Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) pristatymas
Šiandien norėčiau pristatyti „Epale“ bendruomenei Lietuvos edukacinių tyrimų asociaciją (LETA) bei jos tinklapį, kuriame besidominantys galėtų rasti vertingos ir naudingos informacijos. Remdamasi informacija, pateikta LETA tinklapyje, trumpai pristatysiu asociacijos istoriją, misiją, struktūrą beoi vykdomas veiklas.
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos istorijos bruožai
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) buvo įkurta 1998 m. kovo 24 d. Kauno technologijos universiteto edukologijos mokslinės grupės iniciatyva. LETA tikslas, fiksuotas jos Įstatuose, – suburti Lietuvos edukacinių tyrimų specialistus, apjungti jų pastangas tobulinant edukacinius tyrimus, diegiant ir propaguojant pažangią švietimo ir ugdymo patirtį, plečiant analogiškus ryšius su tarptautinėmis organizacijomis.
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija buvo kuriama sekant Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA) pavyzdžiu, nes jau LETA kūrimo metu buvo galvojama, jog vienas iš šios Asociacijos uždavinių – tapti kolektyviniu EERA nariu. Užtikrinus glaudesnius ryšius su Europos šalių tyrinėtojais, sklandesnį įsijungimą į europinius tinklus, turint platesnes galimybes giliau pažinti jų patirtį, buvo tikimasi užtikrinti Lietuvos edukacinių tyrimų kokybinį šuolį. Šia linkme buvo dirbama labai intensyviai ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija jau net po nepilnų vienerių metų (1999 m. vasario 23 d.) įsijungė į Europos edukacinių tyrimų asociaciją, o po kelerių metų LETA prezidentas tapo EERA valdybos nariu.
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija buvo organizuojama tematinių tinklų (kaip minėta, sekant EERA pavyzdžiu), kurių organizacinę veiklą vykdė jų komitetai, principu. LETA įkūrimo metu buvo sudaryti šie komitetai: Aukštojo ir aukštesniojo mokslo; Bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų; Didaktinių sistemų ir edukacinių technologijų tyrimų; Edukacinių tyrimų ir inovacijų informacijos; Ikimokyklinio ugdymo; Jaunųjų mokslininkų ugdymo; Profesinio ugdymo; Socialinio ugdymo; Švietimo vadybos; Tęstinio ir neformalaus ugdymo; Ugdymo metodologijos, filosofijos ir istorijos.
Vienas iš svarbiausių darbų – padėti Lietuvoje vykstančiai ugdymo mokslo plėtrai iš pedagogikos į edukologiją ir ypač – plėtoti edukacinių tyrimų kultūrą, ją suartinti su Vakarų pasaulio, pirmiausia – Europos tyrimų kultūra. Didelė mūsų šalies edukologų problema buvo ta, kad tuo metu Lietuvos mokslo valdymui didžiausią įtaką turėję gamtos mokslų atstovai pripažino tik kiekybinius, pozityvistine nuostata grįstus tyrimus. Tuo tarpu Lietuvos edukologai jau vykdė ir kokybinius tyrimus, grįstus interpretacine paradigma. Šie tyrimai sulaukdavo kritikos iš minėtų gamtos mokslų atstovų, nors interpretacinis požiūris jau senokai buvo praktikuojamas Europos edukacinių tyrimų asociacijos kolektyvinių narių, atstovaujančių įvairias šalis. 2000 m. LETA vykdė programą „Edukacinių tyrimų vaidmens ir principų kaita: Baltijos šalys vakarų šalių kontekste”. Buvo vienijamasi su Estijos mokslininkais, EERA nariais. Europos edukacinių tyrimų asociaciją atstovavę žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai (pagal EERA nuostatus šiai Asociacijai galėjo priklausyti viso pasaulio, net tik Europos tyrinėtojai) iš Švedijos (prof. Lennart Svenson, Lundo universitetas), Anglijos (prof. David Bridges, Kembridžo universitetas), Kanados (prof. Lorraine Savoie-Zajc, Kvebeko (Quebeck) universitetas) ėmėsi padėti Lietuvos edukologams plėsti Lietuvos tyrimų metodologijos akiratį. Šie mokslininkai vienerius metus periodiškai atvykdavo į Lietuvą ir vedė metodologinius seminarus. Juose dalyvavo ne tik mūsų edukologijos mokslininkai bei doktorantai, bet į šiuos seminarus buvo kviečiami ir edukologų pagrindiniai oponentai – gamtos mokslų atstovai, dalyvavę šalies mokslo valdymo struktūrose. Reikia pažymėti, kad šie seminarai turėjo didelės įtakos tam, kad Lietuvos edukologijos mokslininkai išsikovotų galimybę vykdyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius tyrimus. Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija skyrė nuolatinį dėmesį jaunųjų mokslininkų ugdymui doktorantūros studijose. Norint, kad daugiau doktorantų taptų LETA nariais, būsimieji mokslininkai buvo atleidžiami nuo LETA nario mokesčio. Konkrečių universitetų atstovų, kurie buvo aktyvūs LETA nariai, iniciatyva buvo organizuojamos doktorantų ir jų vadovų mokslinės konferencijos. 2011 m. LETA iniciatyva buvo vykdytas edukologijos mokslininkų poreikio ateities Lietuvoje tyrimas. Buvo nustatyta, kad tuo metu šių mokslininkų daugumą sudarė asmenys, vyresni nei 45 metų amžiaus. Todėl pastebėta, kad per 20 metų (iki 2031 metų) reikės regeneruoti vien tik šią mokslininkų kohortą. Jeigu Lietuva tik akcentuotų dabartinę šalies būklę ir nesiektų jos gerinti, kiekvienais metais (per visus sekančius 20 metų) būtų reikėję priimti į edukologijos doktorantūrą maždaug po 30 doktorantų (atsižvelgiant į tai, kad geriausiu atveju disertacijas apgina 2/3 priimtųjų į doktorantūra asmenų) tam, kad būtų regeneruota aukštajame moksle tuo metu dirbusi edukologijos daktarų kohorta. Tačiau buvo manoma, kad to neužtenka: siekiant mūsų šalies konkurencingumo šuolio, taigi – ir daug efektyvesnio, nei iki tol, žinių ekonomikos bei žinių, besimokančios visuomenės plėtojimo, reikia sutelkti pastangas aprūpinti švietimą edukologijos daktaro kompetenciją turinčiais darbuotojais – ten, kur jų reikia (pvz., Vokietijoje netgi aukštesniosios vidurinio ugdymo pakopos daugumos mokyklų vadovai turi daktaro laipsnį). Tačiau pirmiausia reikėjo ištirti, ar Lietuvos švietime toks poreikis yra jaučiamas. Tuo tikslu buvo vykdyta ekspertų apklausa. Buvo apklausti 89 asmenys, pagal jų užimamas pareigas ir kompetenciją laikytini ekspertais (ŠMM, universitetų, kolegijų, švietimo skyrių, švietimo, mokymo centrų vadovybės atstovai). Atliktas tyrimas nustebino savo rezultatais: buvo nustatyta, jog darbui įvairiose Lietuvos švietimo pareigybėse (išskyrus edukologijos įvairių dalykų dėstytojus ir šių katedrų vedėjus – tai ir taip buvo aišku) reikėjo maždaug 2,7 tūkst. edukologijos mokslo daktarų, taigi kasmet, pradedant 2011 m., dešimties metų laikotarpiu būtų reikėję priimti po 400 doktorantų (įskaitant, kad 2/3 jų apgins disertacijas). Tiesa, LETA pozicija buvo labiau rezervuota šiuo klausimu; įvertinant Lietuvos finansinę situaciją ir kitų mokslo sričių poreikius, buvo manoma, kad tai nerealu. Todėl buvo laikomasi pozicijos, kad kasmet reikėtų priimti mažiausiai bent po 100 edukologijos doktorantų, labai atsakingai formuluojant jų disertacijų temas, sudarant individualias studijų programas bei jiems padedant planuoti jų karjerą. Taip pat LETA laikėsi pozicijos, kad šią problemą reikėtų spręsti ne ilgiau kaip per 10 metų, nes vėliau šalies atsilikimas, žinant vakarų šalių vystymosi tempus 21-ajame amžiuje, būtų nebepataisomas. LETA didelį dėmesį skyrė ryšių su EERA palaikymui Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos nariai buvo nuolat supažindami su EERA vykdomomis iniciatyvomis, skatinami dalyvauti EERA organizuojamose kasmetinėse Europos edukacinių tyrimų (ECER) konferencijose. Remiantis EERA tinklalapio duomenimis (https://eera-ecer.de/), Lietuvos edukologai šioje konferencijoje kasmet vidutiniškai pristatydavo 11 mokslinių pranešimų. Tiesa, dalyvavimo aktyvumas įvairias metais buvo skirtingas. Ypač daug mokslinių pranešimų Lietuvos mokslininkai pristatė 2005 metais – net 35. Daug galimybių taip pat turėjo ir edukologijos doktorantai, kurie skaito pranešimus šioje konferencijoje nuo 2004 metų. Jie buvo kviečiami į EERA organizuojamas vasaros stovyklas, galėjo dalyvauti ne tik doktorantų konferencijoj, bet ir mokymuose, vykstančiuose kelias dienas prieš kasmetines EERA konferencijas, jų dalyvavimui buvo teikiamos įvairios mokestinės lengvatos. LETA teikė pasiūlymus ir kitas iniciatyvas Europos edukacinių tyrimų asociacijos valdybai: kėlė klausimą dėl mokslo žurnalų ir, atitinkamai, juose spausdintų straipsnių cituojamumo Europos erdvėje galimybės sukūrimo (vėliau EERA netgi ėmėsi iniciatyvos vykdyti tokio pobūdžio ES finansuojamą projektą), taip pat buvo siūlyta išplėsti galimybę publikuoti vertingus mokslo straipsnius, parengtus ECER konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu. LETA nuolat palaikė EERA pilietines iniciatyvas, svarbias Europos socialiniams mokslams, o ypač – edukologijai.
Kokios LETA veiklos gali būti įdomios ir naudingos „Epale“ bendruomenei? Štai keletas pavyzdžių:
Š.m. balandžio 9 d. LETA Mokymosi visą gyvenimą tinklas organizavo seminarą tema „Konstruktyvizmas: kiek ir kokių požiūrių jame telpa?“. Jo tikslas – išsiaiškinti įvairius požiūrius į konstruktyvizmą, atspindėtus moksliniuose šaltiniuose, ir pabandyti išskirti pagrindinius, reikšmingus šiuolaikiniams edukologų darbams bei edukacinei praktikai, ypač – mokymosi visą gyvenimą bei savivaldaus mokymosi kontekste. Seminarą vedė prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė. Kaip pastebėjo seminaro dalyviai, šis seminaras buvo ypač naudingas tiems tyrinėtojams, kurie gilinasi į mokymosi edukacinio įgalinimo problemas ir jų sprendimus, šiems sprendimams pasitelkdami įvairias konstruktyvizmo prieigas, tarp jų – ir konstrukcionizmą. https://lera.lt/seminaras-konstruktyvizmas-kiek-ir-kokiu-poziuriu-jame-telpa/
2021 metų gegužės 27 d. įvyko 6-tasis Edukacijos forumas ,,Įtrauktis visiems: universalus dizainas mokymuisi kaip ugdymo(si) sėkmės kelias“. Dalyvavo virš 150 dalyvių. Forumo įrašą galite peržiūrėti Youtube platformoje: https://www.youtube.com/watch?v=hAr35S2AS1g. Sveikinimo žodį tarė dr. Jurgita Šiugždinienė (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė), prof. habil. dr. Juozas Augutis (Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys). Pranešimą tarptautinio tyrimo „Įtraukiojo ugdymo plėtra, taikant universalų dizainą mokymuisi (UDM)“ / „Improving Inclusive Education Through a Universal Design for Learning (UDL)“ pagrindu pristatė tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos, Austrijos, Suomijos. Prof. dr. Alvyra Galkienė skaitė pranešimą – Įtraukiojo ugdymo transformacijos ir tyrimais grindžiamas UDM taikymo modelis (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (Lietuva)), prof. dr. Ona Monkevičienė – UDM taikymo rezultatas – kiekvienas Lietuvos mokinys kaip motyvuotas, gilų žinojimą kuriantis besimokantis ekspertas (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (Lietuva)), doc. dr. Suvi Lakkala – Ugdymas įvairovėje taikant UDM prieigą: pedagogų kompetencijos analizė / Teaching for Diversity with UDL: Analysing Teacher Competence (Laplandijos universitetas (Suomija)), prof. habil. dr. Jolanta Baran – Rutininio ugdymo transformacija taikant UDM: Lenkijos kontekstas / Transformations of Routine Education Using UDL: The Polish Context (Krokuvos pedagoginis universitetas (Lenkija)), doc. dr. Michelle Proyer –Įtraukiojo ugdymo praktikos reinterpretavimas UDM kontekste: Austrijos atvejis / Reinterpreting Inclusive Education Practices in the Context of UDL: The Case of Austria (Vienos universitetas (Austrija)). Diskusijoje dalyvavo Vitalija Bujanauskienė (Utenos švietimo centro direktorė, Bendrojo ugdymo tarybos pirmininkė), Lina Garbenčiūtė (Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė), Kęstutis Vaišnora (Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas), Edita Žiobienė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė). Baigiamąjį žodį tarė prof. dr. Liudmila Rupšienė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė), prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Mokslo, studijų ir technologijų departamento vyriausioji patarėja). Forumą moderavo Gražina Šeibokienė (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja), doc. dr. Darius Gerulaitis (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentas, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos narys). Forumo metu pristatytas tarptautinis tyrimas ir vertimas iš anglų kalbos į lietuvių buvo finansuojamas „Erasmus +“ projekto „Ugdymo proceso transformavimo skirtinguose edukaciniuose kontekstuose prielaidos, taikant įtraukiojo ugdymo strategijas“ Nr. 2018-1-LT01-KA201-046957 lėšomis. Forumo vertimą į lietuvių gestų kalbą organizavo Lietuvių gestų kalbos vertimo centras.
Apie kitas LETA vykdomas veiklas sužinosite apsilankę asociacijos tinklapyje: https://lera.lt/
LETA kviečia dalyvauti jos veikloje ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, doktorantus, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, švietimo ir mokslo politikos atstovus, visus, kuriems aktualūs edukacijos tyrimų kokybės, rezultatų panaudojimo sprendimams priimti ir švietimo praktikai tobulinti klausimai.
Dr. J. Melnikova
"Epale" ambasadorė Klaipėdos regione
