Šiuolaikinei visuomenei, siekiančiai tapti nuolat besimokančia, būtini pilietiniai gebėjimai ir motyvacija veikti išvien, gebėjimas bendradarbiauti, siekiant bendrų veiklos tikslų, ir gebėjimas nuolat mokytis vieniems iš kitų. Patirtinis mokymasis yra aktyvus žinių ir prasmės konstravimo procesas, paremtas bendradarbiavimu bei savo turimos veiklos patirties tyrinėjimu, nuolat stebint, reflektyviai tyrinėjant savo aplinką, patirtį, žinojimą, veiklą (Kolbas, Jarvis ir kt.).

Mokymosi per patirtį ir iš patirties svarbą nagrinėjo daug autorių (Lindiman, 1926, Dewey, 1976-1991, Knowles, 1980, Kolb, 1984, Jarvis, 2001 ir kt.), tačiau bene ryškiausi šioje srityje yra D.A.Kolb ir P.Jarvis.