiniai mokslai – 19%
• Ekonomikos mokslai – 26%

Ugdymo metodika pabrėžia tokius naujos technologijos privalumus:

- Mokymo(si) technologija apima visus mokymo(si) būdus - tradicinį (vaizdinį, klausymosi), problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir pan.

- Remiasi ne tradiciniais mokymo(si) organizavimo būdais, bet skatina naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

- Itin tinka besimokantiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali lankyti ugdymo įstaigos.

- Remiasi "į besimokantį orientutų" ugdymo(si) modeliu, kai ugdytojas turi mokymo(si) pagalbininko, skatintojo funkciją. 

- Skatina besimokančiųjų savarankišką darbą ir atsakomybę už studijų pasiekimu.

- Skatina komunikaciją tarp ugdytojo ir besimokančiųjų , o taip pat ir tarp pačių besimokančiųjų.

Nors iš pirmo žvilgsnio ši technologija atrodo nesudėtinga, jos praktiniame taikyme neretai pasitaiko daug klaidų.

Žemiau pateiksime 10 rekomendacijų, kaip metodiškai integruoti „apversto mokymo(si)“ technologiją ugdymo(si) procese (http://elatypova.tumblr.com/post/40525028778).

Ką reikia daryti:

1. Parenkite savo besimokantiesiems autorinę mokymo(si) medžiagą vaizdo pristatymų pavidalu, kurią jie galėtų panaudoti namų sąlygomis. Be abejo, ši medžiaga galėtų būti paremta mokymo(si) programos bazinėmis žiniomis, bet, turėkite omenyje, kad besimokantieji itin gerbia ir vertina ugdytojo asmeninį indėlį.

2. Pasirinkite nuotolinio mokymosi sistemą (platformą) ir ją nuosekliai taikykite (pvz. „Epale“, „Moodle“, „Edmodo“ ir kt.). Atkreipkite dėmesį, kad besimokantieji itin vertina platformas, kurios tiesiogiai susietos su atviraisiais edukaciniais ištekliais (įvairia medžiaga, bibliotekų ištekliais ir pan.).

3. Sudarykite labai aiškų ir konkretų mokymosi planą (kas ir iki kada turi būti atlikta ir pan.).  Šioje metodikoje negalima pasiduoti besimokančiųjų norui „tempti laiką“, visi „deadline‘ai“ turi būti labai aiškiai nustatyti.

4. Apgalvokite situacijas, kai besimokantieji neturi galimybės jungtis prie interneto namų sąlygomis. Vienas iš variantų galėtų būti – naudoti išorines duomenų laikmenas. Bet kokiu atveju, besimokantieji turės mokytis savarankiškai namų sąlygomis.

5. Būtinai paaiškinkite, kad taikote naują metodiką. Kitu atveju, besimokantieji gali skirtingai interpretuoti Jūsų metodus (kad Jūs nenorite aiškinti naujos medžiagos, kad užduodate per daug namų darbų ir pan.)

Ko daryti nereikėtų:

1. Nesitikėkite, kad visi besimokantieji tikrai studijuos Jūsų sudarytą medžiagą savarankiškai, kaip Jūs jiems paskyrėte. Todėl svarbu sudominti besimokančiuosius, nurodyti jiems galimybių spektrą naujai medžiagai analizuoti. Taip pat svarbu paskirti praktines užduotis, kurios parodytų besimokančiųjų pažangą.

2. Nemanykite, kad studijuodami medžiagą savarankiškai, visi besimokantieji gebės efektyviai spręsti užduotis užsiėmimo metu. Norint taikyti šią metodiką labai svarbus tampa žinių diferencijavimas pagal lygius: vieni besimokantieji gebės įsisavinti daugiau informacijos, kiti mažiau.

3. Nesitikėkite pritarimo naujai metodikai ir palaikymo iš kolegų ir bendradarbių. Be to, apgalvokite (į)vertinimo sistemą, kuri atitiktų Jūsų ugdymo įstaigos/sistemos reikalavimus. Problema ta, jog taikant „apversto mokymo(si) technologiją, besimokančiųjų pasiekimai dažniausiai išeina iš standartinių akademinių pasiekimų vertinimo rėmų.

4. Nepamirškite, kad naujas formatas nekeičia reikalavimus ugdytojams ir jų veiklai. Jūs turite pristatyti naują metodiką, jos ypatumus, pristatyti mokymo(si) būdus ir pan. Be to, faktas, kad ugdytojo vaidmuo mokymo(si) procese tarsi „sumažėja“, gali provokuoti diskusijas apie ugdytojų kvalifikaciją, vaidmenį ir pan.

5. Negalvokite, kad Jūsų parengta autorinė medžiaga bus aktuali kelis metus. Nauja technologija bus efektyvi tol, kol bus nuolat atnaujinama medžiaga atitinkant aplinkos, konteksto, besimokančiųjų poreikius ir kt. veiksnius.

Kalbant apie „apversto mokymo(si)“ technologijos pritaikymą suaugusiųjų švietimo procese, kyla daug diskusinių klausimų:

• Kiek tikslinga taikyti šią technologiją dirbant su suaugusiaisiais?
• Ar visose mokymo/si srityse galima ją taikyti?
• Kiek efektyvus yra mokymas(is) šios technologijos pagalba?
• Kokia būtų šios technologijos specifika taikant ją mūsų šalyje?
• Kiek ugdytojai ir besimokantieji yra pasiruošę tokiai technologijai? 

Mums įdomi Jūsų nuomonė!