Pereiti į pagrindinį turinį
News
Naujienos

Dirbtinis intelektas mokyklose: mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje (DIMA_LT)

DI

Švietimo ir mokymo sistema tampa vis svarbesne Europos skaitmeninės pertvarkos dalimi. Europos komisijai paskelbus 2021-2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kuriame išdėstyta vizija dėl kokybiško, įtraukaus ir prieinamo skaitmeninio švietimo Europoje, išskirti du svarbūs prioritetai: 1) parengti DI ir duomenų naudojimo etikos gaires, kurias pedagogai turėtų taikyti mokydami ir mokydamiesi, bei paremti mokslinius tyrimus ir šios srities inovacijas; 2) pasimokyti iš COVID-19 krizės, kurios metu švietimui ir mokymui skaitmeninės technologijos buvo naudojamos beprecedentiniu mastu.

Atliepdama šią viziją Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros mokslininkų komanda kartu su partneriu, Mokyklų tobulinimo centru, įgyvendina projektą ,,Dirbtinis intelektas mokyklose: mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje“ (Projektą finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. S-DNR-20-4), pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Veiksmas „Trumpalaikiai (reikminiai) tyrimai (sveikatos, socialinėje ir kitose srityse), analizė ir diagnostikos diegimas (suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija), susiję su COVID-19“).

Projekto idėja – ištirti  dirbtinio intelekto (toliau – DI) pritaikymo galimybes mokyklose. Idėjai įgyvendinti nuspręsta suburti edukologijos ir technologijos mokslų srities mokslininkus bei praktikus ir sukurti mokymosi analitikos, kaip vienos iš DI taikymo galimybės švietime, plėtojimo scenarijus, pagrįstus kompleksiniu veiklos tyrimu (angl. action research), siekiant modernizuoti bendrąjį ugdymą Lietuvoje pasitelkus DI.

Projekto poreikį ir aktualumą pagrindžia tokios prielaidos:

  • Lietuvoje egzistuoja pavienėmis technologijomis grįstos švietimo inovacijos, tačiau joms trūksta palankių sąlygų augti nacionaliniu mastu.
  • Norint užkrinti, kad švietimas būtų augimo ir įtraukties pagrindas, svarbu kuo geriau išnaudoti naujausias mokymosi ir mokymo galimybes, skirti dėmesį pedagogų skaitmeninių ir šiuolaikinių edukacinių kompetencijų stiprinimui, kurios padėtų sukurti modernią švietimo sistemą.

Jau dabar vis daugiau mokslinių publikacijų aptaria DI taikymo galimybes švietimo srityje (pvz., Baker ir kt., 2019; Goksel, Bozkurt, 2019; Karsen, 2019). DI sprendimų naudojimo švietimo srityje gerosios praktikos tiriamos ir strateginiuose Europos dokumentuose bei pasaulio švietimo politikos analizėse: Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (Tuomi ir kt., 2018), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO (Pedro ir kt., 2019) ir kt. tyrimuose.

Ypač DI aktualumas švietime išryškėjo pasaulinės pandemijos kontekste, kuomet “įvyko precedento neturintis skubotas eksperimentas su mokyklų sistemomis” (Masson, 2020). Tai sukėlė naujų iššūkių, bet tuo pačiu atvėrė naujas galimybes švietimo dalyviams – mokytojams, mokiniams, švietimo administratoriams.

Viena iš svarbiausių DI taikymo švietime sferų yra mokymosi analitika (Maseleno ir kt., 2018). Ji apima duomenų apie besimokančiuosius ir jų kontekstus matavimą, rinkimą, analizavimą ir ataskaitų teikimą, siekiant suprasti ir optimizuoti mokymąsi (Ferguson ir kt., 2016; Scalter, 2017). Viena vertus, mokymosi analitika siūlo DI pagrįstus mokymosi stebėjimo ir valdymo būdus (Williamson, 2016); kita vertus, mokymosi analitika įgalina pri(si)taikomąjį, personalizuotą, nuspėjamąjį mokymąsi (Spector, 2014; Kinshuk ir kt., 2016; Williamson, 2016; Maseleno ir kt., 2018; Peng ir kt., 2019;). Galiausiai mokymosi analitika paremtas personalizuotas mokymas pagerina besimokančiųjų įsitraukimą ir motyvaciją, pagreitina jų mokymąsi (Peng ir kt., 2019), skatina naudoti efektyvias mokymosi strategijas (Doleck ir kt., 2020), taip efektyviau organizuojant ugdymo procesą ir užtikrinant aukštesnę jo kokybę (Ahrens ir kt., 2019).

Tuo pačiu, intensyvėjant mokymosi analitikos taikymo švietime tyrimams (Ferguson ir kt., 2016), išryškėja ir mokymosi analitikos priemonių taikymo mokymo(si) procese problemos (Wilson ir kt., 2017). Vienos esminių problemų yra susijusi su algoritmine diskriminacija bei duomenų apsauga, taip pat nepakankamu mokyklų pasirengimu greitai ir efektyviai pritaikyti technologinius mokymosi analitikos sprendimus mokymo(si) procese (West ir kt., 2016). Tai lemia tyrimais pagrįstų scenarijų, kurie padėtų efektyviai pritaikyti mokymosi analitiką mokyklose, siekiant modernizuoti mokymo(si) procesą, poreikį.

Minėti samprotavimai taip pat pagrindžia poreikį analizuoti ir skatina poreikį plėtoti mokymosi analitikos potencialą modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje. Atliepiant šį poreikį vykdomas šis projektas, kuriuo siekiama sukurti mokymosi analitikos plėtojimo scenarijus, pagrįstus kompleksiniu veiklos tyrimu. Projekte, bendradarbiaujant edukologijos ir technologijos mokslų srities mokslininkams, IT specialistams ir mokyklų bendruomenėms bei švietimo politikos formuotojams, bus teoriškai ir empiriškai pagrįsta mokymosi analitikos taikymo mokyklose metodologija, kuri bus praktiškai išbandyta modernizuojant ugdymo procesą dešimtyje šalies mokyklų. Remiantis gautais rezultatais, bendradarbiaujant tyrėjų ir mokytojų komandoms, bus parengti mokymosi analitikos potencialo plėtojimo scenarijai, apimantys alternatyvias įgyvendinimo galimybes bei sprendimus mokykloms, savivaldybėms bei nacionalinei švietimo politikai; parengtos metodinės priemonės pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos bei pedagogų rengimo moduliai.

Įvykdžius projektą švietimo politikai ir praktikai gaus visą paketą tyrimu pagrįstų dokumentų, kuriuos galima operatyviai ir inovatyviai panaudoti modernizuojant bendrąjį ugdymą pasitelkus DI. Be to, bus parengti mokytojai konsultantai, kurie galės konsultuoti kitus mokytojus dėl mokymosi analitikos pritaikymo, ir tai sudarys prielaidas efektyviau diegti mokymosi analitiką bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje.

Parengė dr. Gita Šakytė-Statnickė

Straipsnis parengtas pagal projektą “Dirbtinis intelektas mokyklose:  mokymosi analitikos plėtojimo scenarijai modernizuojant bendrąjį ugdymą Lietuvoje“  (DIMA_LT). Vykdančioji institucija: Klaipėdos universitetas. Projekto partneris: Mokyklų tobulinimo centras. Projektą finansuoja Europos Sąjunga (projekto Nr. S-DNR-20-4) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). 

Login (3)

Norite parašyti straipsnį?

Tuomet nedvejokite!

Paspauskite žemiau esančią nuorodą ir paskelbkite naują straipsnį!

Naujausios diskusijos