Vertinimas kuris įgalina
Vertinimas suaugusiųjų mokymesi šiandien vis labiau suvokiamas kaip mokymosi proceso dalis, o ne tik jo galutinis rezultatas. Jis padeda ne tik patikrinti, kiek besimokantysis įsisavino medžiagos, bet ir aktyviai formuoja jo mokymosi procesą, stiprina savirefleksiją, motyvaciją ir atsakomybę. Tinkamai taikomos vertinimo strategijos leidžia kurti grįžtamojo ryšio kultūrą, kurioje vertinimas tampa dialogu, o ne kontrole (Conred, Openo, 2018).
Kokios yra vertinimo strategijos?
Formuojamasis vertinimas – vyksta viso mokymosi proceso metu. Jo esmė – nuolatinis grįžtamasis ryšys, padedantis besimokančiajam suprasti, kaip jam sekasi, kur jis daro pažangą ir kur reikėtų patobulinti. Suaugusiųjų mokymesi tai ypač svarbu, nes daugelis besimokančiųjų susiduria su savivertės klausimais, yra ne visada užtikrinti savo gebėjimais arba mokosi ribotame laike. Elektroninėse mokymosi platformose formuojamasis vertinimas gali būti įgyvendinamas per interaktyvias užduotis su momentiniu grįžtamuoju ryšiu, per individualius komentarus prie pateiktų darbų, per refleksinius dienoraščius ar diskusijų forumus. Tokiu būdu suaugusieji gali ne tik gauti informaciją apie savo pažangą, bet ir išmokti ją vertinti, formuoti savo mokymosi strategijas. Labai svarbus aspektas yra personalizavimas. Grįžtamojo ryšio teikimas vaizdo ar garso formatu padeda užtikrinti, kad suaugęs besimokantysis jaustųsi išgirstas ir palaikomas.
Sumuojamasis vertinimas, priešingai nei formuojamasis, vyksta mokymosi pabaigoje ir leidžia įvertinti, ką žmogus pasiekė. Tai gali būti baigiamasis testas, projektas, pristatymas ar elektroninis portfelis, atspindintis visą mokymosi kelią. Skaitmeninėje aplinkoje tokie vertinimo metodai tampa dar lankstesni: automatizuoti testai leidžia greitai gauti rezultatus, o el. portfeliai – stebėti ilgalaikę pažangą. Tačiau ir čia svarbu išlaikyti refleksijos elementą: suaugusieji turėtų turėti galimybę ne tik pademonstruoti rezultatą, bet ir įsivertinti savo pasiekimus, atpažinti, kas buvo sudėtinga, kas sekėsi gerai, ir ką dar norėtų tobulinti.
Svarbi suaugusiųjų mokymosi dalis yra įsivertinimas. Jis ugdo gebėjimą kritiškai žvelgti į savo darbą, prisiimti atsakomybę už mokymosi procesą ir planuoti tolesnius veiksmus. Savęs vertinimas gali būti įgyvendinamas per klausimynus, refleksijų užduotis, individualius tikslus ir jų įsivertinimą. Tokia praktika padeda suaugusiam besimokančiajam tapti aktyviu savo mokymosi kūrėju, o ne tik pasyviu žinių gavėju.
Dar viena veiksminga vertinimo strategija yra tarpusavio vertinimas (angl. Peer-assessment). Ši strategija skatina bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti kitų darbus. Suaugusiųjų švietime tai ypač vertinga, nes leidžia mokytis vieniems iš kitų, praturtinti savo požiūrį, ugdyti pagarbą skirtingoms nuomonėms ir stiprinti bendruomeniškumo jausmą. Skaitmeninėje aplinkoje tai galima įgyvendinti per diskusijų forumus, komentavimą pristatymuose ar bendraamžių grįžtamąjį ryšį virtualiose dirbtuvėse.
Vertinimo sistema turėtų būti integruota į visą mokymosi procesą. Svarbu pradėti nuo išankstinio vertinimo – diagnostinių užduočių ar klausimynų, kurie padeda įvertinti pradinius gebėjimus, žinias ir poreikius. Vėliau, mokymosi metu, taikomas formuojamasis vertinimas, padedantis stebėti pažangą ir ją koreguoti. Galiausiai, mokymosi pabaigoje atliekamas sumuojamasis vertinimas, leidžiantis įvertinti pasiektus rezultatus. Tokia vertinimo seka – prieš mokymą, mokymosi metu ir po jo – padeda užtikrinti nuoseklumą, prasmingumą ir tikslumą vertinant mokymosi procesą.
Vertinimas suaugusiųjų švietime nėra tik formalus reikalavimas. Tai – pedagoginė strategija, padedanti kurti partnerystę tarp švietėjo ir besimokančiojo, skatinti asmeninį tobulėjimą, stiprinti pasitikėjimą savimi ir palaikyti mokymąsi visą gyvenimą. EPALE bendruomenėje vertinimas gali tapti diskusijų ir dalijimosi praktika ašimi – kaip kurti vertinimą, kuris būtų ne bausmė ar tikslas, bet įrankis mokytis geriau, giliau ir tvariau.
