Virtualios realybės dėka kuriamos simuliacinės  aplinkos, kurios vaizduoja realias situacijas. Dėl to ši technologija tapo galingu įrankiu daugelyje gyvenimo sričių įskaitant kultūrinio paveldo išsaugojimą bei jo prieigos gerinimą.

Virtualios realybės privalumas - galimybė kurti įtraukiančias pažintines priemones, perkeliančius vartotojus atgal į praeitį, ankstesnių laikų aplinkas. Atkuriant istorinius pastatus, kraštovaizdžius ir įvykius mes galime giliau suprasti, kaip gyveno ir dirbo mūsų protėviai. Pavyzdžiui, virtualioje realybėje atkūrus išnykusį kaimą su autentiškais pastatais, drabužiais ir objektais, lankytojams leidžiama patirti, kaip buvo gyvenama vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu.  Tai suteikia daugiau įtraukiančios, interaktyvios patirties nei tradiciniai panašių objektų pristatymai.

Ši technologija ypač naudinga kuriant mokomuosius išteklius, kurie padeda išsaugoti lokalų paveldą būsimoms kartoms. Sukurdami virtualias keliones po istorines vietas užtikriname, kad net tie, kas negali jų fiziškai apsilankyti, vis tiek jas pamatys ir mokytis iš jų. Tai ypač svarbu tuomet, kai istoriškai svarbios vietos yra mažiau žinomos dėl to, kad yra sunkiai pasiekiamos. Suteikiant prieigą per virtualią realybę, galime užtikrinti, kad jos nebus pamirštos laikui bėgant.  

Dar vienas virtualios realybės privalumas - galimybė suteikti daug įtraukiančių patirčių vartotojams dėl vienų ar kitų priežasčių patiriantiems atskirtį. Virtualioji realybė gali būti naudojama leidžiant istorinius objektus pamatyti žmonėms su negalia. Kitu atveju to padaryti nebūtų galima. Taip technologijos padeda užtikrinti prieigą prie paveldo visiems nepaisant fizinių ar kognityvinių gebėjimų.

Lietuvos bibliotekos aktyviai dalyvauja kuriant vietinio paveldo virtualiosios realybės pažintinius produktus. Būdamos kraštotyros informacijos ir eksponatų saugotojomis, bibliotekos suteikia  prieigą prie pirminių šaltinių, būtinų norint kurti įdomias virtualios realybės patirtis. Apjungdamos turimus išteklius ir kompetencijas jos siūlo pagalbą interpretuojant ir pristatant paveldo informaciją  virtualiosios realybės formatu. Be to, bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį organizuodamos interaktyvaus turinio prieigą per savo skaitmenines kolekcijas arba skirdamos erdves fizinėms ekspozicijoms.  

Tokios veiklos pavyzdžiu gali būti Utenos ir Zarasų viešosios bibliotekos, kurios siekia virtualioje realybėje atvaizduoti Rytų Aukštaitijos paveldą. Virtuali realybė kainuoja daug, todėl rengiami projektai, ieškoma finansavimo šaltinių.  Prieš pora metų, kartu su Latvijos Daugpilio ir Preilių savivaldybės bibliotekomis, sukurtas  virtualios realybės turas po Lietuvos – Latvijos pasienio regioną - Uteną, Zarasus, Daugpilį ir Preilius. Šio turo dalyviai gali susipažinti su istorinio Sankt Peterburgas–Varšuva trakto pašto stotimi Utenoje,  pasižvalgyti nuo daugelį tarptautinių apdovanojimų už išskirtinumą pelniusio Zarasų apžvalgos rato, pasigrožėti Daugpilio tvirtove ir trijų bažnyčių kalva, susipažinti su Preilių krašto keramika bei pamatyti daug kitų įdomių objektų.   

Kiek vėliau virtualūs turai papildyti įtraukiant Utenos ir Zarasų rajonų piliakalnius bei dvarus. Vietos gyventojai bei svečiai tiesiog bibliotekose gali stačiu šlaitu užkopti į tvirtais ąžuolais apaugusį Narkūnų piliakalnį, kuris saugo daug šimtmečių apimančią istoriją,  pasigrožėti nuostabiais ežerų vaizdais nuo Taurapilio, virtualiai pasivaikščioti po Stelmužės dvaro parką, kuriame auga storiausias ir seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas. Šios patirtys suteikia neišdildomų įspūdžių, skatina daugiau sužinoti, aplankyti.  

Virtualios realybės technologija sparčiai evoliucionuoja, tikėtina, kad atrasime dar daugiau inovatyvių būdų, kaip ji gali būti naudojama išsaugant ir reklamuojant mūsų lokalų paveldą, skatinant juo domėtis.

Laima Lapinienė

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėja, projektų vadovė ir suaugusiųjų mokytoja.