Visuomenės ir verslo plėtros institutas balandžio mėnesį savaitei pakvietė savanorius, mentorius ir pradedančius savanoriauti entuziastus iš Lietuvos, Rumunijos, Lenkijos, Estijos ir Portugalijos į mokymų programą „Meant to be“ (liet. „Skirtas būti“). Pagrindinis mokymų tikslas – plėtoti socialinę, kultūrinę, švietimo ir jaunimo veiklą projektuose atokiuose Lietuvos regionuose ir už jos ribų. Šis institutas išgrynino 4 strategines veiklos kryptys, kuriomis ši organizacija siekia jaunimui aktualių pokyčių visuomenėje pasitelkiant įvairias priemones, programas ir iniciatyvas. Tai:

1. Savanorystė;

2. Verslumas;

3. Integracija;

4. Pilietybė.

Pagrindiniai šių mokymų tikslai: bendradarbiauti su mentorystės srities profesionalais iš visos Europos; pasidalinti gerąja patirtimi ir atitinkamais ištekliais; aptarti mentorystės proceso iššūkius; pabrėžti mentorystės svarbą savanorio tobulėjimui; bendrai suprasti pagrindines sąvokas, susijusias su savanorio, mentoriaus vaidmeniu, jo pareigomis, reikalingomis kompetencijomis; skatinti asmeninį ir profesinį tobulėjimą bei neatsilikti nuo kylančių iššūkių mentorystės srityje; suteikti priemones ir metodikas esamiems ir būsimiems mentoriams, kurie įveiklintų jaunimą, dalyvaujantį savanoriškos veiklos procesuose, ypač tiems, kuriems gresia socialinė atskirtis arba turintiems mažiau galimybių; sukurti savanorio mokymosi kelio skatinimo strategijas.

„Meant to be“ mokymus vedė Vladas Polevičius, kuris jau 10 metų dirba su įvairiomis neformaliomis švietimo programomis ir projektais jaunimui. Jis koordinavo inovatyvius jaunimo projektus, kurie buvo pripažinti vienais geriausių Lietuvoje ir Europoje: projektas „Mano balsas svarbus: Europos jaunųjų piliečių iniciatyva“ pripažintas geriausiu Europos Karolio Didžiojo jaunimo projektu.

Taip pat viena iš vadovių – Aistė Rutkauskienė, kuri nuo 2012 metų dirba su vaikais ir jaunimu, organizuoja vasaros stovyklas, meninę ir kūrybinę veiklą. Asta dirba su savanoriškos tarnybos programa Alytaus ir Marijampolės apskrityse: organizuoja savanorių mentorių darbą, remiant savanorius priimančias organizacijas, rengia mokymus jaunimo savanoriams ir konsultuoja juos bendrais klausimais kompetencijų ir savanorystės temomis. Taip pat koordinuoja tarptautinius savanorystės projektus pagal Europos Solidarumo kuopos programą Marijampolės apskrityje: prisideda prie savanorių priimančių organizacijų tinklo augimo ir plėtros, organizuojant savanorių kuravimo ir lydėjimo procesus bei savanorių bendrųjų kompetencijų stiprinimą. Nuo 2019 m. aktyviai dalyvauja kaip moderatorė ir fasilitatorė įvairiuose renginiuose, susitikimuose irdiskusijose jaunimui.

Mokymų metu, ne tik susipažinome su savanoriais ir mentoriais iš įvairių šalių, bet ir sužinojome savanoriavimo kitoje šalyje pliusus ir minusus. Viena iš duotų užduočių mokymų metu - tai pasitikėjimo vienas kitu užduotis, kai vienas užrištomis akimis ėjo nurodyto tikslo link, o partneris pasakojo ir buvo vedamojo akys. Vėliau kiekvienas iš duotų žurnalų turėjo suklijuoti savo ateities savanoriavimo įstaigoje viziją.

Daug dėmesio sulaukusi, o kartu ir prieštaraujančių bei ja netikinčių, buvo užduotis, kurios tikslas - pastatyti kiaušinį ant plytelės vertikalia padėtimi.

Nors ir netikėję, bet visi dalyviai užduotį įvykdė. Perlipti per save ir kitiems vos kelias dienas pažįstamiems dalyviams sakyti komplimentus 30 sekundžių, atrodė taip pat neįveikiama užduotis. O ją dar pasunkinus - laikant kolegą už rankos arba už peties, žiūrint  į akis atrodė lietuvių kultūrai nepriimtina tikrovė. Bet provokuoti save daryti tai, ko iki tol nebuvom darę ir ugdyti tarpasmeninius įgūdžius, buvo viena iš organizatorių idėjų.

Šie mokymai atvėrė galimybes geriau pažinti savanorio profesiją, nes savanorystė - tai galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį laisvalaikiu, bet ir geriau pažinti save, ugdyti savo įvairias kompetencijas bei stiprinti pasitikėjimą savimi. Tai sutvirtino mokymų dalyvių vidinę stiprybę, paskatino dalijimus savo patirtimi procesą. Kultūrų bei amžiaus skirtumai, individualumas, suteikė dalyviams įsisavinti naujus metodus, kuriuos ateityje pritaikys priimant savanorius į savo organizacijas.

Vis daugiau muziejų į savo veiklas priima savanorius. Panagrinėjus Lietuvos muziejų tinklalapiuose skelbiamą informaciją, maždaug dešimtadalis Lietuvos muziejų  kviečia prisijungti prie savanoriškos veiklos nuo 16-30 amžiaus, prasmingai praleisti laiką muziejuose bent 16 valandų per mėnesį. Savanoriai į muziejus kviečiami pristatyti ekspoziciją, prisidėti rengiant renginius, bendrauti su lankytojais, skatinti lankytojus dalyvauti apklausose. Galbūt vieną iš įdomesnių savanorystės formų pasirinko MO muziejus, kuris savanorius  skirsto į tris grupes: šypsenas, gidus ir edukatorius. Šypsenos pasitinka MO muziejaus lankytojus, juos informuoja ir bendrauja su jais MO parodų salėse, info centre. Taip pat jie padeda MO komandai muziejaus parduotuvėje ir įvairių renginių metu. MO gidai savanoriai veda ekskursijas po muziejaus parodas ir padeda joms pasiruošti. Edukatoriai savanoriai padeda rengti MO edukacijų medžiagą, prižiūri užsiėmimus bei kūrybines dirbtuves MO muziejuje. 

Šiuo metu Žemaičių muziejus „Alka“ kartu su „Ballerup“ muziejumi ir archyvu, esančiais  Danijoje, dalyvauja Nordplus NPAD-2023/10408 – „Rethink volunteering: sharing, experiencing, practicing and innovating volunteering in heritage institutions“/ lietuviškai „Permąstykite savanorystę: dalinkimės, patirkime, praktikuokime ir kurkime savanorystės naujoves paveldo institucijose“. Projektas, skirtas parengiamiems vizitams Telšiuose, kurių metu ketinama išsigryninti viziją apie būsimąjį savanoriavimo galimybių Žemaičių muziejuje „Alka“ projektą ( 2024–2026 m.).

Savo asmeninėje patirtyje taip pat dedu jau antrą pliusą, nes šiais metais buvau pakviesta savanoriauti Raudonojo Kryžiaus organizuotame projekte „Lietuvių kalbos mokymai ukrainiečiams" bei 2022 metais dalyvavau projekte „Pastatai kalba“ Šiauliuose. Savanorystė ugdo įvairias kompetencijas, stiprina pasitikėjimą savimi ir leidžia atrasti patinkančią veiklos kryptį.

Tinklaraščio autorė – Ajida Stančienė. 2012 m. baigė Šiaulių universitetą, anglų filologijos bakalaurą. Nuo 2014 m. dirba specialiste-rinkinio saugotoja Žemaičių muziejuje „Alka“. Dalyvauja projektinėje veikloje, yra laimėjusi Kultūros Tarybos projektą, seminarą „Kultūrinės veiklos projektų valdymas muziejininkams“ (2017 m.) 2015 m. dalyvavo Annos Lindh fondo organizuojamoje „Neformaliojo ir tarptautinio švietimo“ programoje, kuri vyko Ispanijoje. Laisvalaikiu mėgsta būti gamtoje su šeima, labai mėgsta meninę ir dokumentinę fotografiją. 2018 metais tapo „Epale“ metų andragoge.