chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Elektronická platforma vzdelávania dospelých v Európe

 
 

Spravodajstvo

PROVOKUOJANTI Nacionalinės suaugusiųjų švietimo savaitės „Gyvybės medis“ atidarymo konferencija

30/12/2014
Jazyk: LT

        2014 m. lapkričio 17 d. Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis EPALE programą, bendradarbiaudamas su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija,  pakvietė švietimo, kultūros ir meno, verslo įstaigas, institucijas bei organizacijas, konfesines bendruomenes ir visus suaugusiuosius į Suaugusiųjų mokymosi savaitės atidarymo konferenciją, kurioje pasidalinta darnaus suaugusiųjų mokymo/si patirtimi ir inovacinėmis virtualios suaugusiųjų švietimo raiškos formomis.

Konferencijoje ieškota atsakymų į klausimus:

- Kada žmogus laimingas? Kokie XXI a. socialinio pažinimo prioritetai? Kodėl verta dalyvauti EPALE?

- Ar yra darna tarp ekonominio išsivystymo, tinkamų gyvenimo sąlygų su(si)kūrimo, pagarbos gamtai ir žmogui?

- Kaip ugdomas žaliasis sąmoningumas ir bendruomeniškumas?

- Ar galima verslo ir kultūros sandrauga? 

        Renginyje apžvelgtos naujausios Erasmus+ programos dalyvavimo ir finansavimo galimybės suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjams. Pasveikinta Metų andragogė – Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro direktorė Natalja Kimso bei pagerbti konkurso darnaus vystymosi idėjoms puoselėti nugalėtojai – Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, Asociacija „Kartų ratas“ (Troškūnai) ir VšĮ Kolpingo kolegija (Kaunas). Nacionalinėje konferencijoje dalyvavo apie 100 suaugusiųjų švietėjų iš Lietuvos, svečiai iš Latvijos ir Italijos.

Kada žmogus laimingas? Kokie XXI a. socialinio pažinimo prioritetai? Kodėl verta dalyvauti EPALE?

        Žmogaus gyvenimo darna, grožis ir įvairovė – vienas svarbiausių XXI amžiaus socialinio pažinimo prioritetų. Žmogus laimingas tada, kai bendrauja, turi kuo rūpintis ir jaučia atsakomybę už kitus, - kalbėjo Edita Trečiokienė, Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė, remdamasi  Harvardo universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis.

        Gyvybės medžio įvaizdį susiedama su aktyviu Lietuvos andragogų bendravimu, bendradarbiavimu ir saviraiška Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijoje, pranešėja pakvietė švietėjus drauge kurti Europos gyvybės medį, jungtis į Europos suaugusiųjų švietimo ebendruomenę - EPALE (Europos elektroninė suaugusiųjų mokymosi platforma).

        EPALE veikla aptarta kaip erdvė darnios plėtros idėjoms ir praktikai, kurios tikslai atitinka dabartinius švietėjų bendradarbiavimo poreikius: suburti daugiakalbę suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę; tobulinti suaugusiųjų švietimo ir mokymo specialistų profesines kompetencijas; skatinti suaugusiųjų švietimo ir mokymo specialistų bendradarbiavimą daugiakalbėje aplinkoje; gerinti suaugusiųjų mokymosi paslaugų kokybę ir jų teikimą Europoje ir sudaryti palankias sąlygas suaugusiųjų švietimo specialistams pasiekti visus suaugusiuosius.

       Apžvelgta EPALE nauda - partnerystė ir bendravimas padės susirasti projektų partnerius; e-bibliotekoje pateikiama praktinei veiklai suaugusiųjų švietėjams aktuali metodologinė medžiaga (priemonės, metodai, metodologijos, gerosios praktikos pavyzdžiai). Čia patalpinta europinė ir nacionalinė suaugusiųjų švietimo politikos informacija (teminiai straipsniai, politinės aktualijos, įvairios teminės suaugusiųjų švietimo naujienos, atlikti tyrimai, nacionaliniai teisiniai dokumentai). Sukuriamos interaktyvios veiklos tinkle prielaidos -  teminės diskusijos, forumai, blog‘ai ir kt. Europinių ir nacionalinių renginių kalendorius informuos apie konferencijas, seminarus, mokymus ir kursus.

      Konferencijos dalyviai buvo pakviesti užsiprenumeruoti EPALE naujienlaiškį https://ec.europa.eu/epale/ ir siųsti savo renginių, mokymo/si procesų ir tyrimų aprašymus e. paštu: epale@smpf.lt.

Ar yra darna tarp ekonominio išsivystymo, tinkamų gyvenimo sąlygų su(si)kūrimo, pagarbos gamtai ir žmogui?

      Raimonda Agnė Medeišienė, teatro edukatorė ekspertė  kritiškai analizavo ekonominio išsivystymo, tinkamų gyvenimo sąlygų su(si)kūrimo, pagarbos gamtai ir  žmogui klausimus. Remdamasi įvairių sričių mokslininkų pastebėjimais, autorė išsamiai analizavo pasirinktą temą: ekоlogija (gr.οίκος– namas, būstas + λόγος– mokslas, žodis) – mokslas tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius): klimatą, geografinės sąlygas, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Autorė atkreipė dėmesį, kad idealiame žaliųjų pasaulyje nėra nei verslo, nei pinigų, žmonės gyvena ekologiškose bendruomenėse šiaudinėse lūšnelėse, draugiškai šlamščia savo pačių mėšle užaugintas balandas, gimdo ėdžiose ir miršta 30-ties nuo užkrečiamų ligų, kurias išgydytų paprasčiausi antibiotikai. Gerovė – sėkmė, klestėjimas, galimybė realizuoti siekius, ar tai ekonominė gerovė?

       Pranešėja provokuodama teigė, kad mums iš tiesų nebepatinka būti su kitais žmonėmis, mums nepatinka, kai mus liečia, nenorime būti arti, todėl atsitraukiame, slepiamės už mašinų. Sukūrėme pasaulį, kokio neplanavome. Nėra tėkmės, nėra laiko tarp įvykio ir žinios apie jį. Mes esame persisotinę informacijos, mums nebelieka laiko suvirškinti ją. Apžvelgdama darnaus vystymosi mokslininkų įžvalgas įvairiais laikotarpiais (1962-2002 m.), pranešimo autorė ieškojo balanso tarp aplinkos tausojimo, ekonominio vystymosi ir  tinkamų gyvenimo sąlygų susikūrimo ir apibendrinus kvietė sugrąžinti visuomenei gilesnį gyvenimo prasmės suvokimą, teigdama, kad darnus vystymasis tai paini problema (Jei visi žemėje gyvenantys vabzdžiai išnyktų, per 50 metų nustotų egzistuoti ir visos kitos gyvybės formos. Jei žmogus dingtų nuo žemės paviršiaus, po 50-ties metų visos kitos gyvybės formos suklestėtų. Per metus Australijoje sunaudojami ~6 milijardai maišelių , kuriuos surišus į juostą, žemę būtų galima apvynioti 37 kartus!1 šeima- 15 maišelių. Maišeliai –serijiniai žudikai ir pan.).

         Kaip išeitis pasiūlytas žaidimas, kuris yra tiesioginė rimtumo priešingybė, bet tas nereiškia, kad tai yra nesuderinama ar kad tarp jų nėra jokios koreliacijos. Žaisdami mes tarsi įžengiame į kitą tikrovę, kuri pati savaime yra atskira sistema.  Žaidimas negali tenkinti biologinių arba materialinių žmogaus tikslų, jis visada yra už jų. Žaidimas įmanomas tik tada, kai mintis išsivaduoja nuo griežtų rėmų, kai žmogus tampa pajėgus atsiplėšti nuo pasaulio determinizmo.

Kaip ugdomas žaliasis sąmoningumas ir bendruomeniškumas?

       Virginija Vingrienė, susivienijimo Žali.lt koordinatorė, kalbėdama apie žaliąjį sąmoningumą ir bendruomeniškumą, irgi aptarė pagrindines sąvokas: ekоlogija  – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Ekologinis požiūris - laikytis aplinkai draugiškumo socialumo, kriterijų; siekis, kad kenksmingų medžiagų išmetimas būtų ne didesnis negu pati gamta pajėgi atlaikyti, subalansuoti ribotų išteklių vartojimą, skatinti bendruomeniškumą.

     Pristatyti globalūs Žali.LT tikslai: visuomenės sąmoningumas, vartotojiškumo mažinimas, planetos tausojimas. Akcentuota darna su gamta ir kitu žmogumi. Aptarta organizacijos veikla - akcijos ir renginiai, „politikų spaudimas“ ir forumai, paskaitos,  projektai (Grundtvig, Bendruomenių daržai, Ekošaknys) ir radijo televizijos laidos. Dėmesio vertos išvardintos konkrečios pilietiškos iniciatyvos: pasipriešinimas neteisėtiems veiksmams Verkių regioniniame parke, kova su privačių miškininkų savivale Druskininkų savivaldybėje, žaliųjų organizacijų būrimas, protestai prieš medžių kirtimą Vilniuje ir pan. Organizacija yra numačiusi reikšmingus ateities planus: visuomenės aktyvų švietimą ir būrimą, naujų veiksmingų kelių paiešką, žaliųjų organizacijų bendradarbiavimo skėčio sudarymą, savanorystės skatinimą, aktyvesnį politikų spaudimą ir veiksmus rinkiminėje ir politinėje plotmėje.

Ar galima verslo ir kultūros sandrauga?

      Janina Gaidžiūnaitė, Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja aptarė Panevėžio, Lietuvos 2014 metų kultūros sostinės, laikotarpio pozityvių verslo ir kultūros sandraugos apraiškų paieškas. Kultūrinę įvairovę siekta pažinti per skirtingas tradicines ir šiuolaikines meno sritis – literatūrą, dailę, fotografiją, teatrą, kiną, muziką ir kt. Kultūra parodyta kaip žmonių tarpusavio bendravimo tema, kuri skatino kitų šalių  kultūrų pažinimą ir kartu išryškino Lietuvos kultūrą. Akcentuota, kad „miestas yra kultūringas, gražus ir kompaktiškas, gera čia gyventi, tačiau patys miestelėnai to nevertina“ - pagrindinis uždavinys padėti miestiečiams keisti savo nuomonę apie miestą, išmokyti jį mylėti. Kultūrinio gyvenimo kontekste parodyti pagrindiniai makroekonominiai Panevėžio rodikliai: bendras vidaus produktas: 7%, eksportas - 70%, tiesioginės užsienio investicijos – 762 mln. Lt, veikiančių įmonių skaičius  – 3323, nedarbo lygis – 11,8 %.

       Apibendrindama savo pranešimą, Janina Gaidžiūnaitė taikliai pacitavo Jean Monnet, vieno iš Europos Sąjungos įkūrėjų, išsakytą mintį: „jeigu vėl turėčiau pradėti Europos integracijos projektą, norėčiau pradėti nuo kultūros.“

------

        Antrojoje renginio dalyje vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose bendromis pastangomis buvo ieškoma darnios plėtros idėjų pristatymo suaugusiųjų auditorijai įvairovės taikant meninės raiškos ir šiuolaikinius IKT metodus.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn