Suaugusių švietimas ir "Grįžtamoji migracija". Panašu, kad galimybių ir poreikių laikrodis tiksi ir turi savo kelią.

Vieni nori būti naudingais savo šaliai sugrįžus, kiti - savo švietimo paslaugomis pagreitinti sėkmingą reintegraciją.

Gruodžio 3- 4 dienomis Alytaus verslo konsultacinio centro organizuotas forumas, kartu su partneriais Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene JK LTD valdybos pirmininkė Alvija Černiauskaite,  Norvegijos Rogalando lietuvių bendrija, valdybos pirmininkas dirigentas Saulius Trepekūnas ir Suaugusių švietimo asociacija PROMETEO, prezidentas Carlo Smaldone Villani, pateikė projekto "Reintegracijos įrankiai - tiltas į naują gyvenimą savo gimtajame mieste" metu sukurtus produktus švietėjiškai suaugusių mokymo veiklai gerinti "Grįžtamosios migracijos"atžvilgiu.  

Po savaitės Gruodžio 12 d.  šis forumas paersikėlė į Norvegiją ir Jungtinę Karalystę, užtvirtindamas sprendžiamų klausimų aktualumą suaugusių švietime.

• Įgyvendintas platus ir reikalingas projektas, kuriame sukurtas pirmasis „Reintegracijos galimybių žemėlapis“ ir kuris aprėpė daugelį sferų: švietimo, verslo, bendruomenių, migracijos, komunikacijos, adaptacijos. Alytaus verslo konsultacinis centras (AVKC) peržengė geografines ne tik Alytaus, bet ir Lietuvos ribas ir iš dalies vykdė ministerijos lygio tiriamąjį projektą, parodydamas projekto nacionalinę svarbą ir poreikį.
• Projekto tikslai ir uždaviniai atitinka šiandieninius išeivijos ir Lietuvos verslo, kultūros ir švietimo poreikius.
• Projekto metu buvo plėtojama daug inovatyvių metodų ir sąvokų, tarp kurių svarbiausiomis laikytinos „Reintegracijos galimybių žemėlapis“, kurį rengiant ir bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis natūraliai susiformavo ir „Reintegracijos tinklas“. Projekto tyrimas ir išvados buvo svarstomos, tikrinamos, perdaromos ir vėl svarstomos su ekspertais ir bendruomenėmis užsienyje daugelį kartų.
• Projekto atvirumas kaitai ir naujoms galimybėms yra neabejotina jo stiprybė,

- kalbėjo prof. Gintautas Mažeikis, VDU filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas.

Projekto vykdytojams pavyko suburti daugelį ne tik Alytaus regiono savivaldos, verslo įmonių ir organizacijų, bet ir bendradarbiauti su svarbiais lietuvių centrais Britanijoje, Norvegijoje, Italijoje. Neabejotina, kad ši patirtis galėtų būti perkelta ir į kitas ES šalis, JAV, Australiją, Kanadą, Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, - prof. Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad yra galimybė plėtoti “Rizominį* reintegracijos tinklą”, kur nėra struktūrinės pradžios ir pabaigos. Nėra centro. Čia būtinas eko-finansinis šaknyno stimuliavimas. Toks “Rizoninis tinklas” generuotų kapitalą (žmogišką, finansinį, intelektinį ir kultūrinį). Čia galima modeliuoti inovatyvius “Reintegracijos tinkle” prototipus, komentavo profesorius. 

- Projektas – pereinama būklė.

- Neformalusis ugdymas ir galima neformalaus ugdymo ir NVO „Rizominė analizė“.

- Projektas atveria galimybę kritiškai aiškinti konservatyvią reintegracijos koncepciją.

Forume dalyvaujantis profesorius siūlė:

- išplėsti reintegracijos aiškinimą jį suprantant, kaip sugrįžimą į horizontalų tinklinį (komunikacinį) tapatybės modelį, kur Alytaus VKC nurodomas kaip koordinuojantis, įveiklinantis centras.

Privalumas - į “Reintegracijos galimybių žemėlapį” integruota moderni “Nomado” koncepcija.

Rekomenduoju,- tvirtino profesorius:

1. Išplėsti “Nomado" ** sąvoką ir aiškinti ją, kaip nuolatos migruojančio asmens, jo šeimos gyvenimo būdą, kurio socialiniam saugumui ir verslumui užtikrinti gali padėti sukurtas naujas “Reintegracijos tinklas” su savo specifinėmis švietimo paslaugomis.

2. Apibūdinti “Nomadinio lietuvio” išsilavinimo poreikius, hibridinio švietimo galimybes ir plėtoti jiems pritaikytą reintegracijos sistemą.

3. “Reinmtegracijos galimybių žemėlapis” rodo būtinybę kalbėti apie suaugusiųjų patirtinės kompetencijos pripažinimo ir kompetencijų perkeliamumo problemas.

4. Plėtoti “Rizominius tinklaveiklos” modelius su „tirpstančios linijos“ efektu ir taip apibūdinant neformalaus ugdymo tinko ir bendruomenių tinklo heterogenines sąsajas.

5. Pritaikyti vaikų ir suaugusiųjų švietimo strategiją prie tinklinio migrantų gyvenimo organizavimo būdo, akcentuojant hibridinį švietimą, kuris jungia formalaus ir neformalaus švietimo elementus.

6. Plėtoti suaugusiųjų patirtinio išsilavinimo pripažinimo struktūrą.

7. Aiškinti ir plėtoti išteritorintos tinklinės reintegracijos modelį su tikslu ir galimybe apsigyventi Lietuvoje, kur galima pritaikyti hibridinio švietimo modelį išteritorintam tinklui atsižvelgiant į ES teisinius dokumentus bei į šalių-šeimininkų įstatymus tuo tikslu bendradarbiaujant ir įgaliojant vietos lietuvių NVO.

Galimybės:

•  projekte teritorijos sąvoka apibūdinama šalies arba administraciniu požiūriu. Kai yra plėtojamos ir organizuojamos tarptautinės ir su konkrečiomis šalimis griežtai nesiejamos tinklaveiklos, priimta kalbėti arba apie tarptautiškumą arba išteritorinimą (deteritorizaciją).
• Kalbant apie į Pasaulio Lietuvą ir Lietuvos valstybę, apie jūdviejų tinklinę reintegraciją svarbu atminti, kad nors tinkliškumas remiasi ES bendrais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, tačiau migracijos ir reintegracijos procesai vyksta piliečių ir jų šeimų pasirinkimu ir iniciatyva.
• Projekto rezultatai yra platesni nei Alytaus miesto galimybės. Todėl dabar reiktų įveiklinti sukurtą reintegracijos tinklo modelį, paverčiant jį policentrišku ir dinamišku, pakviečiant Lietuvos Švietimo, Kultūros, Užsienio ir Ūkio ministerijas padėti kuruoti ir remti šio tinklo veiklas.
• Tuo tikslu, - primena profesorius, - reikia rašyti naują tinklo įveiklinimo reintegracijai ir hibridiniam švietimui projektą.
• Pasirinktas “žemėlapiavimo” analitinis metodas yra gerai tinkamas reintegracijos galimybių tyrimui ir aiškinimui. Tai padėjo atskleisti naujas teorines ir metodologines galimybes. Metodas buvo nuosekliai ir struktūriškai pritaikytas ir susietas su švietimo programomis bei neformalaus ugdymo sistema.
• “Reintegracijos galimybių žemėlapyje” kalbama apie Kūrybines industrijas (KI) (programavimas, reklama, dizainas, architektūra, fotografija, kinas, kompiuteriniai žaidimai...).
• Sąsajos tarp neformaliojo ugdymo ir KI yra stiprioji įgyvendinto projekto pusė,- tvirtino prof. Gintautas.
• Silpnybė yra ta, kad mažai kalbama apie kūrybinės klasės reintegracijos poreikius (mokytojai, bibliotekininkai, muzieologai, kuratoriai, renginių vadybininkai, kurie nuolat naudojasi KI paslaugomis (kad ir nuotoliniam mokymui ar paveldo skaitmeninimui, ar dirbtinio intelekto ir bibliotekos veiklos integracijai).
• Todėl rekomenduoju: išskirti kūrybinės klasės poreikius ir sujungti “Reintegracijos galimybių” ir “Kūrybinių industrijų žemėlapių" tinklus į tai įtraukiant ir neformalujį ugdymą.

Tarptautinis Forumas leido įvertinti ir įsivertinti parengtus analitinius darbus ir gaires reintegracijos proceso palengvinimui ir naujų galimybių vystymui. “Reintegracijos galimybių žemelapį”, kaip marketingo priemonę Suaugusių švietimo paslaugų vystymui, kartu su parengtomis 4 mokymo programomis sugrįžusių integracijai skatinti ir Video – Audio metodinėmis priemonėmis galės naudotis švietimo organizacijos bei institucijos, dirbančios Grįžtamosios migracijos srityje ir ne tik...

Jau sugrįžę ar norintys grįžti, gali atsidaryti FB/Reintegracija.Lietuva.Platforma/ tinklapį, kuriame rasite visus, šio projekto metu, parengtus įrankius.

https://www.facebook.com/Reintegracija.Lietuva.Platform

Tarptautinio forumo diskusijose aktyviai dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto departamento vadovas Vytuolis Valūnas ir kiti švietimo atsovai ne tik iš Alytaus regiono, bet ir iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Tauragės, Kaišiadorių, Zarasų...

Prie tarptautinio forumo Lietuvoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje diskusijų prisijungė:

• Lietuvos Ambasados Jungtinėje Karalystėje II sekretorius Tadas Kubilius, (UK),
• Lietuvos ambasadorius Norvegijos karalysteje, Jonas Paslauskas, (NO),
• Migracijos informacijos centro vadovas, Vaidotas Ilgius, (LT),
• Alytaus kolegijos Vadybos ir administravimo katedros lektorė, STEAM centro vadovė Valė Zdanavičienė, (LT),
• Eks emigrantų asociacijos prezidentas, Dovydas Petrošius,(LT)
• LR seimo narė, Dalia Asanavičiūtė (LT).

Gerbiami partneriai ir dalyviai,  

-džiaugiamės galėdami padėkoti suaugusiųjų švietimo organizacijams ir institucijoms už nuoširdų darbą, teikiant duomenis, diskutuojant, dėl projekte nagrinėjamų grįžtamosios migracijos klausimų.

Tikimės, kad darbai bus tęsiami, įveiklinat susiformavusį "Reintegracijos tinklą", dirbant Suaugusių švietimo grįžtamiosios migracijos bei  ekonominio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo gerovės linkme.

Ačiū EK EPALE  tinklapiui, už galimybę dalintis ir diskutuoti.

IKI NAUJŲ SUSITIKIMŲ 2021 m.

*„Rizoninis“ – Rizoma - šaknynas. (pranc. Risome)

**„Nomadas“ – Skaitmeniniai klajokliai yra žmonės, kurie naudojasi telekomunikacijų technologijomis, kad užsidirbtų pragyvenimui, ir apskritai veikia migruojančiai.

Ši veikla vykdoma įgyvendinant  Erasmus+ KA2 Strateginės Partnerystės Programos Projektą

 "Reintegracijos įrankiai -  tiltas į naują gyvenimą gimtajame mieste.“ / RE-IN-BRIDGE /

 Nr. 2018-1-LT01-KA204-047038. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos.

Pagarbiai,

Projekto vadovė                                                                                                                            Algimanta Ščiglinskienė 

Alytaus verslo kosnsultacinio centro direktorė 

Mob.: +370 652 81500, direktore@avkc.lt

Patvirtimimas

Šiame dokumente pateikta autoriaus (-ių) informacija ir nuomonės ir nebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos nuomonę. Nei Europos Sąjungos institucijos ir organai, nei joks asmuo, veikiantis jų vardu, negali būti laikomi atsakingais už galimą juose esančios informacijos naudojimą.