Kauno TAU (www.kaunastau.lt) yra nevyriausybinė neformalaus vyresnių suaugusiųjų švietimo organizacija, siekianti gerinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją, palaikanti jų fizinį ir psichosocialinį  aktyvumą, įgalinanti mokytis visą gyvenimą, skatinanti  produktyvią ir turiningą veiklą, praturtinanti nauja patirtimi, veikianti švietimo, socialinėje, kultūros bei kitose srityse. Nuo 2015 m. universitetas yra Nacionalinės Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos (http://www.tauasociacija.lt/), jungiančios 49 TAU, narys.

2019 metais Kauno TAU vadovai nusprendė pirmą kartą savo istorijoje išbandyti laimę dalyvauti tarptautiniame ERASMUS+ mobilumo projektų kvietime, siekiant paskatinti ilgamečius vadovus, dekanus, lektorius pasižvalgyti, kaip veikia kitų šalių universitetai, senjorų organizacijos, kokias metodikas naudoja senjorų švietimo darbe, pasidalinti savo patirtimi, užmegzti kontaktus ir pan.

Rašant paraišką buvo įvertinta, kad į pasitobulinimo kursus reiktų išsiųsti visų 13 fakultetų dekanus ir vadovus, daugiau kaip 20 metų neatlygintinai aukojusius savo laiką universiteto veiklai. Todėl nuspręsta organizuoti kursus bent 16-ai dalyvių, padalinant juos į 4 grupes pagal interesus ir specializacijas. Partnerių, galinčių mums organizuoti tinkamas veiklas, paieška vyko Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose ES šalyse. Pirmieji atsiliepė “Tenerife Courses”, atsiųsdami išsamią programą, kuri mums pasirodė labai įdomi, turininga ir atitinkanti mūsų poreikius. Ne paslaptis, kad galimybė aplankyti egzotinę salą taip pat papildomai motyvavo būsimus dalyvius. Todėl pradžioje preliminariai apklausus potencialius dalyvius, jų susidarė kelis kartus daugiau, nei planavome. Vis dėl to, laikėmės pradinio sumanymo, apsiribojant tik 16 dalyvių. Paraišką pateikėme ir gavome dotaciją. Neturėdami patirties kelionių organizavime, kreipėmės į kelionių agentūras, ieškojome nebrangių logistikos įmonių, gidų, kruopščiai rinkomės ekonomiškus būstus, iš anksto rezervavome lėktuvų bilietus, draudimus ir pan. Nusprendėme, kad viską organizuosime centralizuotai, nepalikdami daug “laisvės” dalyviams, nes jų amžius, kelionių patirtis, kalbos žinojimas labai skiriasi, todėl gali būti sunku sukoordinuoti projektą, jei jie kelionę organizuosis savarankiškai. Kaip parodė netolima ateitis, tai buvo teisingas sprendimas, pagrindinei projekto komandai įveikiant staiga užgriuvusius pandemijos iššūkius.

Pirmosios dvi grupės sėkmingai išvyko lėktuvu per Varšuvą į Tenerifę, turėdamos ir atgalinius bilietus. Deja, po kelių dienų mus, jau būnant Tenerifėje, pasivijo žinia, kad atgal grįžti taip paprastai negalėsime, nes atšaukti visi RyanAir reisai per Varšuvą. Negalime nei išleisti vienos iš grupių namo, nei priimti planuotos 3-čios grupės, nei patys grižti namo. Teko skubiai ieškoti išeičių, padedant ir Tenerifės organiztoriams ir Lietuvos kelionių agentūroms. Grįžimą atgal pavyko organizuoti per Londoną, išsigyjant naujus bilietus, o trečiajai grupei atvykti į Tenerifę buvo įmanoma nebent per pavojingus, pandemijos apimtų Italijos ir Ispanijos aerouostus. Pasitarus nuspręsta atidėti 3-čios grupės senjorų kelionę iki geresnių aplinkybių. Vyresnio amžiaus dalyviai griežtai nedrįso rizikuoti savo ir artimųjų sveikata, nežinant tuo metu, kas yra tas COVID19 ir kiek jis pavojingas. Baimė ir panika padarė savo ir paskutinei 4-tai grupei, kai visi dalyviai atsisakė keliauti, nors buvo pasirašyti įsipareigojimai, sudartys, rezervuoti vardiniai bilietai, draudimai.  Iškilo pavojus įvykdyti projektą tik 50% apimtimi, jei situacija negerėtų. Tai, žinoma, sujaukė ir Tenerifės organizatorių planus, tačiau jie į tai pasižiūrėjo geranoriškai, pažadėję ieškoti variantų kitu laiku. Nuraminimą gavome iš Nacionalinės, projektą prižiūrinčios agentūros – Švietimo mainų paramos fondo, kurie, mums dar būnant Tenerifėje, organizavo virtualią konsultaciją su patikinimu, kad projektą bus galima atidėti arba užbaigti nuotoliniu būdu.  Situacijai pagerėjus tik 2021m. pavasarį, kursų organizatoriai pasiūlė nieko nelaukiant, išnaudoti galimybę vėl tęsti kursus grupėse iki 6 žmonių ir lauko sąlygomis, kol neįsigaliojo dar griežtesni ribojimai. Nerimaudami, kad situacija gali pablogėti kiekvieną dieną (buvo signalų, kad ribojimai gali būti įvesti “rytoj” iki 3 žmonių ar bus visai uždrausti užsieniečių vizitai), laikydami glaudų ryšį su organizatoriais greitai atlikome naujų, drąsiausių dalyvių atranką, pasidarėme privalomus brangius PGR testus, ir, kiek nerimaudami,  išsiuntėme 3-čią grupę 2021m. kovo pabaigoje, o kiek vėliau – ir paskutinę 4 dalyvių grupę gegužės mėnesį, suspėdami užbaigti projektą iki suplanuotos datos - 2021-05-31.

Džiugu, kad nė vienas dalyvis iš šių kelionių neparvežė viruso, o jei ir susirgo, tai tik vėliau pačioje Lietuvoje. Tenerifės saloje jautėmės labai saugiai: visi drausmingai vaikščiojo su kaukėmis, net parke ar ugnikalnio dykumoje, tik restoranuose, kurie veikė normaliu rėžimu, jų nedėvėdavo. Pliažai užsieniečiams buvo uždaryti visą dieną, išskyrus vėlų vakarą ar ankstų rytą, tuo tarpu vietinius dieną įleisdavo tik pagal išankstinę registraciją, todėl pasilepinti vandenynu pandemijos pradžioje net neteko. Kultūrinę-pažintinę programą atlikome samdydami lietuvių gidą su mikroautobusu, todėl stengėmės lankyti atokesnes vietas: parkus, ugnikalnį, senovinius mažus miestelius, atokias kavines ir pan. Darbo vizitai į La Lagūnos universitetą ir kitas senjorų organizacijas vyko griežtai laikantis atstumo, dezinfekcijos, kaukių reikalavimų. Įstaigos uždarytos, tačiau mums organizatoriai sudarė sąlygas susitikti su daug atsakingų organizacijų vadovų, netgi surengti Dizaino fakulteto darbų parodą “Flash Mobo” stiliumi lauke, nes parodų salės taip pat uždarytos.

Dalyvaujant projekte mums pavyko pilna apimtimi įgyvendinti šiuos mobilumus Ispanijos salos Tenerifės priimančiojoje organizacijoje  (https://tenerifecourses.com):

• „Job-shadowing” vizitą, kuris įvyko 2020 metų rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 11d. Vizite dalyvavo 4 dalyviai: rektorė, prorektorius, dekanė ir lektorė,
• kursus „Training soft skills necessary to work with seniors“, vykusių 2020m. rugpjūčio 30-rugsėjo 04. Juose dalyvavo 3 dėstytojai,
• kursus “ Non-formal education activities to promote active aging”, vykusių 2021m kovo 28- balandžio 02. Juose sėkmingai dalyvavo 5 dekanai ir lektoriai,
• kursus “ Training soft skills necessary to work with seniors”, vykusių 2021m. gegužės mėn 17-22 d.d. Juose dalyvavo 4 administracijos darbuotojai ir dekanai.

Pasidalindami šia mūsų kuklia patirtimi, norėtume paraginti ir kitas senjorų organizacijas drąsiau dalyvauti mobilumo projektuose, kurie duoda ypatingai daug pažintinės vertės, keičia požiūrį, plečia akiratį, verčia pergalvoti veiklos kryptis, perimti modernias mokymosi metodikas. Mūsų organizacija jau dalyvauja kitame ERASMUS+ projekte kartu su Lenkijos ir Čekijos partneriais, ir neplanuojame sustoti ateityje.

Dirbant su senjorais būtina įvertinti ir tam tikras rizikas, su kuriomis susidūrėme patys:

• dalis jų bijo, kad kelionės metu pablogės sveikata, nors visi dalyviai būna apdrausti ir kelionės, gyvenimo bei poilsio sąlygos būna dar ir geresnės, nei kartais namuose,
• bijomasi, kad iš kelionės galima parvežti virusą namiškiams, jei gyvenama kartu (buvo atvejis, kai namiškiai tiesiog uždraudė keliauti savo senjorui),
• dirbantiems senjorams, ypač jaunesniems, gali būti sudėtingiau suderinti darbinę veiklą su kelione dėl to, kad tenka imti nemokamas atostogas, o tai susiję su pajamų praradimu,
• kalbos, komunikacijos baimė, kuri visai nepagrįsta, jei turimos nors bazinės anglų kalbos žinios, nes kursuose bendraujama paprastai, nuoširdžiai, metodiškai, aiškiai, neskubant, kartais net gestų kalba,
• kai kuriems senjorams paskutiniu momentu pristigo atsakomybės, ir jie atsisakė kelionės, kai jau buvo nupirkti bilietai, draudimai, pasirašytos mobilumo sutartys.

Vienos iš dalyvių – dekanės Sandros įspūdžiai:

„Pirmųjų kursų metu dėmesys buvo sutelktas į minkštųjų įgūdžių, tokių kaip problemų sprendimas, efektyvus bendravimas ir kryptingumas, tobulinimą dirbant su vyresnio amžiaus studentais. Kursų metu praplėčiau savo supratimą apie aktyvų senėjimą dalyvaujant tradiciniuose žaidimuose ir sporto veiklose, kurios taip pat veikė kaip priemonė, sujungianti kartas ir kultūras. Mobilumo laikotarpiu buvau supažindinta su metodais, kurie dirbant su senjorais, gali padėti stiprinti bendradarbiavimą, pasitikėjimą savimi, emocinį intelektą, empatiją ir aktyvų klausymąsi. Mano nuomone, šie įgūdžiai yra labai svarbūs dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes paprastai tokius klausytojus būna daug sunkiau įtraukti į ugdymo procesus. Tikiu, kad dirbant ir mokantis kartu, aš ir mano kolegos patobulinome mūsų komandinio darbo įgūdžius ir priminėme sau, kaip svarbu atsižvelgti į mūsų universiteto studentų norus ir poreikius.

Kursų metu man taip patiko lankytis kitose institucijose (La Laguna universitete), kurios turi mokymo programas, skirtas specialiai senjorams. Su užsienio kolegomis diskutavome apie senjorų integraciją į aktyvią visuomenę, apie mokymąsi, kaip visą gyvenimą trunkantį procesą, ir visapusišką vyresnių žmonių tobulėjimą, kuris yra svarbiausias tikslas, kurio mūsų organizacijos ir siekia.

Kursas buvo gerai suplanuotas, kiekviena veikla ir pratimai buvo naudingi mums, dirbantiems su senjorais. Kaip jau minėjau, bendradarbiavimas ir socialinė integracija yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, būtinų dirbant su senjorais. Vienas iš puikių pavyzdžių kaip praktikuoti šį įgūdį realioje situacijoje, buvo lobio medžioklės užduotis La Laguna mieste, kur kartu grupelėse dirbo skirtingo amžiaus, kultūrų, kalbų ir socialinės kilmės žmonės. Visi dirbome kartu tam, kad sėkmingai atliktume nurodytą užduotį. Vėlgi, gebėjimas bendrauti ir, svarbiausia, klausytis, padėjo mums teisingai reaguoti į aplinkybes, su kuriomis susidūrėme."

Teisingai atlikus “namų darbus”, tinkamai pasiruošus, surinkus gerą, kompetetingą projekto komandą, atsakingai atlikus dalyvių atranką, pasirinkus patyrusią priimančią organizaciją, konsultuojantis su kursų organizatoriais ir Nacionaline agentūra tikrai galima dalyvauti ERASMUS+ projektuose be baimės, kad kažkas nepavyks. Taip, paruošiamojo ir priežiūros darbų, atsakomybės projekto vadovui yra, tačiau projektų metodika yra taip gerai pagalvota, kad pasitvirtinus paraišką, kuri turi būti “subrandinta” kolektyve, nepavykti tiesiog negali, tuo labiau, kad procedūros kasmet paprastėja, ataskaitų mažėja, skatinama keliauti saugesniu transportu, nei lėktuvai, atsiranda vis daugiau projektinių kvietimų senjorams įdomiomis temomis, tuo pačiu - daugiau galimybių senjorams ir neįgaliesiems su palyda įsitraukti į tarptautines veiklas.

Todėl linkime visiems sėkmės, nedvejoti ir drąsiau įsijungti į ERASMUS+ bendruomenę!

Su geriausiais linkėjimais-

Rimvydas Velykis,

Kauno TAU prorektorius

bendradarbiavimui ir tarptautiniams ryšiams, projektų koordinatorius

rimvydas.velykis@yahoo.com

www.kaunastau.lt

Paruošta pagal ERASMUS+ projektą Nr. 2020-1-LT01-KA104-077575

„Trečiojo amžiaus universiteto veiklos metodologijos ir darbuotojų

kompetencijų plėtojimas“