Tinklaraštyje kalbėsime apie koučingo metodą, kuris, tyrimų duomenimis yra veiksminga strategija lyderystės kompetencijai ugdyti. 

Apibrėžimas

Mokslinėje literatūroje koučingas skirstomas į vadybos (angl. – business coaching), gyvenimo (angl. – life purpose coaching), pažintinį (angl. – cognitive coaching), pertvarkos (angl. - transformational coaching) ir santykių (angl. – relationship coaching) (Perrault, Coleman, 2004). Pateikiami skirtingi koučingo modeliai, pvz. GROW modelis, „T“ modelis ir kt. Kiekvienas šių modelių turi savo specifiką. Kalbant apibendrintai, koučingo metodika apima kelis etapus: problemos išgryninimas ir suvokimas; tikslo iškėlimas; tikrovės (realios situacijos) suvokimas; alternatyvių sprendimų numatymas; sprendimo priėmimas, aiškumas, paramos numatymas, veikimo strategijos nustatymas. Koučingo metodas suteikia galimybę formuoti tikslingą koučo ir kliento darbą, kur ugdoma savarankiška asmenybė, galinti įgyvendinti savo potencialias galimybes, gebanti prognozuoti ir priimti sprendimus, bei atsakyti už galimas pasekmes.

Svarbus vaidmuo koučingo metodikoje tenka „koučui“, kurio tikslas - asmens turimų išteklių ir specifinės situacijos derinimas, siekiant optimalių veiklos rezultatų. Pateikdamas klausimus, koučas skatina žmogų savyje atrasti reikalingus gebėjimus, juos ugdyti siekiant pasikeitimų ir rezultatų. Vadovaujamasi principu, jog klientas yra savo problemos ekspertas, todėl geriau pažįsta save ir savo gyvenimą. Koučas, kurdamas bendradarbiavimo ir pasitikėjimo atmosferą, motyvuoja klientą atrasti ir priimti sprendimą, jį įgyvendinti.

Sėkmingi koučingo taikymo pavyzdžiai verslo srityje paskatino labiau gilintis į koučingo metodiką. Koučingas plačiai analizuojamas vadybinėje literatūroje (Pileckienė, Žadeikaitė, 2009; Griffits, 2005; Perrault, Coleman, 2004) kaip lyderystės kompetencijos ugdymo metodika. Pastaruoju metu koučingas pradedamas taikyti ir švietimo srityje.

1. Metodinės rekomendacijos koučingo procesui.

1. Problema, jos nustatymas – tai pradinė stadija, kurioje koučas kartu su jaunų žmogumi nusistato problemą. Pirmojo pokalbio metu galima naudoti „galimybių ratą“. „Galimybių rato“ metodas padeda apibrėžti, sukonkretinti, susiaurinti problemą. 

Norint panaudoti šį metodą „koučui“ derėtų pasiūlyti klientui nusipiešti ratą. Vėliau rate klientas turėtų pažymėti tam tikras sritis, kurios yra svarbios jo gyvenime, kaip pavyzdžiui: Finansai, mokslas, šeima, santykiai su draugais ir t.t. Ties kiekviena sritimi yra siūloma pažymėti taškus rato viduryje, atsižvelgiant į tai kiek asmuo yra patenkintas šios srities kokybe jo gyvenime. Žymima link rato vidurio mažėjančia tvarka t.y., kuo arčiau rato vidurio yra pažymėtas taškas, tuo tam asmeniui prasčiau sekasi pasiekti norimą pilnatvę pažymėtoje srityje. Šie taškai sujungiami išskiriant pagrindinę problemą, kaip matyti paveiksle, tai darbas. Išsiaiškinus problemą galima koncentruotai dirbti ties problemine sritimi. Manoma, jog dirbant ties viena problema, bus paliestos ir kitos, tokiu būdu bus pasiektas visų problemų išsprendimas.   

Šioje koučngo stadijoje ugdosi kliento problemos atradimo, realaus savojo „aš“ suvokimo, sąmoningumo ir kt. holistinės lyderystės gebėjimai.

2. „Realybė“ tai antroji koučingo proceso stadija. Jos metu klientas, padedamas koučo, kruopščiai išanalizuoja dabartinę savo gyvenimo situaciją. Turėtų būti analizuojami visi su problema susiję faktai. Informantų teigimu: „Svarbu iš problemos išskirti pozityvius taškus“. Patariama naudoti „Veidrodžio“ metodą. Šis metodas leidžia jaunam žmogui pažvelgti į save ir į savo gyvenimą tarsi iš šalies, tokiu būdu geriau suvokiant ir aiškinant savo veiksmus, savo gyvenimo situacijas ir pan. Antroji stadija gali užtrukti gana ilgai. Jos metu gali išaiškėti faktai, dėl kurių gali tekti grįžti į pirminę stadiją ir iš naujo nusistatyti problemą. Šios stadijos metu taip pat atsiskleidžia  žmogaus kritinio mąstymo, savęs vertinimo, diagnostiniai ir kt. gebėjimai.

3. „Galimybių stadija“. Tai viena svarbiausių stadijų, kurioje klientas yra mokomas prisiimti visą atsakomybę ir susikurti sau tinkamus sprendimus. Šioje stadijoje koučas kartu su klientu susidaro veiksmų eigą, kaip būtų galima išspręsti problemą. Patariama naudoti „Gyvenimo linijos braižymo“ metodą. Šis metodas leidžia planuoti svarbiausius žingsnius, nustatyti laiko terminus. Šioje stadijoje koučas daugiausiai klausinėja, taip leisdamas pačiam klientui atrasti visas sprendimo alternatyvas. Klausimų pateikimas – tai svarbiausia koučingo procese. Klausimai turėtų būti atviri, trumpi ir aiškūs. Produktyviausi yra „Kas“ ir „Kaip“ klausimai, nes jie yra orientuoti į sprendimų ieškojimą. Klausimų „Kodėl“, ir „Kam“ reikėtų vengti, nes šie klausimai provokuoja kritiką ir verčia klientą gintis.

 „Galimybių stadijos“ metu klientui turi būti siūloma naudotis vienu iš koučingo principu – P taisykle – Pamilk, Pakeisk, Paleisk. „Pirmiausia Pamilk, jei nepavyko pamilti, tada Pakeisk, jei nepavyko pakeisti, tuomet Paleisk“. Šis koučingo principas padeda klientui lengviau suvokti, ko jis siekia spręsdamas savo problemą. Galima teigti, kad supažindinimas su šiuo principu klientą skatins prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. „Galimybių stadijoje“ ugdomi sprendimų priėmimo, planavimo, vadovavimo sau ir kt. lyderystės gebėjimai.

4. Sprendimų priėmimas – ketvirtoji stadija. Kai visos sprendimo alternatyvos yra išdiskutuotos, klientas turėtų nuspręsti, kurią jų jam geriau pasirinkti ir kokių veiksmų reikia imtis, kad ji būtų įgyvendinta. Koučas šioje stadijoje, kaip ir kitose, turėtų padėti, tačiau neprimesti savo sprendimų klientui, nesufleruoti atsakymų. Tai kliento įsipareigojimas, jo veiksmų planas ir jo pasiryžimas savo sprendimus vykdyti. Patariama naudoti „Tuščios kėdės“ metodą. Šis metodas leidžia klientui apgalvotai priimti sprendimą atsižvelgus į įvairius veiksnius ir aplinkybes.  Sprendimo priėmimo stadijoje ugdomi atsakomybės, kritinio mąstymo, vadovavimo sau ir kt. gebėjimai.

5. Rezultatų aptarimo stadija – faktiškai rezultatai aptariami visą laiką, kol koučas dirba kartu su klientu. Rezultatų aptarimas po kiekvieno sprendimo įvykdymo leidžia klientui susimąstyti, kur jis šiuo metu yra, su kokiomis problemomis susiduria, vykdydamas savo nusistatyta veiksmų planą, bei leidžia suprasti klientui, ką dar reikia padaryti, kad būtų pasiektas galutinis tikslas ir asmuo galėtų jaustis saugus ir pilnavertis savo aplinkoje. Rezultatų aptarimo stadijoje patariama naudoti „Karštos kėdės“ metodą, leidžiantį klientui išsamiau išanalizuoti probleminę situaciją ir jos išsprendimą

Taigi, galima teigti, kad koučingas – efektyvus metodas lyderystės kompetencijai ugdyti, tačiau reikalauja kompetentingų koučų, įvaldžiusių koučingo techniką, laiko ir klientų noro bei motyvacijos įsijungti į koučingo procesą. Koučingo efektyvumas priklauso ir nuo emocinės ir fizinės aplinkos sąlygų. Jauki aplinka, kurioje vyksta pokalbis ir draugiškas koučo elgesys bus sėkmingo koučingo prielaida.