Labai įdomus ir labai naudingas leidinys. Ir man labai patiko, kad įvairus ir nestandartinis pateikimas, net ir tų idėjų, dėl kurių, atrodo, jau nebėra ir ko ginčytis. Labai įtraukiai ir įdomiai skaitosi susiejimas su liaudies išmintimi, tiksliau sakant, su patarlėmis apie mokslą, mokymąsi ir pan. Taip pat jų išaiškinimas šiandienos kontekste. Naudingos ir aktualios rekomendacijos švietimo politikams ir visiems andradogams. Visiškai sutinku, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ugdymo(si) kokybei, kad tie "atviri mokymuisi" (kaip sakoma leidinyje) nenusiviltų, o kaip tik gautų tai, ko norėjo. O dar geriau, kad net ir daugiau nei norėjo ar įsivaizdavo, kad tie "vaisiai" būtų tiek saldūs, jog "karčios šaknys" net ir pasimirštų. Taip pat visiškai sutinku, kad daugiau, daug daugiau dirbti reikėtų su tais, kurie, anot leidinio autorių, yra "pilkojoje zonoje". Ir eiti pas juos reikėtų mums patiems, o ne laukti, kol jie ims ieškoti mūsų. Ir dar manau, kad reikėtų ir toliau dalintis tais mokymo(si) pasiekimais, įdomiais faktais, įkvepiančiomis istorijomis, kad ir tie, kurie šiuo metu nėra linkę mokytis, pamatytų, kad mokymas(is) ir suaugusiojo amžiuje gali būti naudingas, įdomus, o gal net ir linksmas. Gal tada ir čia skeptikų liktų mažiau.   

Tikrai įkvepiantys bendruomeninio mokymosi pavyzdžiai. Džiugu, kad mažos bendruomenės įgyvendina tokias dideles, svarbias, reikšmingas iniciatyvas ir mokosi vieni iš kitų.  Leidinyje pateiktos idėjos  - puikus įkvėpimas iniciatyvų stokojančioms bendruomenėms. Svarbiausia - kūrybiškumas ir noras tobulėti. Jis puikus pagalbininkas, padedantis  gyventi spalvingiau, įdomiau  ir linksmiau.