Savarankiškas mokymasis visuotinės prieigos laikais
Ar savarankiškas mokymasis ir mokymasis internetu iš tiesų reiškia visuotinę prieigą visiems? Ar pakanka, kad mokymosi turinys internete būtų prieinamas nemokamai?
Autorė: Viola Pinzi
Per pastaruosius 10 metų stebėjome laipsnišką ir visuotinį mokymosi formatų paradigmos pokytį, kai buvo kuriamos pasaulinės, Europos ir nacionalinės platformos, kurių pagrindinis tikslas – skelbti mokymosi turinį internete, kuris yra modulinis ir dažnai nemokamas. Nuo pirmųjų masinių atvirų internetinių kursų atsiradimo pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, internete vis daugėja prieinamų neformaliojo mokymosi išteklių, mokymosi platformų, visų lygių mokymo kursų, temų, mokymo paslaugų teikėjų ir dalyvių, užsiregistravusių tokiam pasiūlymui.
Pasak „Class Central“, internetinių kursų agregatoriaus, kuris renka informaciją iš tūkstančių mokymo paslaugų teikėjų, jų kataloge yra 150 000 kursų daugiau nei 1450 temomis (duomenys gauti 2023 m. 3 mėn. 7 d.), o jos įžvalgioje metinėje „MOOC Stats and Trends“ ataskaitoje teigiama, kad „2021 m., praėjus 10 metų po to, kai MOOC ekosistema įsiveržė į sceną, ji pasiekė 220 mln. besimokančiųjų ir siūlė 19,4 tūkst. kursų: (šaltinis: A Decade of MOOCs: A Review of MOOC Stats and Trends in 2021, Dhawal Shah, Class Central, 2021 m.).
Tačiau, deja, dėl tokio didelės pasiūlos ir bendro dalyvavimo augimo suaugusiems besimokantiesiems lygiagrečiai nedidėja galimybės naudotis tokiomis galimybėmis.
Parama suaugusiems besimokantiesiems turi būti ne tik lanksti
Remiantis Bendrijos tyrimu dėl IRT naudojimo namų ūkiuose ir tarp asmenų 2022 m., „2021 m. 39 proc. jaunų žmonių nurodė lankantys internetinius kursus ir 49 proc. naudojosi internetine mokymosi medžiaga, palyginti su 23 proc. ir 27 proc. 25-34 metų amžiaus suaugusiųjų ir 20 proc. ir 23 proc. 35-44 metų amžiaus suaugusiųjų. Didėjant amžiui, šios dalys toliau mažėja ir pasiekia žemiausią tašką tarp vyresnio amžiaus žmonių (65-74 metų), kur 3 % lankė internetinius kursus ir 4 % naudojosi internetine mokymosi medžiaga“. (Šaltinis: (ES auga susidomėjimas švietimu internetu) Interest in online education grows in the EU, Eurostatas, 2022 m. sausio 24 d.).
Kalbant apie galimas priežastis, apčiuopiamos ir kontekstinės kliūtys suaugusiųjų mokymuisi vis dar turi didelį poveikį, pavyzdžiui, skaitmeninė atskirtis, kuri vis dar yra didelė pasaulinė problema, kaip pažymima ir neseniai paskelbtame UNESCO dokumente (Šaltinis: Trumpieji kursai, mikrokredencialai ir lankstūs mokymosi būdai: politikos formavimo ir veiksmų planas: politikos dokumentas (Short courses, micro-credentials, and flexible learning pathways: a blueprint for policy development and action: policy paper), Martin, Michaela, ir Van der Hijden, Peter, UNESCO 2023 m.). Kiti gerai žinomi iššūkiai - laikas, logistika ir finansinė parama.
Šie iššūkiai sprendžiami įvairiomis priemonėmis ir veiksmais nacionaliniu ir Europos lygmenimis – politika ir strategijomis, o pamažu ir įgyvendinimu, pavyzdžiui, taikant mikrokredencialus ir individualią finansinę paramą. Kalbant apie skaitmeninę atskirtį, daugelis paslaugų teikėjų taip pat bando ją spręsti, pavyzdžiui, „Coursera“ ir „Kiron Digital Learning Solutions“, kurių kursų nustatymus galima pritaikyti prie besimokančiųjų techninių sprendimų, kaip teigiama tame pačiame UNESCO dokumente.
Mokymosi kompetencijų atotrūkiui mažinti reikia sisteminio požiūrio
Nors apčiuopiamos kliūtys vis dar yra didelė problema, pasiūlymai atrodo vis lankstesni, tačiau suaugusiems besimokantiesiems savaiminio mokymosi ir mikromokymosi būdai dar toli gražu nėra idealūs. Lankstumas ir apčiuopiamas mokymosi galimybių prieinamumas (moduliniai kursai, finansinė parama, nemokamas internetinis turinys, supaprastinti techniniai sprendimai ir t. t.) yra pirmieji žingsniai ir atlieka lemiamą vaidmenį, tačiau tai yra tik viena medalio pusė.
Lanksčiose švietimo sistemose taip pat turi būti integruota ir integruojama sisteminė parama suaugusiesiems, t. y. informavimas, orientavimas, mokymas ir mentorystė, kurią užtikrina viešosios tarnybos, įmonės, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijos. Minėtame UNESCO dokumente taip pat nurodomi pagrindiniai iššūkiai, siekiant užtikrinti, kad mikromokymasis būtų veiksmingas, ir siūlomi galimi veiksmai:
- profesionali pagalba besimokantiesiems sudaryti nuoseklias mokymosi programas;
- internetinėse mokymosi platformose įdiegtos funkcijos, padedančios besimokantiesiems nustatyti atitinkamą mokymosi turinį;
- ir teigiamas besimokančiųjų, mokymosi paslaugų teikėjų ir darbdavių bendradarbiavimas ir grįžtamosios informacijos ciklas dėl mikromokymosi vertės.
Tačiau dar daug reikia nuveikti dėl suaugusiųjų besimokančiųjų mokymosi kompetencijų skirtumų. Norint savarankiškai mokytis, kai nėra nustatyto tvarkaraščio ir pastovios dėstytojų bei kolegų paramos, reikia didelės vidinės motyvacijos ir gebėjimo savarankiškai kurti ir valdyti savo mokymosi kelią.
Mokymosi raštingumas kaip mokymosi visą gyvenimą tvarumo modelis
Savarankiškam mokymuisi, mikromokymuisi ir mokymuisi internetu reikia gero lygio mokymosi valdymo kompetencijos, kuri turi būti ugdoma kaip pagrindinė kompetencija visose sistemose (švietimo, užimtumo ir bendruomenės).
„LifeComp“ sistemoje ši kompetencija apibrėžiama kaip „savarankiško mokymosi planavimas, organizavimas, stebėsena ir peržiūra“.
Toje pačioje ataskaitoje gilinamasi į šią sąvoką ir paaiškinamas mokymosi proceso sudėtingumas:
„Norint užtikrinti tinkamą visą gyvenimą trunkantį požiūrį į mokymąsi, būtina ugdyti savireguliacijos įgūdžius. Savarankiškas mokymasis apima metakognityvinius, motyvacinius ir elgsenos procesus, kurie yra asmeniškai inicijuojami siekiant įgyti žinių ir įgūdžių, pavyzdžiui, tikslų nustatymas, planavimas, mokymosi strategijos, savistipra, savarankiškas registravimas ir saviugda". (Šaltinis: Sala, A., Punie, Y., Garkov, V. ir Cabrera Giraldez, M., „LifeComp“: Europos asmeninių, socialinių ir mokymosi mokytis bendrųjų gebėjimų sistema (LifeComp: The European Framework for Personal, Social and Learning to Learn Key Competence), EUR 30246 LT, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020 m.).
Brandžiai žiūrint į mokymąsi visą gyvenimą dėmesys mokymosi raštingumui gali tapti integruotos švietimo ir užimtumo sistemos, kuri atitinka visuomenės (bendruomenės ir darbo rinkos) poreikius, taip pat asmenų poreikius, susijusius su apsisprendimu ir savarankiškumu kuriant savo kelią, tvarumo modeliu. Mokymosi raštingumas taip pat turi būti įtrauktas į bendrųjų gebėjimų vertinimą.
Suaugusių mokymosi ir švietimo sektorius nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis turi atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad mokymosi raštingumas būtų ir išliktų pagrindinis visų švietimo programų, nesvarbu, kokio lygio ir formos, aspektas, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti turima ir augančia švietimo pasiūla.
