Būsiu šalininkas minties, kad įprasti, per daugelį metų nusistovėję  pareigybių aprašymai šiai dienai dažnu atveju nebėra tokie sėkmingi, produktyvūs ar įgalūs atliepti šių dienų švietimo įstaigų poreikius. Švietimo įstaigų darbuotojų veikla yra persipynusi ir reikalaujanti gilių kvalifikacinių žinių. Lyderystė mokytojo veikloje yra puikus įrankis siekti pokyčių, atliepiant ugdytinių šių dienų poreikius.

Pritarčiau minčiai, kad mokytojas – klasės lyderis, nuo kurio emocinės pusiausvyros priklauso ir mokinių nuotaika, gebėjimas perprasti mokomąjį dalyką. Emocijos ir asmeninis gebėjimas jas valdyti nulemia besimokančiųjų sėkmę (Slušnys, Šukytė, 2016). Reikšmingą įtaką organizacijos ar individo veiklos sėkmei daro lyderystės veiksnys, kurio vaidmuo pastaruoju metu ypač akcentuojamas mokykloje. Lyderystė laikoma vienu svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos daugelio mokyklos sričių sėkmei (Morzano, Waters, McNulty, 2011). Vis dėlto lyderystės formų ar sąvokos apibrėžimų variantų yra ne vienas. Nors kiekvienas mūsų intuityviai suvokiame šių žodžių prasmę, skirtingiems žmonėms jie gali reikšti skirtingus dalykus. Taigi bandymus apibūdinti, kas yra lyderystė, lydi įvairių prasmių gausa.

„Lyderystė yra procesas, kurio metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas” (P.G. Northouse, 2009). Taigi matyti, kad lyderystė yra aiškinama kaip procesas, atsižvelgiama į tai, jog ji nėra lyderio bruožas ar savybė, o transakcinis įvykis, kuriam būtina sąlyga – pasekėjai. Lyderis daro poveikį sekėjams, o šie veikia lyderį. Ši abipusė sąveika tarp dviejų suinteresuotų pusių reikalauja vieno iš dalyvių išskirtinumo, pranašumo lyginant su kitais.

Sutinku su kolegų įžvalgomis apie lyderystę švietimo įstaigoje. Taip pat norėčiau akcentuoti, jog švietimo įstaigoje labiausiai turėtų atsispindėti pasidalytoji lyderystė, kadangi pedagogus vienija bendras tikslas - augančios kartos (mokinių, vaikų) ugdymas, todėl labai svarbu, kad kartu visa bendruomenė siektų pokyčių, mokėtų ir gebėtų pasidalinti lyderystę. Ne visi pedagogai gali visose srityse būti lyderiais, todėl lyderystės pasidalinimas padėtų sistemingai siekti pokyčių ar naujovių tarpusavyje pasidalinant atsakomybėmis. Na, o vadovas lyderis, turi mokėti skatinti savo komanda, motyvuoti, perleisti daugiau atsakomybių pedagogams, leisti jiems parodyti savo kūrybiškumą ir kitas bendrąsias/dalykines kompetencijas, organizuojant ugdymo procesą, tačiau tai nebus vadovavimas, todėl sutinku, jog lyderystė ir vadovavimas nėra du vienodi dalykai. Mano nuomone, lyderystė vadovui yra labai svarbi, kadangi jis augina komandą, o dar svarbiau, jog turėdamas lyderio savybių - augina ir pačius lyderius.

Pritariu straipsnyje išsakytai minčiai, jog vadovavimas ir lyderystė nėra tas pats. Turbūt daugelis iš mūsų yra susidūrę su vadovais kurie atlieka savo pareigas, laikosi taisyklių ir yra geri vadovai, tačiau nėra lyderiai. Jie negeba ar neskiria pakankamai laiko kolegų/darbuotojų motyvavimui, naujų galimybių ir potencialo įžvalgai, savo žinių ir kompetencijų ugdymui/ "atnaujinimui", neskatina naujovių, bendradarbiavimo ir pan., jie tiesiog gerai atlieka paskirtą jiems darbą. Lyderis vadovas, tuo tarpu, išeina iš už pareigybės nubrėžtų "ribų" ir visą tai atlieka aktyviai ir efektyviai, tikslingai vesdamas organizaciją į priekį tikslo link.
Manau, šiais laikais, kai viskas nuolat keičiasi, juda į priekį ir kaip niekada labiau reikia bendrumo ir matymo ta pačia kryptimi kiekvieno vadovo siekiamybė turėtų būti tapti lyderiais ir/ar išsiugdyti lyderiui būdingas savybes.

Visiškai sutinkus su Marija Giedryte ir Aušra Jašinskiene. Šiuolaikinėse mokyklose vadovu būti neužtenka, vadovas turi tapti lyderiu ar bent jau stengtis juo būti, įkvėpti, motyvuoti ir vesti savo komandą į priekį. Pasak, Bujokaitės (2010) švietime, vis dažniau minima pedagogų lyderystė. Švietimo įstaigoje, bet kuris darbuotojas gali tapti efektyviu lyderiu, kuris veikia savo veiklos srityje. Vis keičiantis švietimui ir mokinių poreikiams mokytojai, turi gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taikyti įvairiapusiškesnius mokymo/mokymosi metodus, nebijoti pamokos paversti kitokia.

Pedagogas lyderis mano nuomone, ne tik turėtų vesti savo kolegas į priekį, tačiau taptų sektinu pavyzdžiu savo mokiniams, įkvėptų juos domėtis mokomuoju dalyku. Kaip teigia Skarbalienė (2015) mokykloje esant stipriai lyderių pedagogų komandai yra užtikrinamas naujų įdėjų kūrimas, galimybės plėsti mokyklos veiklą, bendradarbiavimą, galimybės dalyvauti projektuose. Mokyklų vadovai turėtų įžvelgti savo mokyklose esančius lyderius, paremti jų įdėjas ir skatinti juos veikti, taip mokyklos gali užtikrinti ugdymo kokybę, sparčiau keistis, eiti į priekį. 

Kaip žinome, mokytojui šiuolaikinėje mokykloje nebeužtenka tik gerai išmanyti savo sritį, nes pedagogas ne tik dalyko mokytojas, bet ir informacijos perteikėjas, konsultantas, klasės lyderis. Remiantis Danielson, (2006) nuomone, pedagogai lyderiai yra veiklūs, smalsūs, apmąsto savo veiklą (reflektuoja), tobulina darbo įgūdžius, prisiima atsakomybę už mokinių ugdymą ir pasitiki savimi. Nes mokytojų lyderystė, kaip teigia straipsnio autorė M. Giedrytė susideda iš gebėjimų demonstruoti ir daryti įtaką kitiems už klasės ribų. Kaip pavyzdys gali būti, kad šiuo metu įstaigose aktyviai organizuojami tik nuotoliniai susirinkimai, populiarėja ir virtualios šventės, live transliacijos pedagogams ir ugdytinių tėvams. Vyresnio amžiaus pedagogams tai atrodo neįkandamas dalykas, sunkiai gera organizuoti virtualius susitikimus, tačiau mes "jaunieji lyderiai" raginame kitus kolegas keistis, mokytis, imamės iniciatyvos juos mokydami ir skatiname atlikti naujus vaidmenis, apie kuriuos paprastai kolegos net nepagalvotų.

Sutinku ir su Ingridos komentaru, kad lyderio vienas iš gebėjimų  sutelkti organizacijos darbuotojus į vieną komandą bendrų tikslų siekti, mokytis vienam iš kito. 

Sveiki,

Jūsų straipsnis "privertė" rimtai pagalvoti apie lyderystę ir ypač lyderystę švietimo įstaigose. Aš esu tos nuomonės, kad lyderis "nestovi vietoje", jis ieško, tobulėja ir kuria. Lyderiu laikau tokį asmenį, kuris yra kūrėjas ir vedlys. Paminėčiau ir išskirčiau lyderio gebėjimą sutelkti organizacijos darbuotojus į vieną komandą bendrų tikslų ir siekių įgyvendinimui. Lyderystė yra ne vadovavimas žmonėms. Vadovą lyderį matau tokį, kuris kviečia darbuotojus eiti "kartu" pasirinkta kryptimi.