Nepaisant pokyčių, vykstančių bėgant metams, visuomenės požiūris į suaugusiųjų mokyklas išlieka gana dviprasmiškas. Nors ir pripažindamas, kad būna įvairių priežasčių, dėl kurių mokinys palieka vidurinę mokyklą jos taip ir nebaigęs, dažnas vis dar mano, kad suaugusiųjų mokykla – tai vieta prastai besimokantiems, negabiems ar tingiems žmonėms, neturintiems nei motyvacijos, nei noro siekti ko nors daugiau nei vidurinės mokyklos atestatas. Vis dėlto Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazija nuolat primena, kad gyvenime nutinka visko ir kiekvienas žmogus turi teisę siekti mokslo, nepaisant to, dėl kokių priežasčių kadaise  jam teko palikti vidurinę mokyklą. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi savo auklėtiniais – žinomais mokslininkais, menininkais, verslininkais, visuomenės veikėjais: istorijos mokytojo Viktoro Marengolco įrengtame ir buvusio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo, profesoriaus Vido Kavaliausko atnaujintame mokyklos muziejuje galima rasti informacijos apie kadaise čia besimokiusius rašytojus Leonardą Gutauską, Mykolą Sluckį, vargonininką Leopoldą Digrį, smuikininką, dirigentą, orkestrų vadovą Saulių Sondeckį, žurnalistą Algimantą Čekuolį, kunigą, pranciškoną Julių Sasnauską ir daugelį kitų savo darbais žinomų žmonių.

Siekdama keisti atsargų požiūrį į suaugusiųjų mokyklas bei didinti besimokančiųjų motyvaciją, įkvėpti jiems pasitikėjimo savo jėgomis, tikėjimo, kad įmanoma suderinti mokslą ir darbą, mokslą ir šeimą, gimnazija rengia susitikimus su buvusiais auklėtiniais, sėkmingai baigusiais ne tik vidurinę, bet ir pasirinktas studijas bei tikslingai siekiančiais savo svajonių. Viena tokių – gydytoja rezidentė anesteziologė reanimatologė Milda Nekrašienė, pratęsusi susitikimų su buvusiais gimnazijos auklėtiniais ciklą.

Milda Nekrašienė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnaziją baigė 2007 metais. Puiki mokinė, aukščiausiais balais išlaikiusi brandos egzaminus, turėjo galimybę rinktis tai, apie ką svajojo, – medicinos studijas. Šiandien ji – ne tik Santaros klinikų gydytoja rezidentė, dirbanti savo svajonių darbą, bet ir dviejų vaikų mama. Milda – puikus pavyzdys, kad siekiant savo tikslų įmanoma viskas – dešimtmetį trukusioms studijoms šeima netapo kliūtimi.

Susitikimo su Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos bendruomene metu iškilo aktualus klausimas, kokios gyvenimo aplinkybės gabią merginą atvedė į suaugusiųjų gimnaziją, kaip jai sekėsi joje mokytis? Mildos pasakojimas niekuo neypatingas – kaip ir daugelis jaunų žmonių, siekdama užsidirbti, ji patraukė į užsienį – metus gyveno Airijoje.  Vėliau, nors ir svarstė galimybę grįžti į buvusią mokyklą, vis dėlto nusprendė pasirinkti mokymąsi suaugusiųjų mokykloje Vilniuje. Mokymąsi Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijoje Milda atsimena labai šiltai – supratingi mokytojai, atsižvelgiantys į suaugusiųjų gyvenimo ir darbo ypatumus, visada pasiruošę pagelbėti, atsakyti į kylančius klausimus, lankstus atsiskaitymų grafikas, itin šilti mokančiųjų ir besimokančiųjų tarpusavio santykiai. Paklausta, ar buvo juntamas didelis skirtumas, lyginant buvusios mokyklos ir suaugusiųjų gimnazijos mokymo ypatumus, Milda kalbėjo apie sąlyginai didelę laisvę – lanksčias, dirbančiam žmogui pritaikytas mokymosi sąlygas, bet kartu ir atsakomybę: anot gimnazijos viešnios, suaugęs besimokantysis mažiau kontroliuojamas, turi daugiau galimybių rinktis, kaip ir kada atsiskaityti už įgytas žinias, tačiau šia laisve svarbu išmokti naudotis – išmokti mokytis pačiam, planuoti savo laiką.   Milda pabrėžė ir tai, kad suaugusiųjų gimnazijoje itin gerai nuteikdavo ir požiūris į besimokantįjį – kolegiški santykiai, kai į besimokantįjį nėra žvelgiama iš aukšto. Mildos Nekrašienės manymu, suaugusiųjų mokykla – puiki galimybė kiekvienam, kas dėl kokių nors priežasčių mokyklos nebaigė laiku. Anot jos, tokia mokykla ne tik suteikia galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą, bet ir moko mokytis, skatina besimokantįjį suvokti, kad už savo pasiekimus esi atsakingas tik pats.

Studijas Kauno medicinos universitete Milda Nekrašienė vadina suaugusiųjų gimnazijoje pradėto mokymosi mokytis tąsa. Šiandien, prabėgus jau dešimčiai metų, jai neatrodo, kad studijos buvo itin sunkios: anot Mildos, buvo laiko ir poilsiui bei pramogoms, tiesiog buvo svarbu nepalikti mokymosi paskutinei akimirkai, nes visų reikalingų žinių įsiminti per vieną naktį tiesiog neįmanoma. Paklausta apie šeimyninį gyvenimą, gydytoja papasakojo, kad bestudijuodama ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų, tačiau tai irgi netapo rimta kliūtimi. Anot jos, išmokus planuoti laiką, viską galima suspėti, ypač kai padeda šeimos nariai. Milda Nekrašienė prisipažino, kad jos kely yra buvę ir nesėkmių – yra tekę net ir perlaikyti vieną egzaminą, bet svarbu nepamiršti savo tikslų ir nenuleisti rankų. Nelengvas buvo ir momentas, kai teko rinktis specializaciją, buvo sunku apsispręsti, kuriuo tiksliai keliu eiti, vis dėlto dabar Milda džiaugiasi – kiekviena diena reanimacijoj, anot jos, kaip stebuklas, kai delnuose laikai žmogaus gyvybę ir padedi jai neužgesti.

Susitikimo metu klausytojai naudojosi proga ir apibėrė gydytoją klausimais. Buvo prisimintos linksmiausios ir įspūdingiausios medicinos studijų akimirkos, aptartos įvairiausios sveikatos problemos, apsvarstyti gydytojų atlyginimų dydžiai bei pasiūlymai dirbti užsienio valstybėse. Kalbantis apie galimybę dirbti svetur, Milda pripažino, kad dosnūs, buitinius rūpesčius išsprendžiantys pasiūlymai vilioja medikus į svečias šalis. Vis dėlto ji pati renkasi likti gimtinėje – nori čia auginti savo vaikus ir būti naudinga Lietuvos žmonėms.

Sėkminga karjera – ar tai įmanoma? Šis klausimas, kuris greičiausiai nustebintų dažną pašnekovą, nebeatrodo toks keistas, kai iškeliamas suaugusiųjų mokykloje. Dirbantis dienomis, besimokantis vėlyvais vakarais, auginantis mažus vaikus – toks yra dažnas suaugusiųjų gimnazijos besimokantysis. Ne vienam nusvyra rankos, ne vienam pritrūksta jėgų ar tiesiog tikėjimo, kad ir jis gali pasiekti ko nors daugiau. Pažintis su gydytoja Milda Nekrašiene – ramiai ir linksmai prisimenančia neabejotinai itin sunkius mokymosi metus, tikimės, taps įkvėpimo šaltiniu daugeliui besimokančiųjų. Viskas įmanoma – ir savimi pasitikinčiam savų tikslų kryptingai siekiančiam žmogui suaugusiųjų mokykla tampa ne paskutine galimybe, o tik pirmu laipteliu savo svajonių link.

Tinklaraštį parengė Vilma Auglytė - Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė