2021 m. liepos 1 d. įvyko Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros ir Mokyklų tobulinimo centro organizuotas seminaras „Dirbtinis intelektas modernizuojant bendrąjį ugdymą: situacija ir įžvalgos“.

Seminaras surengtas pagal projektą ,,Dirbtinis intelektas mokyklose: mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje“ (Projektą finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. S-DNR-20-4), pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Projekto idėja – ištirti dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybes mokyklose ir sukurti mokymosi analitikos, kaip vienos iš DI taikymo galimybės švietime, plėtojimo scenarijus siekiant modernizuoti bendrąjį ugdymą Lietuvoje pasitelkus DI.

Įgyvendintas renginys skirtas projekto tarpiniams rezultatams pristatyti. Tačiau, organizatorių nuomone, svarbiausia jo misija – skatinti suinteresuotų šalių dialogą apie mokymosi analitikos taikymo perspektyvas bendrajame ugdyme.

Seminaro tikslinės grupės: edukologijos mokslo atstovai, ugdymo praktikai – švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, švietimo politikos formuotojai, IT kompanijų, plėtojančių technologinius sprendimus edukacijos rinkai, atstovai ir kiti suinteresuoti partneriai.

Renginys sulaukė švietimo bendruomenės dėmesio – jame sudalyvavo virš 300 švietimo atstovų iš skirtingų Lietuvos miestų. Nors seminaras organizuotas virtualioje aplinkoje – ZOOM platformoje –organizatorių nuomone, tai neapribojo dalyvaujančiųjų galimybių aktyviai įsitraukti į aktualias diskusijas.

Seminarą moderavo dr. Eglė Pranckūnienė, o sumanius sprendimus dalyvių nuomonėms ir diskusijoms įgalinti parengė Norbertas Airošius.

Pranešėjai atskleidė mokymosi analitikos esmę ir svarbą modernizuojant bendrąjį ugdymą, apžvelgė mokymosi analitikos taikymo Lietuvoje ir užsienyje atvejus bei projektavo mokymosi analitikos taikymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose scenarijus.

Doc. dr. Dalia Baziukė ir dr. Julia Melnikova (Klaipėdos universitetas) savo pranešime kalbėjo apie dvi į duomenis orientuotas tyrimų sritis edukacijoje, kuriose šiandien plačiai naudojamos dirbtinio intelekto technologijos: edukacinių duomenų gavybą ir mokymosi analitiką. Mokslininkės paaiškino, kokią vertę mokymo(si) procesui ir ugdymo kokybei plačiąja prasme galėtų turėti duomenimis grįstas požiūris į sprendimų priėmimą edukacijoje.

Doc. dr. Gražina Šmitienė ir dr. Gita Šakytė-Statnickė (Klaipėdos universitetas) atliko mokymosi analitikos taikymo užsienio mokyklose apžvalgą. Tyrėjos išskyrė kelis scenarijus užsienio šalių patirties analizės pagrindu. Micro -  tai pavienės mokytojų, mokyklų, tėvų, tyrėjų / tyrėjų grupių, verslo atstovų iniciatyvos diegti, kurti ir naudoti mokymosi analitiką edukacijos procese. Mezo – mokymosi analitikos taikymas tam tikru lygmeniu (pvz., tik  pradinio ugdymo lygmeniu). Macro - valstybiniu lygiu formuojama infrastruktūra, remianti ir įgalinanti aktyvų mokymosi analitikos priemonių naudojimą visame švietime. Scenarijų pristatymas išprovokavo seminaro dalyvių diskusiją, koks scenarijus galėtų tikti Lietuvos mokykloms.

Seminaro turinį praturtino du užsienio pranešėjų – Yngve Lindvig (CEO, LearnLab, Norvegija) ir Einari Kurvinen (Head of Pedagogy, Eduten Oy, Suomija) – pranešimai apie jų šalyse plėtojamus ir taikomus mokymosi analitikos įrankius. Pristatyti įrankiai – LearnLab ir Eduten Playground – ir jų taikymo edukacijoje geroji patirtis itin sudomino Lietuvos ugdymo praktikų bendruomenę.

Doc. dr. Dalia Baziukė ir dr. Aida Norvilienė (Klaipėdos universitetas) pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus. Mokslininkės atliko Lietuvos mokyklose taikomų skaitmeninių mokymo(si) priemonių apžvalgą mokymosi analitikos taikymo aspektu. Jos atsakė į tokius klausimus: kiek Nacionalinės švietimo agentūros pateiktame skaitmeninių mokymo(si) priemonių sąraše tenka konkrečiai ugdymosi sričiai priemonių ir kokios jos bei kokia dalis analizuotų skaitmeninių mokymo(si) priemonių taiko mokymosi analitiką.

Dr. Aleksandra Batuchina (Klaipėdos universitetas) savo atliekamo kokybinio tyrimo pagrindu apžvelgė mokymosi analitikos taikymo Lietuvoje pavyzdžius. Tyrėja išskyrė privalumus, iššūkius ir galimybes taikant Lietuvoje naudojamas mokymosi analitiko programas.

Pranešėjai sulaukė įvairių klausimų iš auditorijos Be to, technologijų galimybės sudarė sąlygas seminaro dalyviams aktyviai reikšti nuomonę ir dalyvauti diskusijose. Apibendrinant, būtų galima teigti, kad seminaro organizatorių ir dalyvių nuomonės sutapo – mokymosi analitikos klausimai aktualūs Lietuvos edukacijai, o suinteresuotų šalių diskusija ir dialogas padėtų pasiruošti naujovėms ugdymo praktikoje bei ieškoti efektyvių naujovių įgyvendinimo sprendimų tobulinant ugdymo kokybę Lietuvoje.

Seminaro vaizdo įrašą rasite čia: https://www.youtube.com/watch?v=Fs9amkUTgSM&list=PLVblLXKHxta6Ud_aXjYrm…

Parengė dr. Julija Melnikova

"Epale" ambasadorė Klaipėdos regione