Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Kauno apskrities filialas savo veiklą pradėjo 1999 m. Pirmaisiais metais jam vadovavo prof. hab. dr. Vilija Targamadzė, nuo 2002 m. doc. dr. Janina Andriušienė, nuo 2016 m. iki dabar – prof. dr. (HP) Nijolė Petronėlė Večkienė. 2019 m. universitetas reorganizuotas į Kauno Trečiojo amžiaus universitetą (toliau vadinamas – Kauno TAU). 2020 m. universitetas tapo Nacionalinės Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos, jungiančios 50 TAU, nariu. Kviečiame susipažinti su Kauno TAU rektore profesore Nijole Petronėle Večkiene.

Gerbiama profesore, kaip jūsų kelias įsiliejo į Kauno Trečiojo amžiaus universitetą? Kokios buvo pirmosios patirtys mokantis ir dirbant su senjorais? 

Ne vienerius metus vadovavau VDU Socialinio darbo katedrai, tačiau perdavus šias pareigas bei dėl amžiaus atsirado poreikis kitai prasmingai veiklai. Socialinio darbo katedra kūrėsi pačiose Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo ištakose. Socialinio darbo studijų iniciavimas ir plėtotė buvo labai įdomus, kupinas kūrybos ir tarptautinės pagalbos darbas, jautėme atliekantys svarbų darbą Lietuvai. Šio mano gyvenimo etapo pabaigoje, radosi poreikis kitos prasmingos veiklos. Šie asmeninio gyvenimo pokyčiai ir bičiulystė su Vaidevute Margevičiene, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Kauno filialo steigėja, bei šviesaus atminimo Giedra Marija Linkaityte, andragogikos studijų VDU pradininke, paskatino šiam pokyčiui.

Tuometinė Medardo Čoboto trečiojo amžiaus  universiteto (MČTAU) Kauno filialo direktorė Janina Andriušienė inicijavo susitikimą su manimi. Šio susitikimo metu jos turėjo matymą, kad galėčiau imtis Kauno filialo direktorės pareigų, o aš buvau sužavėta šio universiteto idėja ir misija. Aš tarytum pamačiau, jog galbūt čia ir yra man pasitaikiusi galimybė duoti, panaudoti savo turimą patirtį, o kartu išsivaduoti iš formaliojo švietimo apribojimų ir mėgautis neformaliojo švietimo galimybėmis. Ir tai mane žavi ir džiugina iki šiol - galėjimas veikti ir pasinaudoti tuo, ką tu sukaupi per gyvenimą. Todėl galvoju, jog anuomet matyt būsiu padariusi teisingą sprendimą, priimdama pasiūlymą dalyvauti rinkimuose ir tapti Kauno filialo direktore. Na, o universiteto steigėjos mane lydi, keliauja kartu. Gerbiama Janina Andriušienė, Kauno TAU garbės rektorė, gerbiama Vaidevutė Margevičienė, kaip konsultantė, visada yra mūsų renginių dalyvė, visada yra šalia. Jos yra tarsi įgalintojos, jei kalbėtume socialinio darbo terminais.  

Teisybės dėlei turiu pripažinti, kad būna akimirkų kai ir pykstu, kad jos mane prikalbino, bet tik šiek tiek, ne rimtai. Juk palikusi ankstesnes atsakingas pareigas, palikusi studijas ir išėjusi į pensiją 2018 m. galėjau atsiduoti savo pomėgiams ir užsidaryti. Aš labai mėgstu knygas, ir galiu sėdėti su knygomis ir neišeiti, o čia privalau eiti į žmones ir džiaugtis bendryste, bendra savanoriška veikla. 

Kokio dydžio buvo MČTAU Kauno filialas kai tapote jo direktore?  

Tuo metu veikė 12 fakultetų. Po reorganizacijos, 2019 m. įkūrus Kauno TAU įsteigėme dar vieną, kuriam vadovauja Aldona Ruseckaitė, ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė. Išėjusi į pensiją ji taip pat turėjo iš naujo atrasti savo vietą. Paskatinta rašančių Kauno TAU narių p. Aldona inicijavo kūrybinės raiškos fakultetą. Šiuo metu šiam fakultetui priklauso ne viena kūrybinga asmenybė, ne vienas buvęs VDU darbuotojas.  

Kaip Kauno TAU augo, kito? Ar matote pokyčius palyginus su tuo, kai pradėjote dirbti ir dabar? 

Universitetui būdinga neformali atvira erdvė  ir tai suteikia galimybių sutikti daug kūrybiškų, laisvų ir drąsių žmonių. Vadovauju Kauno TAU jau šeštus metus. Labai reikšmingas pokytis įvyko, kai tapome Kauno TAU, savarankišku, nepriklausomu universitetu. 1999 m. įkurtas universitetas formaliai buvo vadinamas MČTAU Kauno filialu, tačiau augant ir plėtojant veiklas atsidaro poreikis tapti nepriklausomu universitetu. Šis 2019 m. įgyvendintas pokytis buvo labai reikšmingas tiek Kauno TAU, tiek man pačiai. Po to, 2020 m. Kauno TAU tapo Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų asociacijos (NTAUA) nariu. Nauji universiteto įstatai ir sprendimo patvirtinimas visuotiniame susirinkime rodė, kad visi žmonės labai džiaugėsi, net pasikeitė nuotaika universitete. Universitete tvyro ypatinga atmosfera, ir ketinu ten likti kol jausiuosi reikalinga. Kauno TAU veikla grindžiama savanoryste ir tai leidžia pasireikšti žmonių kūrybai ir iniciatyvai, kurios galbūt jie negalėjo realizuoti dirbdami, augindami vaikus, sukdamiesi savo formaliose ir neformaliose gyvenimo sferose.  

Tad šie dalykai labai žavi, žavi kolegų iniciatyva, užsidegimas: dėl 13 fakultetų ir dėl jų dekanų veiklos esu rami, nes tie fakultetai - jų širdies daina. Jie su entuziazmu organizuoja kiekvieno fakulteto veiklą jiems artimoje ir puikiai žinomoje kryptyje. Tarkim, Kauno TAU teologijos fakulteto dekanas, prelatas, profesorius Vytautas Steponas Vaičiūnas, ilgametis VDU Teologijos fakulteto dekanas, VDU Senato narys, arba mano jau minėta Aldona Ruseckaitė, rašytoja, ilgametė Maironio literatūros muziejaus direktorė bei operos žvaigždė, solistė Violeta Sagaitytė, inicijavusi  Teatro ir muzikos fakultetą, kuris kunkuliuoja įdomiais kultūros renginiais, kur scenoje gimsta kūriniai, buriantys dainuojančius, kūrybingus žmones, kuriantys bendradarbiavimo tiltus su Kauno Valstybino Dramos teatro, Muzikinio teatro komandomis. Violetos Sagaitytės ir jos pagalbininkų organizuojami renginiai užpildo visą Kauno Tautos namų salę, talpinančią virš 400 klausytojų.  

Kai 2019 metais pasivadinome universitetu, tiek mane asmeniškai, tiek visus kitus savotiškai mobilizavo, sukoncentravo atsakomybės jausmą, nes atėjo visai kitas suvokimas apie universitetą, kaip kontrastas ribotam atsakomybės jausmui esant filialu. Tuomet į Kauno TAU veiklą įsijungė prorektorius – Rimvydas Velykis, atsakingas už projektinę veiklą. Jis   domisi naujomis technologijomis, ir veda universitetą link technologijų naudojimo, technologinių gebėjimų lavinimo, naujų mokymosi metodų taikymo.  Tai leidžia plėtoti universiteto veiklą, įgyvendinant siekį, kad ne tik dekanai būtų aktyvūs ir atsakingi, neretai prisiimantys visą atsakomybę, bet ir dėstytojai bei klausytojai prisiimtų daugiau atsakomybės universiteto veikloje. Universitete nuo 2019 m. veikia Klausytojų taryba, kurios nariai yra Kauno TAU rektorato nariai, ir atitinkamai prasidėjo pokyčiai, kuriuos įgyvendina universiteto klausytojai.

Pastaruoju metu Kauno TAU aktyviai rengia ir dalyvauja „Erasmus+” tarptautiniuose projektuose. Kaip tai praturtina universiteto veiklas? 

Kauno TAU tapimas savarankišku universitetu paskatino ir įsitraukimą į tarptautinius „Erasmus+” projektus. Prasidėjo pirmieji „Erasmus+” vizitai, kontaktai ir pažintys su įdomiomis organizacijomis Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijos Grand Kanarijoje, Italijoje. Pirmiausiai vyko nedidelės administracijos ir klausytojų grupelės. Į pastarąją mūsų kelionę jau keliaus 10 žmonių grupė – klausytojų tarybos nariai, aktyvūs mūsų klausytojai, kurie organizuoja veiklas, padeda dekanams, lektoriai, dekanai, administracijos nariai. Manau, kad pastarasis vizitas į Ispanijos Grand Kanariją paskatins nemenką postūmį, nes priimanti organizacija savo darbe taiko sisteminį ekologinį principą, patirtinio mokymosi metodus, teikia nuotolinio mokymosi paslaugas suaugusiems internetu ir radijo pagalba.

Kokią matote Kauno TAU ateitį? Ko palinkėtumėte universitetui?

Mūsų universitetą lanko žmonės, kurie dirbo akademinį darbą ir žmonės, kurie neturėjo galimybių baigti universitetą. Tad mes jaučiamės atsakingi, kad visi įgytų mokymosi universitete patirtį. Turime judėti link tikrojo universiteto, link tikrosios universitetinės kultūros, link pagarbos universitetui. Su kolege, humanitarinių mokslų profesore diskutavome apie tai, jog viduramžiais popiežiaus arba įtakingų žmonių, kurie norėjo mokytis ir kurie galėjo mokyti, dėka buvo kuriami universitetai. Universitetai gimė dėl to, kad reikėjo šviesti žmones, dėl to, kad pasaulis keitėsi. Žmonės turėjo pasirengti pokyčiams. Taip ir dabar pasaulis yra  pasikeitęs ir sparčiai kintantis, todėl reikalingi universitetai, kurie gali šviesti, o įvairaus amžiaus žmonės gali mokytis. Mes kalbame apie vyresnio amžiaus asmenis, kuriuos arba galima nurašyti, arba sudaryti jiems galimybes toliau tobulėti. Todėl mums svarbus tvarumas plačiąja prasme Lietuvoje. Norime matyti senjorus, kaip Lietuvos švietimo ekosistemos dalį, kuriai leista būti švietimo sistemos pilnaverte dalimi.  

Mūsų universiteto nariai neretai dalyvauja ir savanoriškoje veikloje, kai kurie labai aktyviai įsijungė į pagalbą nukentėjusiems nuo karo, kiti toliau ieško jiems priimtinų ir visuomenei vertingų savanorystės formų, pvz., planuoja globoti vaikų ikimokyklinio ugdymo grupę, dalinantis su vaikais savo vaikystės žaidimais, kurie yra paprasti, nes žaislus ir žaidimų priemones reikėdavo susikurti patiems naudojant pagaliukus, akmenukus ir kitas prieinamas gamtines priemones, kas vaikams labai patinka.  

Palinkėčiau ir toliau plėtoti savanorystę. Visose srityse, ir socialinėje, ir ypač galvojant apie jaunesniąją kartą, kad aktyviau kažkaip bendraudami parodytume, kokias vertybes, kokį kapitalą turi mūsų kartos žmonės, ateinantys iš skirtingų profesinių sričių, išgyvenę didžiulius pokyčius. Yra žmonių, kurie dirbo prie konvejerių arba rankų darbą, tada atsirado automatinės konvejerinės linijos, ir žmogus po truputėlį tapo mažiau svarbus. Tai patyrę žmonės šiandien gali atsiduoti kūrybai arba prisidėti prie tam tikros veiklos, kaip tam tikros srities meistrai. Ir taip atsiduodami kūrybai jie atgauna savo orumą.  

Dėkojame už pokalbį ir linkime visokeriopos sėkmės Jums ir Jūsų kolegoms Kauno TAU.