Visais laikais mažiausiai apsaugota ir bejėgiškiausia prieš karą žmonijos dalis - vaikai. Ypač-
vaikai našlaičiai, per labai trumpą laikotarpį patyrę sunkiai suvokiamus išgyvenimus. Tokie buvo Rytų

Prūsijos vaikai. Tokį likimą jiems atnešė Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare.
Sausio 20 d. TKM „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, visuomenei buvo
pristatyta paskaita apie vilko vaikus. Paskaitą, tema „O po kaimus vokietukai su terbom ir skudurais“
pristatė istorikė, Lietuvos istorijos instituto doktorantė, Rūta Matimaitytė. Renginį pradėjusi muziejininkė
Aušra Norvilienė, akcentavo, kad sausio 20 diena paskaitai pasirinkta ne atsitiktinai. Ji trumpai priminė,
kaip 1945 m. sausio 30 d. sovietų povandeninis laivas nuskandino vokiečių laivą „Vilhelmas Gustlofas“.
Juo iš Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto evakavosi civiliai žmonės. Ši katastrofa ilgus dešimtmečius
Sovietų Sąjungoje ir Rytų Vokietijoje buvo slepiama. Kaip ir ilgą laiką nutylėta istorija apie vadinamus
„vilko vaikus“. Kaip jiems sekėsi, kokie sunkumai jų laukė, išsamiai, jautriai, remdamasi tyrimais
pasakojo R. Matimaitytė. Paskaitos metu buvo aptariamas šiuolaikinis Vokietijos ir Lietuvos požiūris į
vilko vaikų kovą dėl pripažinimo bei teisingumo. Renginio pabaigoje, tramdydama susijaudinimo ašaras,
išgyventais prisiminimais pasidalijo ir Rūtos teta, buvusi „vilko vaikas“, Elena Matimaitienė (Ella Karen
Macik).
Kadangi paskaita susilaukė didelio žmonių susidomėjimo ir antplūdžio, kovo mėnesį buvo
organizuota panašaus turinio paroda.
Kovo 4 d. TKM pilies menėse buvo pristatyta paroda „Vilko vaikai Saksonijoje“. Parodą iš
Varšuvos į Tauragę atvežė Berlyno Humboldto universiteto istorijos profesorė ir Vokietijos istorijos
instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja Ruth Leiserowitz. Pirmą kartą į Lietuvą atvežta paroda
pirmiausiai buvo pristatyta Tauragėje. Nors pati paroda ir vokiečių kalba, bet profesorė ją
pristatė kalbėdama lietuviškai. Pasirodo, jai lietuvių kalba – nesvetima. Jos tėvas kilęs iš Piktupėnų, o ir
visa jos profesinė karjera labai glaudžiai susijusi su Lietuva, ypač Klaipėdos kraštu (ji yra 1995-aisiais
Thomo Manno kultūros centro steigėja Nidoje). Pristatydama parodą gerb. profesorė pateikė nemažai
įdomių, negirdėtų faktų apie Rytų Vokietijos politikos požiūrį į vaikus našlaičius, parvežtus iš Rytprūsių,
apie raudonojo kryžiaus pastangas ieškant vaikų artimųjų ir daug kitų reikšmingų istorijų.

Pasak profesorės, šia paroda siekiama padrąsinti įsiklausyti į istorines patirtis ir apie jas pasakoti. Nors jau
praėjo daug laiko, karo žaizdų ir randų tebėra ir šiandien – karo, kurio ištakos buvo vokiečių žemėje, kuris
atnešė daug kančių visai Europai, o ypač civiliams šio žemyno gyventojams. Kartu šie likimai turėtų
priminti, kad į ginkluotus konfliktus vaikai vis pakliūva ir mūsų laikais, kad įvykių sūkuryje jie praranda
tėvynę ir artimuosius.

Aušra Norvilienė
TKM Tremties ir rezistencijos muziejaus muziejininkė