Kritinio mąstymo gebėjimų plėtra: mokomės ir mokome
Kas yra kritinis mąstymas? Kokie pagrindiniai kritiškai mąstančio žmogaus bruožai? Kodėl svarbu mąstyti kritiškai asmeniniame gyvenime? Kokią reikšmę kritinis mąstymas turi bendruomenės vystymuisi? Kuo svarbus kritinis mąstymas visuomenei?
Tokius ir panašius klausimus klausimus nagrinėja „MIND: Kritinė teorija suaugusiųjų švietimo praktikoje“ (2023-1-LT01-KA220-ADU-000153426) projekto dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Rumunijos ir Kroatijos projekto mokymosi veiklų etape.
Kritinio mąstymo ekspertai - suaugusiųjų švietėjams
Suaugusiųjų švietėjai į tarptautinį mokymosi seminarą susirinko Rijekoje. Dvi dienas DANTE mokymosi centre vyko aktyvus projekto MIND partnerių keitimasis nuomonėmis apie projekte parengtą kritinio mąstymo gebėjimų tobulinimo programą, rekomendacijas suaugusiųjų švietėjams, programą lydintį kritinio mąstymo priemonių rinkinį. Apie šiuos projekto produktus Dr. Daiva Penkauskienė išsamiai rašo straipsnyje Kritinio mąstymo ugdymo programa ir priemonių rinkinys .
Mokymuose išbandytos visų penkių programos modulių įgyvendinimo strategijos, aptartas jų tikslingumas, nauda ir galimi tobulinimo būdai.
Kas labiausiai įsiminė mokymosi dalyviams?
- Visi programos moduliai sukonstruoti pagal MIND modelį (skaitykite čia) ir apėmė visas dalis: sužadinimą temai, turimų žinių ir patirties permąstymą, abejojimą dėl jų, supratimo gilinimą ir refleksiją bei sprendimų priėmimą ir konkrečių veiksmų numatymą.
- Kritinio mąstymo gebėjimo tobulinimo programos struktūra aiški, suteikianti aiškų visumos vaizdą ir vystoma logiškais žingsniais.
- Kiekvienas modulis turėjo savo ypatingų aspektų, pvz., trečias ir ketvirtas moduliai atskleidė kritinio mąstymo aspektus, į kuriuos ne dažnai atkreipiamas dėmesys (svarba asmeniui ir bendruomenei), penktas modulis provokavo ir privertė permąstyti savo požiūrį į visuomenei iškylančius iššūkius.
- Visi moduliai interaktyviu būdu tikrino ir tikslino mūsų prielaidas, padėjo išreikšti save ir mokytis vieniems iš kitų.
- Įdomi patirtis, kaip dirba skirtingi mokymų vedėjai - ekspertai: kiekvienas treneris į grupę atsinešė savo mokymo stilių ir požiūrį.
- Mokymų dinamika – turėjome tiek individualaus, tiek komandinio darbo, tiek statiškos (mažiau), tiek interaktyvios (daugiau) veiklos.
Kurie mokymosi sesijos dalykai privertė susimąstyti, ypač galvojant apie programos įgyvendinimą ateityje?
- Mokymosi pažangos vertinimui taikyti savirefleksijos klausimus kiekvieno modulio pabaigoje: pvz., užrašyti mokymosi rezultatus ir paprašyti besimokančiuosius pažymėti, ar jie buvo pasiekti).
- Kai kuriuose moduliuose, pvz., ketvirtame ir penktame, turėtų būti aiškiau atskleistos sąsajos tarp temos ir kritinio mąstymo.
- Modulių nagrinėjimui reikia skirti pakankamai laiko - kiekvienam moduliui ne mažiau keturių valandų.
- Tarp modulių nagrinėjimo turi būti pakankamai laiko, kad būsimieji mokymų dalyviai spėtų įsisavinti ir apmąstyti medžiagą bei galimai pasirengti kitai sesijai.
- Stengtis naudoti kuo įvairesnius metodus/strategijas ir medžiagą, idant būtų daugiau dinamikos.
- Nacionaliniuose/vietiniuose mokymuose naudoti medžiagą, atspindinčią šalies ar vietovės situaciją.
Suaugusiųjų švietėjai - suaugusiųjų švietėjams
Antrasis projekto mokymosi veiklos etapas - tarptautinių mokymų žinių ir patirties perteikimas nacionaliniu ir/ar vietiniu mastu. Tarptautinių mokymų dalyviai įgytas žinias ir patirtį savo šalių suaugusiųjų švietėjams perteikė kontaktiniuose ir nuotoliniuose seminaruose, nagrinėdami penkių modulių temas: Kas yra kritinis mąstymas suaugusiųjų švietime; Kritiškai mąstančio žmogaus portretas; Kritinio mąstymo vertė asmeniui; Kritinio mąstymo vertė bendruomenei; Kritinio mąstymo vertė visuomenei.
Nacionaliniuose ir vietiniuose mokymuose dalyvavo 400 įvairių suaugusiųjų švietimo įstaigų ir organizacijų atstovų. Pavyzdžiui, partneriai iš DANTE (Kroatija) mokymo centro mokymus orientavo į senjorus, ypač Pensininkų asociacijos ir Trečiojo amžiaus universiteto narius. LIBAR (Kroatija) mokymo centro organizuotuose mokymuose dalyvavo skirtingo amžiaus ir išsilavinimo suaugusieji. Švietimo plėtros centro (EDC, Latvija) treneriai dirbo su atvykusiųjų į Latviją auditorija, kurioje dauguma buvo Ukrainos pabėgėlių atstovų. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos ir Šiuolaikinių didaktikų centro mokymų grupes sudarė ir suaugusiųjų mokymo centrų mokytojai, bibliotekų bei muziejų mokymų vedėjai, kolegijų dėstytojai, privataus sektoriaus mokymų vedėjai. Latvijos suaugusiųjų švietimo asociacijos mokymų auditorija buvo pedagogai, ugdymo metodininkai, karjeros konsultantai. Rumunijos partnerių (Bukarešto ekonominių studijų universiteto pedagoginio personalo mokymo skyrius ir Egomundi asociacija) mokymų dalyviai buvo universiteto, saugumo ir viešosios tvarkos įstaigų ir pan. atstovai.
Įvairios sudėties mokymosi grupės į užsiėmimus atsinešė daug gyvenimiškos patirties. Skirtingi požiūriai ir perspektyvos buvo labai vertingi diskusijoms. Kaip rodo mokymų įvertinimai, dalyviams ypač patiko sukurta saugi aplinka, skatinanti keistis požiūriais ir veikla, skatinanti grupinį darbą ir atviras diskusijas.
Kaip vyko mokymai?
Visi mokymų moduliai buvo nagrinėjami pagal MIND projekto metodologinį modelį, kurį sudaro tokios dalys: sužadinimas, kvestionavimas, supratimo gilinimas, refleksija ir metapažinimas, sprendimų priėmimas ir veiksmas. Kiekvienoje modelio dalyje mokymų vedėjai taikė skirtingus metodus, siekdami kuo geriau perteikti mokymų turinį.
Mokymuose buvo taikomi įvairūs metodai, skatinantis kuo geriau suprasti nagrinėjamas temas - diskusijos, teksto analizė, minčių žemėlapiai, vaizdo ir garso įrašai, refleksijos metodai ir t.t. Aptariant mokymus paaiškėjo, kad skirtingoms auditorijoms metodų paveikumas buvo skirtingas. Pavyzdžiui DANTE mokymų vedėjų patirtis rodo, kad veiksmingiausiai kritinio mąstymo aktualumą ir svarbą iliustruoja grupinės diskusijos, vaidmenų žaidimai ir komandinis darbas, paremtas konkrečia veikla ir realiomis užduotimis. Interaktyvūs metodai buvo populiarūs tarp dalyvių, juos dalyviai geriausiai vertino, nes metodai leido kiekvienam aktyviai prisidėti ir giliai apmąstyti skirtingus požiūrius.
LIBAR mokymų organizatoriai pastebėjo, kad tinkamiausi metodai supažindinti dalyvius su kritinio mąstymo teorija ir praktika buvo minčių lietus, diskusijos, grupinio ir individualaus darbo metodai.
Švietimo plėtros centro (EDC, Latvija) mokymų vedėjai teigia, kad mokymų dalyviams labiausiai patiko visų modulių supratimo dalyje metodas taikomas „Atvejo analizė“. Analizuodami ir aptardami tekstuose pateiktą medžiagą, besimokantieji galėjo susidaryti aiškesnį vaizdą apie nagrinėjamas sąvokas ir situacijas. Žinoma, šis metodas puikiai derėjo su kitais metodais (pokalbiu, „laimės sausainiais“ ir kt.), kurie leido dalyviams pasidalinti asmeninės patirties pavyzdžiais. Analitiško ir empatiško mąstymo dermė leido pasiekti geresnių rezultatų.
Mokymų dalyviai Lietuvoje pabrėžė, kad nebuvo lengva dirbti su teorine medžiaga, kurioje yra daug naujų terminų. Nenuneigdami teorinės medžiagos reikšmės dalyviai visgi išreiškė nuomonę, kad kritinio mąstymo ugdymas yra efektyvesnis ne per teorines paskaitas, o per dialogą, grupines diskusijas, praktinių užduočių atlikimą.
Latvijos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LAEA) mokymų vedėjai pabrėžia, kad daugelis dalyvių teigiamai įvertino asociacijos metodą, kai kiekvienas dalyvis turėjo pasirinkti paveikslėlį ir pasakyti, kaip jis siejamas su kritiniu mąstymu.
Nevienareikšmiškai skirtingų šalių mokymų dalyviai vertino ir turinio dalykus.
Pavyzdžiui, mokymosi dalyviai Rumunijoje ypač domėjosi praktiniu kritinio mąstymo pritaikymu. Dažnos diskusijos buvo sutelktos į profesinio gyvenimo iššūkius, kur jie galėtų pritaikyti kritinį mąstymą, pavyzdžiui, analizuoti prieštaringą informaciją, greitai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus esant spaudimui.
Partnerių iš Kroatijos (DANTE) mokymų dalyviai vienu dinamiškiausių ir patraukliausių momentu įvardijo diskusiją apie apie nuogumą viešajame mene. Dalyviai nagrinėjo šią temą įvairiais aspektais – kaip tėvai, menininkai ir miesto tarybos nariai – ir užmezgė turtingą dialogą apie vertybes, saviraiškos laisvę ir socialinę atsakomybę. Šioje sesijoje buvo pabrėžta, kaip kasdienės problemos gali būti naudojamos kaip galingos kritinio mąstymo praktikos ir apmąstymo priemonės.
LIBAR (Kroatija) mokymo dalyviai pabrėžė, kad šiuo metu dėl didelio melagingos informacijos srauto ypatingai svarbu kritiškai vertinti informacijos šaltinius. Didelis srautas mus pasiekiančios kasdieninės informacijos padeda suprasti, koks svarbus įrankis šiuolaikiniame gyvenime yra kritinis mąstymas.
Lietuvos partnerių mokymuose išryškėjo vienašališkos istorijos ir stereotipų supratimo svarba. Nagrinėdami kritinio mąstymo svarbą bendruomenei dalyviai analizavo vaizdo įrašą „Vienpusiškos istorijos pavojus“ (The danger of a single story). Dalyvių atsiliepimai rodo, kad įraše pateikta istorija sukėlė įvairių emocijų ir minčių, su kuriomis norėjosi sutikti arba nesutikti. Tačiau taip pat paskatino pokalbį apie vienpusiško požiūrio įtaką bendruomeniniam gyvenimui. Niekada nespręsk apie bendruomenę ar tautą iš vienos istorijos - kiekvienoje tautoje ar bendruomenėje yra gerų, nuostabių žmonių ir , deja, piktų, degradavusių , kenkėjiškų žmonių…. Susipažink plačiau, visapusiškiau ir tik tada daryk išvadas, - teigia viena mokymų dalyvė. Siužetas paskatino giliau apmąstyti kultūrinius stereotipus ir informacijos šaltinių įtaką pasaulio suvokimui. Labai svarbus siužeto aspektas - pasakojimo autorės kritinio mąstymo raiška: gebėjimas reflektuoti, vertinti skirtingus požiūrius, kvestionuoti nusistovėjusias nuostatas ir išreikšti mintis aiškiai bei argumentuotai.
Poveikis
Reziumuojant projekto partnerių išvadas apie mokymų poveikį, padarytas pagal mokymų vedėjų ir dalyvių refleksijas, galima teigti, kad:
- Suaugusieji noriai sprendžia sudėtingas visuomenės problemas, o kai jiems suteikiama erdvė išreikšti ir tyrinėti, jie puikiai ugdo savo kritinio mąstymo įgūdžius.
- Mokymų dalyviai praleido „laiką su pridėtine verte“, o tai „sukėlė norą tęsti giluminius tyrimus“. Kai kuriems teko „įjungti mąstymo procesus“, nes, „projektas skirtas visuomenės vystymuisi“.
- Mokymai padėjo apsvarstyti kritinio mąstymo vertę ne tik mokiniui ir mokymui, bet ir sau pačiam mokytojui kaip besimokančiajam, pvz., suprasti, kad mokytojo misija „ne išmokyti, o leisti pažinti, pamatyti, plėsti akiratį ...“ .
- Parengta naudinga praktinei veiklai mokymosi medžiaga, jos yra pakankamai, yra galimybė rinktis pagal poreikį, medžiagą galima lengvai modifikuoti, papildyti kitais šaltiniais ar vaizdo medžiaga/iliustracijomis. Kai kurie dalyviai jau mokymų metu integravo atskiras medžiagos užduotis ugdymą į mokymų temas.
- Didžiausias dalyvių „atradimas“ - suvokimas, kad kritinis mąstymas ne tik loginis mąstymas ar informacijos analizė, bet ir nuolatinis atvirumas mokytis, klausyti, kvestionuoti. Kritinis mąstymas gali būti ugdomas per meną, diskusijas ir net per kasdienius dialogus – tai nėra tik akademinė veikla, bet visapusiškai gyvenimą praturtinantis įrankis.
- Po mokymų dalyviai kritinį mąstymą suvokia kitaip nei mokymų pradžioje: Šis seminarų ciklas apie KM man yra be galo vertingas, nes iki tol nebuvau apie jį girdėjęs kaip apie kasdienės profesinės veiklos dalį. KM svarbus mano profesiniame gyvenime, nes dirbu duomenų analizės įmonėje.
- Dalyviai pagilino suvokimą apie kritinio mąstymo sąsają su su socialinių tinklų naudojimu: kritinis mąstymas padeda man analizuoti žiniasklaidos turinį.
- Dalyviai padarė išvadą, jog kritinis mąstymas yra labai svarbus dalyvių asmeniniame gyvenime: kritinis mąstymas padeda pamatyti skirtumą tarp klaidingos informacijos ir realybės, išvengti nuomonės manipuliavimo: Modulis padėjo suvokti, kad mano jautimasis laimingu neretai yra susijęs su išoriniu lyginimu, o reiktų pirmiausia reflektuoti pačiai, įsivertinti ir susidėlioti kritiškai prioritetus bei vertybes.
- Dalyviai atrado, kad kritinis mąstymas glaudžiai siejasi su savirefleksija: pirmiausia reikia „sustabdyti“ savo mąstymo automatiką.
Apibendrinimas
Kiekvienas žmogus skirtingai pritaiko kritinį mąstymą savo gyvenime.
Kritiškai mąstyti reiškia nebijoti abejoti.
Kritinis mąstymas skatina nuolatinį mokymąsi ir augimą.
Kritinis mąstymas yra tarsi „visuomenės imunitetas“ – nuo abejingumo, klaidinimo, neapykantos ar stagnacijos.
Net mažas pokytis mąstyme gali turėti didelės reikšmės platesniame visuomenės kontekste.
Šios mokymosi dalyvių mintys geriausiai nusako, kad kritinio mąstymo įgūdžių ugdymas yra itin svarbi veikla šiandieninėje informacija perkrautoje visuomenėje, kurią vis labiau užplūsta „bauginantis“ dirbtinis intelektas.
Daugiau informacijos apie projektą
Projekto „Facebook“ paskyra: MIND critical theory in adult education practice
Projektas “Critical theory in adult education practice: Empowerment for critical actions” (MIND, Nr. 2023-1-LT01-KA220-ADU-000153426 ) dalinai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis („Erasmus“ programa), tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar jos vardu veikiančių institucijų ir įstaigų požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, nei jų vardu veikiantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už juose esančios informacijos naudojimą.
Įrašo autorės dr. Vilija Lukošūnienė ir Inga Jagelavičiūtė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija
