„Epale“ - elektroninė suaugusiųjų mokymosi platforma Europoje

Konceptualus mąstymas yra gebėjimas suprasti situaciją ar problemą nustatant struktūrinius elementus, jungiančias dalis ir pagrindinius probleminius klausimus. Pirmą kartą tokį apibrėžimą pateikė psichologas L. S. Vygotsky, kuris taip pat išskyrė tris pagrindines ir svarbiausias šio mąstymo tipo savybes:

• Gebėjimas matyti ir suprasti reiškinių esmę.
• Gebėjimas kurti priežastinius ryšius.
• Gebėjimas susisteminti informaciją ir apibendrinti ją sukuriant darnų vaizdą.

Konceptualus mąstymas padeda suprasti kodėl kažkas yra daroma. Kitais žodžiais tariant, tai sugebėjimas matyti visą procesą kaip visumą, numatyti rezultatus, padarinius, eigos etapus bei pagrindinius veiksnius.

Tai reiškia:

• mesti iššūkį esamiems procesams ir procedūroms bei juos tobulinti;
• ieškant bendrų veiksnių skirtingose situacijose ir naudoti / keisti anksčiau taikytus sėkmingus būdus siekiant atliepti unikalius situacijos poreikius;
• išklausyti naujų idėjų ir pripažinti jų vertę sprendžiant problemas;
• integruoti ir taikyti skirtingas idėjas ir požiūrius siekiant tikslo.

       Tai nereiškia:

• galvoti, kad jei nėra problemų, nereikia ir tobulėti ar tobulinti praktiką;
• „išradinėti dviratį“ sprendžiant kiekvieną problemą atskirai fokusuojantis į jos specifiką;
• manyti, kad neįspręstos ar išvengtos problemos nepasikartos;
• bandyti taikyti standartines prieigas nesvarstant alternatyvų.

Į kokius klausimus atsako konceptualus mąstymas?

Kas tai yra…?

Į ką reikia atsižvelgti norint ...?

Kokiomis sąlygomis tai įmanoma ...?

Kuo tai skiriasi nuo ...?

Koks logiškas pagrindas vertinti ...?

Koks santykis tarp šių žinių ...?

Kokia yra įvairovė ...?

Koks yra vientisumas ...?

Kodėl reikia tokio mąstymo modelio? Išsiaiškinkime.

Asmuo, turintis tokio tipo mąstymą, sugeba apskaičiuoti savo veiksmų rezultatus, privalumus ir trūkumus ir sukurti loginę grandinę. Žmonės, turintys tokią mąstyseną, sprendimus nepriima labai greitai. Jiems reikia šiek tiek laiko įvertinti, kas vyksta, analizuoti ir apibendrinti informaciją. Tačiau 99% atvejų jie gauna tiksliai tuos rezultatus, kurių siekė.

Pavyzdžiui,  žmogui reikia kažkur nuvykti. Jis turi keletą galimybių: naudotis taksi, viešojo transporto galimybėmis, privataus savininko paslaugomis arba paprasčiausiai atsisakyti šios idėjos.

Jei žmogus turi gerą konceptualaus mąstymo lygį, tada jis galvoja maždaug taip: taksi yra brangus, bet greitas, autobusas yra pigus, tačiau vyksta ilgiau,  privačios paslaugos gali būti mažiau patikimos, o jei visai nevažiuosiu, koks tuomet bus rezultatas? Taigi žmogus svarsto šį klausimą iš visų pusių, o jo galutinis sprendimas priklausys nuo visų aukščiau išvardytų veiksnių.

Konceptualaus mąstymo įgūdžiai yra būtini vadovaujančioms pareigoms, ypač aukštesnės ir vidurinės grandies vadovams. Vadovai turi įsitikinti, kad visi jų organizacijų darbuotojai padeda pasiekti didesnius organizacijų tikslus. Užuot tik įsigilinę į kasdienės veiklos detales, vadovai taip pat turi nepamiršti „didelio paveikslo“ tikslų. Tačiau konceptualūs įgūdžiai yra naudingi beveik kiekvienoje pozicijoje. Net kai turite tam tikrą pareigų sąrašą, visada naudinga žinoti, kaip jūsų indėlis atitinka platesnius jūsų organizacijos tikslus.

Kaip tobulinti savo konceptualų mąstymą:

1. Tapkite pastabesni: praktikuokite būti atidesniems. Treniruokite akį pamatyti tai, kas ne visada akivaizdu. Tai galite padaryti bet kur ir bet kada - eidami į darbą arba per pietų pertrauką parke. Atkreipkite dėmesį į tai, ką matote, išanalizuokite ir pabandykite „nuspėti“, kas vyks toliau. Laikui bėgant galite pereiti prie vis didesnių dalykų. (pvz., problema įmonėje, kuri pernelyg ilgai buvo neišspręsta, ir pan.)

 2. Sužinokite gero klausymosi taisykles: kiek dažnai klausote, kad atsakytumėte bet ne todėl, kad jums iš tikrųjų rūpi tai girdėti? Sužinokite, kaip klausyti, ką sako žmonės - nesvarbu, ar tai vadovas, ar organizacijos darbuotojas. Parodykite jiems, kad jums rūpi jų žodžiai, lavinkite savo emocinį intelektą.  

3. Praktikuokite kūrybinį mąstymą: kūrybinis mąstymas nebūtinai turi likti tik galvoje. Tiesą sakant, vienintelis būdas jį patobulinti – pradėti tai daryti popieriuje ar kompiuteryje! Nuo straipsnių rašymo ar apysakų rašymo iki minčių kartografavimo, kad pradėtumėte konceptualizuoti idėjas ir kuo dažniau tai darysite, tuo geriau! Griebkite bloknotą ir rašiklį ir pradėkite, viskas taip paprasta!

 4. Atskleiskite save nežinomybei: žmonės pastebi, kad po ilgų kelionių į pasaulį žvelgia kitokiomis akimis. Taip atsitinka todėl, kad jie buvo pakankamai drąsūs, kad galėtų save atskleisti nežinomybei, o tai gali būti jų gyvenimo pokyčiai! Verslo pasaulyje tai reiškia, kad leidžiate sau pažvelgti į dalykus iš kitos perspektyvos. Paprastai tai yra jums reikalinga perspektyva (bet jūs to nežinote).

5. Darbas su mentoriumi: dažnai glaudus bendradarbiavimas su mentoriumi yra geriausia prielaida, kad sutaupytumėte laiko ir energijos (taip, taip nutinka ir verslo pasaulyje). Susiraskite sau žmogų, kuriuo pasitikite, ir mokykitės iš jo. Stebėkite, kaip jis/ji mąsto, kalba ir veikia.

 6. Sužinokite, kaip būti atidiems: dėmesingumas yra viena iš savybių, kuri per pastarąjį dešimtmetį kelia didžiausią dėmesį. Kai sužinosite, kaip nuraminti protą ir paleisti negatyvias mintis, ateina į galvą visos geriausios idėjos ir sprendimai! Jei dar niekada nemeditavote, pradėkite lėtai ir judėkite aukštyn. Net 10 minučių per dieną gali paskatinti Jus tobulėti ir keistis!

Pratimas:

Pasirinkite sudėtingą problemą, su kuria šiuo metu susiduriate savo profesinėje veikloje ir kurios nepavyksta išspręsti. Išvardykite visus įmanomus sprendimus. Nevertinkite ir nekritikuokite jokių sprendimų ar pasiūlymų. Pateikite visas įmanomas idėjas, net sunkiai įgyvendinamas. Užbaikite „minčių audros sesiją“ nustatydami tolesnius veiksmus.

Užduokite sau šiuos klausimus:

⇒ Ar aš jau mačiau tokio tipo problemas?

⇒ Ką jau žinau, kas gali padėti išspręsti problemą?

⇒ Kokia gali būti problemos priežastis?

⇒ Ar yra kažkas, kas galėjo užkirsti kelią problemai atsirasti? Jei taip, koks veiksmas padėti išvengti problemos?

⇒ Ar galėčiau ką nors padaryti, kad greičiau suprasčiau problemą?

Užrašykite savo mintis popieriaus lape. Imkitės veiksmų, kad pasinaudotumėte šiomis nustatytomis tendencijomis ir efektyviai įveiktumėte panašias problemas ateityje.

Parengė dr. Julija Melnikova
Klaipėdos regiono „Epale“ ekspertė