Hoppa till huvudinnehåll
Blog
Blog

Jyri Manninen: ar tęstinis mokymasis yra didžiausia grėsmė visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi?

Žmones labai įkvepia madingi specialūs, nauji terminai. Tačiau užsimiršus ir vartojant tęstinio mokymosi sąvoką laisvieji menai gali virsti viso labo pagalbine paslauga, padedančia darbo rinkai.

Žmones labai įkvepia madingi specialūs, nauji terminai. Tačiau užsimiršus ir vartojant tęstinio mokymosi sąvoką laisvieji menai gali virsti viso labo pagalbine paslauga, padedančia darbo rinkai.

1970-aisiais UNESCO ataskaitoje pateiktas įdomus pastebėjimas apie „atvirą mokymąsi“, kuris tuomet buvo madingas specialusis terminas:

„...netiksli frazė, kuriai gali būti ir yra priskiriamos labai įvairios reikšmės... Ji nepavaldi apibrėžimui. Bet ji pasižymi didžiuliu potencialu, jei yra vartojama kaip užrašas ant plakato, kuris yra nešamas eitynių metu, nes pritraukia šalininkus ir entuziastus.“

Šiuo metu Suomijoje madingas specialusis terminas yra „tęstinis mokymasis“. UNESCO teksto citata – tai šiam terminui labai tinkantis apibrėžimas, nes žmonės, kurie šiandien žygiuoja nešdamiesi šį terminą kaip plakatą savyje, atrado visiškai naujo entuziazmo, įkvepiančio domėtis suaugusiųjų šveitimo plėtra. Tai sveikintina. Darbingo amžiaus žmonių profesinės kompetencijos turi trūkumų, pusė suaugusiųjų gyventojų nedalyvauja kasmet organizuojamame suaugusiųjų švietime, įsitraukimas auga atsižvelgiant į žmonių išsilavinimo lygį ir užimamas profesines pareigas.

Tačiau tęstinio mokymosi apibrėžimas yra visiškai aiškus: darbingo amžiaus asmenų su darbu susijusių kompetencijų vystymas. Apimti entuziazmo daugybė žmonių pamiršta šį apibrėžimą, o tai savo ruožtu sukelia tam tikrų problemų arba bent jau paskatina tam tikrus keistus reiškinius.

Malonus entuziazmas, susijęs su suaugusiųjų švietimu

Naujasis entuziazmas dėl suaugusiųjų švietimo yra šiek tiek keistas, bet malonus. Šiek tiek vyresni žmonės prisimena, kad tai tikrai nėra pirmasis bandymas padaryti pasaulį geresne vieta. Lygiai tokie pat darbai yra vykdomi nuo 1950-ųjų. Skirtingais laikotarpiais juos įkvėpė skirtingos sąvokos. Sąvokas galite kurti ir patys, skirtingais būdais sujungdami apibūdinančius žodžius „tęstinis, pasikartojantis, visą gyvenimą trunkantis ir reguliarus“ su terminais „švietimas, mokymas ir mokymasis“.

1996 metai buvo Europos visą gyvenimą trunkančio mokymosi metai. Suomijos programos Noste (2003–2009) tikslas buvo pagerinti tų darbuotojų kompetencijos lygį, kurie neturėjo kvalifikacijos, o visą gyvenimą trunkančio mokymosi chartija buvo suformuota universitetams 2009 metais.

Vėliau sekė pereinamasis laikotarpis, kurio metu buvo aktyviai stengiamasi užmiršti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir visą jo sąvoką. Pavyzdžiui, Švietimo ir kultūros ministerijoje bei Suomijos nacionalinėje švietimo agentūroje buvo panaikintos asmenų, kurie dirbo su investicijomis į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, pareigybės; visą gyvenimą trunkančio mokymosi taryba Ministerijoje buvo panaikinta po 2015 metų, buvo panaikintos profesinio švietimo mokymo programos, skirtos suaugusiems, o mokymai – nutraukti, taip pat buvo sumažintos suaugusiųjų švietimui skirtos išmokos. Rezultatas buvo toks, kad įsitraukimas į suaugusiųjų švietimą 2017 metais sumažėjo net 5 %, ir tai buvo pirmas nuosmukis per 35 metų laikotarpį. Dar didesnis nuosmukis buvo fiksuotas įsitraukime į suaugusiųjų švietimą, susijusį su pomėgiais (tarp moterų jis siekė nuo 26 % iki 19 %, o tarp vyrų – nuo 11 % iki 9 %). Dar daugiau – nuo 2008 metų universitetai ėmė mažinti savo tęstinio švietimo centrus, kurie buvo patys geriausi visoje Europoje, o universitetai juos vystė negailėdami didžiulių pastangų nuo 1980-ųjų.

Dabar vyksta lenktynės, kuriose mėginama iš naujo atrasti tą patį ratą, nes „tęstinis mokymasis“ buvo integruotas į universitetų finansavimo modelį. Panašu, kad pinigai yra puiki motyvacija sugrąžinti suaugusiesiems galimybes studijuoti.

Tęstinis mokymasis – grėsmė ar galimybė?

Taigi, kodėl tęstinis mokymasis gali kelti grėsmę visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi? Nes tęstinis mokymasis perspektyvai ir plėtrai nubrėžia rėmus, kurie apsiriboja darbingo amžiaus žmonėmis, taip pat švietimu ir mokymu, kuris yra susijęs su darbu, o visą gyvenimą trunkantis mokymasis apima visas amžiaus grupes nuo kūdikių iki senelių bei visas mokymosi rūšis (tai yra vadinamas visas gyvenimo sritis apimantis mokymasis) ir kartu apima tiek bendrąjį, tiek su pomėgiais susijusį mokymąsi ir studijas, tiek bendruomenės švietimą. Jeigu mes pamirštame šiuos skirtumus arba supainiojame sąvokas, dėl to gali nukentėti visa šalis, įskaitant darbo rinką.

Problemos kyla tada, kai švietimo srityje dirbantys asmenys ir švietimo programų kūrėjai užsimiršta ir ima vartoti naują sąvoką, nežinodami, ką ji reiškia arba vartoja ją kaip sinonimą visą gyvenimą trunkančiam mokymui ir kaip pagrindą suaugusiųjų švietimo plėtrai. Universitetuose vykstančios „tęstinio švietimo“ reformos taip pat pasižymi tam tikrais požymiais, kurie nukreipia „tęstinio mokymosi“ link, nors iš tiesų pagrindinis jų tikslas – išplėsti teises studijuoti.

Dėl intensyvaus darbo rinkos akcentavimo taip pat gali nukentėti laisvieji menai arba jų suvokimas gali būti susiaurintas iki pagalbinės paslaugos, kuria naudojamasi siekiant ugdyti su darbu susijusias kompetencijas. Toks požiūris taip pat atsiriboja nuo kito bendrojo švietimo, bendruomeninio švietimo, NVO vykdomos švietimo veiklos, trečiojo amžiaus universitetų ir kitų veiklų, kurios netelpa į siaurą tęstinio mokymosi apibrėžimą (arba neatitinka finansavimo modelio). Tradicinį suomišką požiūrį į bendrąsias žinias ir bendro pobūdžio švietimą (folkbildning) keičia tęstinis mokymasis.

Be to, labai juokinga, kai švietimo srityje dirbantys žmonės, netgi priklausantys administracijai, susipainioja šiose sąvokose. Pavyzdžiui, Suomijos vietinių ir regioninių valdžios institucijų asociacija entuziastingai kalba apie tai, kad „tęstinis mokymasis yra visą gyvenimą ugdoma kompetencija ir kūrybingumas“. Liberalaus suaugusiųjų švietimo kontekste siūlomas „vizualiųjų menų kursas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas tęstiniam mokymuisi“.  

Jyri Manninen yra suaugusiųjų ir tęstinio švietimo profesorius, dirbantis Rytų Suomijos universitete. Jis yra atlikęs tyrimų, susijusių su liberalaus suaugusiųjų švietimo nauda, mokymosi aplinka, dalyvavimu suaugusiųjų švietime ir švietimo efektyvumu. Jis taip pat ilgai užėmė įvairias pareigas, susijusias su mokymu ir dėstymu Helsinkio universitete bei Rytų Suomijos universitete, taip pat jų atviruosiuose universitetuose ir tęstinio švietimo skyriuose. 

 

 

 

Nuotrauka: Varpu Heiskanen, UEF

Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas suomių kalba tinklaraštyje Liberalios suaugusiųjų švietimo programos laisvė ir atsakomybė 2021 metų sausio 12 dieną. Už teksto vertimą yra atsakingas Suomijos „Epale“ skyrius.

Login (0)

Logga in eller Registrera dig så kan du kommentera.

Want to write a blog post ?

Don't hesitate to do so! Click the link below and start posting a new article!

De senaste diskussionerna