Daugelis Lietuvos andragogų svajoja apsilankyti Suomijos švietimo įstaigose, garsėjančiose kūrybiškumo ugdymu, bendradarbiavimo sprendžiant realias gyvenimo problemas skatinimu, dėmesiu  besimokančiųjų dvasiniam augimui bei pasitikėjimu grįsta bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra. Tokią galimybę turėjo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) kartu su partneriais įgyvendinamo „Erasmus+“ KA1 projekto „Andragogo misija: suteikti besimokančiajam sparnus“ dalyviai.

„Erasmus+“ KA1 kursų „Nuotolinio ir/ar mišraus mokymo programų ir medžiagos kūrimas“  lektorius, vienos iš  Joensuu mokyklos direktorius, įstaigos „eduKarjala“ (https://www.edukarjala.com/) vadovas Esa Raty kursų dalyvius pakvietė apsilanykti dviejose bendrojo ugdymo mokyklose bei Švietimo centre. Kursų dalyviai ‒ Lietuvos, Estijos, Čekijos ir Portugalijos įvairių švietimo įstaigų atstovai žavėjosi mokymosi priemonių gausa bei baldų kokybe, aktyviai dalyvavo įvairiose bendradarbiavimu grįstose mokymosi veiklose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas skaitmeninių įrankių panaudojimui bei patyriminiam mokymuisi.

Kursų dalyviai naudojosi įvairiais skaitmeniniais mokymosi įrankiais, diskutavo aktualiais nuotolinio mokymosi klausimais, dalyvavo suomių kalbos pamokoje, išbandė mobiliąją programėlę „Seppo“ (https://seppo.io/), leidžiančią kurti mokomuosius žaidimus. Šie žaidimai žaidžiami naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, labai įdomu derinti orientacinį sportą bei atlikti proto mankštą. Atvykus į numatytą vietą mobiliojo įrenginio ekrane pateikiami įvairūs klausimai, skatinantys diskutuoti, fotografuoti, filmuoti ar kt., bei radus bendrą grupės sprendimą pateikti atsakymą programėlėje, o tada keliauti toliau. Kursų dalyviai naudodamiesi „Seppo“ programėle surado Joensuu švietimo ir kultūros objektus, karštą vasaros dieną`džiaugėsi apsilankymu ledo arenoje bei kūrybiškumą skatinančiomis užduotimis (pavyzdžiui, iš specialiai atvežto sniego pastatė „eduKarjala“ logotipą).

Kita įdomi veikla – platformos „ThingLink“ (https://www.thinglink.com/) išbandymas. Šioje platformoje kursų dalyviai kūrė mokomąsias virtualias keliones ir erdvines ekspedicijas. Minėtos platformos kūrėjai nurodo šešias priežastis, kodėl ja verta naudotis:

1) lengva išmokti (pateikiamas dviejų minučių vaizdo įrašas);

2) viskas telpa viename (galima pridėti viešosios interneto prieigos taškus prie vaizdų, vaizdo įrašų, 360/VR ir 3D modelių ir sujungti juos į patrauklų scenarijų);

3) mastelio keitimas (yra galimybė tvarkyti masinį turinį ir auditorijas, įtraukti tūkstančius vartotojų naudojant įmonės lygio palaikymą ir saugumą);

4) pamatavimas (galima surinkti atsiliepimus, stebėti įsitraukimą ir gauti individualius besimokančiojo duomenis apie baigimo rodiklį ir našumą);

5) integravimas (galima integruoti į bet kurią svetainę, yra integracija su „Microsoft“, „Canva“, „Canvas“);

6) greiti rezultatai (interaktyvumas vaizdinėje medijoje radikaliai pagerina visų amžiaus grupių įsitraukimą ir mokymosi efektyvumą).

Kursų lektoriai pristatė mokymosi įrankį, kuriame numatomi šiuo metu aktualūs su tema susiję klausimai, nurodomi žinomiausi pasirinkta tema rašę autoriai bei reikšmingiausios knygos, pristatomi kiti kursai. Numatant kursų temas pažymima, kodėl tema aktuali dabar, planuojamos ne tik tikslinės grupės, bet ir svarstoma, kas šios tikslinės grupės besimokančiuosius motyvuos ir kokių sunkumų jiems gali kilti mokantis. Svarbus dėmesys skiriamas Bloomo taksonomijai, numatomas turinys ir tikslai, planuojama struktūra, tipas, formatai, veiklos ir kt.

Mokymosi planavimo įrankis https://fitech.io/app/uploads/2019/09/Learning-Design-Toolkit-v2.pdf?fb…

Kalbėdami apie nuotolinį kursų organizavimą lektoriai pristatė leidinį (angl. „The design book for online learning. Practical tools for designing high-quality online learning“) https://fitech.io/app/uploads/2019/09/The-Design-Book-for-Online-Learning-v-1.4.1-EN-web.pdf, kuriame pateikiama daug naudingų patarimų organizuojantiems nuotolinius mokymus. Leidinį sudaro šie skyriai: „Kodėl nuotolinis mokymas?“, „Nuotolinio mokymo psichologijos pagrindai“, „Kaip kurti nuotolinio mokymosi kursus“, „Projektavimo įrankiai: internetinio kurso planavimas ir rengimas“, „Rekomenduojama literatūra“ (žr. žemiau).

Giliau besidomintiems nuotolinio mokymosi galimybėmis rekomenduojame apsilankyti Suomijos technologijos instituto (FITech), kurį 2017 m. įkūrė septyni Suomijos technologijos universitetai, Suomijos technologijų pramonė (Teknologiateollisuus) ir Suomijos akademiniai inžinieriai ir architektai TEK svetainėje www.fitech.io.

„Erasmus+“ KA1 projektą „Andragogo misija: suteikti besimokančiajam sparnus“ įgyvendina penkių suaugusiųjų švietimo institucijų konsorciumas: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (koordinatorius), Gyvenimo ir tikėjimo institutas, Kauno rajono švietimo centras, Panevėžio rajono švietimo centras, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba.

Plačiau apie projektą http://www.lssa.smm.lt/lt/projektai/andragogo-misija-suteikti-besimokanciajam-sparnus/

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, LSŠA valdybos narė, Panevėžio regiono „Epale“ ekspertė

Rekomenduojamos literatūros sąrašas

1. Aalto University (2016): Estimated and perceived: A guideline on workload by Aalto university pedagogical training. University pedagogical training. Retrieved from
https://www.aalto.fi/sites/g/files/flghsv161/files/2018-09/workload-15-11-16-final.pdf

2. Anderson, L.W. (Ed.), Krathwohl, D.R. (Ed.), Airasian, P.W., Cruikshank, K.A., Mayer, R.E., Pintrich, P.R., Raths, J., & Wittrock, M.C. (2001). A taxonomy for learning, teaching, and  assessing: A revision of Bloom’s Taxonomy of Educational Objectives. New York: Longman.

3. Barre, Elizabeth. (2016, July 11). How Much Should We Assign? Estimating Out of Class
Workload. Rice University. Retrieved from
https://cte.rice.edu/blogarchive/2016/07/11/workload

4. CAST (2018). Universal Design for Learning Guidelines version 2.2. Retrieved from
http://udlguidelines.cast.org

5. Dale, Edgar (1969). Audiovisual methods in teaching.
Deci, Edward L. & Ryan, Richard M. (2000): The “What” and “Why” of Goal Pursuits: Human Needs and the Self-Determination of Behavior. Psychological Inquiry, 2000, nro Vol. 11, No. 4,  p. 227–268. Lawrence Erlbaum Associates, Inc.

6. Dirksen, Julie (2015). Design for How People Learn. New Riders.
Hattie, John (2008). Visible learning: A synthesis of over 800 meta-analyses relating to
achievement. London: Routledge.

7. Hattie, John & Yates, Gregory C (2014). Visible Learning and the Science of how we Learn.
London: Routledge. Hemminki, Marianne, Leppänen, Miia, & Valovirta, Taru (2013). Innostu ja onnistu opetuksessa. Espoo: Aalto University.

8. Hess, Edward D. (2014). Learn or die: using science to build a leading-edge learning organization. Columbia University Press. Huhtanen, Akseli (2019). Miten oppimista tuetaan 2020-luvun työpaikalla? Työn tuuli, 1/2019.

9. Hyppönen, Olli, & Linden, Satu (2009). Handbook for teachers: course structures, teaching
methods and assessment. Espoo: University of Technology. InstructionalDesign.org (2007). Weaknesses of the ADDIE model. https://www.instructionaldesign.org/models/addie/addie_weaknesses/

10. Kahneman, D. (2011). Thinking, fast and slow. Macmillan.

11. Kallio, Petteri, Saarinen, Saara, Marjanen, Janne, Kurkipää, Tuuli & Siira, Hanna (2018). 12. Jotta jokainen voisi oppia: Pelikirja. Helsinki: HAUS Kehittämiskeskus Oy.
Karjalainen, A., Alha, K., & Jutila, S. (2006). Give me time to think: determining student workload in higher education. Oulu: Oulu University Press.

13. Karjalainen, A. & Jaakkola, E. (1999). Ydinainesanalyysi. Opetusmoniste: Developing an
Academic Curriculum. Oulu: University of Oulu.
Lempiäinen, Pilvi (2018). Checklist for Designing a Course for Non-Degree Students.
Unpublished note. FITech.

14. Lonka, Kirsti (2015). Oivaltava oppiminen. Helsinki: Otava.

15. Martin, F., Ritzhaupt, A., Kumar, S., & Budhrani, K. (2019). Award-winning faculty online teaching practices: Course design, assessment and evaluation, and facilitation. The Internet and
Higher Education, 42, 34-43.

16. Mutka, Vilma (2019). Oppimismuotoilun työkirja 3.0. Jyväskylä: Mukamas Learning Design Oy. Rauste-von Wright, Maijaliisa, von Wright, Johan & Soini, Tiina (2003).

17. Oppiminen ja koulutus. Helsinki: Sanoma Pro.

18. Rothwell, William J., Kazanas, H. C., Benscoter, Bud, King, Marsha & King, Stephen B. (2015). Mastering the Instructional Design Process: A Systematic Approach.

19. Salmon, G. (2002). E-tivities: the key to teaching and learning online. Kogan Page.
Sivula, Laura, Kemppainen, Heini-Maari (2018) Design Kit. Espoo: Aalto University Teaching Lab.

20. Stickdorn, M., Hormess, M. E., Lawrence, A., & Schneider, J. (2018). This is service design doing: Applying service design thinking in the real world. O'Reilly Media, Inc.

21. Subramony, D., Molenda, M., Betrus, A., & Thalheimer, W. (2014). The Mythical Retention  Chart and the Corruption of Dale's Cone of Experience. Educational Technology, 54(6), 6-16. Retrieved from http://www.jstor.org/stable/44430317

22. University of Oregon (2019). Types of Online Courses. Retrieved from
https://oe.uoregon.edu/types-of-online-courses-2

23. Varonen, Mari & Hohenthal, Tuula (2017). Quality Criteria for Online Implementations. eAMK project.

24. Vygotski, Lev (1978). Mind in Society. The development of higher psychological processes. Cambridge, MA: Harvard University Press.