Lietuvių mokslinėje kalboje ir praktikoje plačiai vartojamas švietimo terminas. Pastaruoju metu stebimos pastangos jį įtvirtinti įvairiuose instituciniuose dokumentuose. Tačiau lygiagrečiai su švietimo terminu ta pačia ar labai panašia prasme vartojami ugdymo, auklėjimo bei edukacijos terminai, o tai įneša daug painiavos į mokslą bei inspiruoja praktinį nesusikalbėjimą. Straipsnyje keliamas klausimas, ar galima švietimo ir edukacijos terminus lietuvių kalba ir education anglų kalba laikyti ekvivalentais.

Ieškant atsakymo į šį probleminį klausimą atlikta kritinė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė,  vadovaujantis postmodernistiniu požiūriu į žinojimą, kurio esmė yra supratimas, kad tikrovė yra reliatyvi, neapibrėžta, sukurta kartu dalyvaujant, todėl mokslinis žinojimas niekada nėra išbaigtas. Tad ir straipsnyje pateikta autorės interpretacija laikytina viena iš galimų švietimo ir edukacijos terminų interpretacijų