Gamtamokslinės žinios nuo seno laikomos „rimtosiomis“ žiniomis, padedančiomis suvokti natūralaus pasaulio veikimo dėsnius, fizikos, chemijos, biologijos bazines žinias bei atveriančios kelius į prestižines profesijas medicinos ar inžinerijos srityse. Visos šalys su jauduliu seka gamtamokslinių žinių pasiekimus savo jaunuolių PISA testų pasiekimuose, tuo „matuodami“ savo švietimo sistemos ir būsimo šalies ekonominio augimo temperatūrą. Įprasta gamtamokslines žinias sieti su formaliojo švietimo sistema ir mokykliniu ar universitetiniu švietimu.  Johnas H. Falk ir Lynn D. Dierking savo straipsnyje pateikia tyrimais grįstus argumentus apie tai, kad jaunimo ir suaugusiųjų gamtamokslinės žinios labiausiai auga ir plečiasi visai ne rimtosiose formaliosiose pamokose, o neformaliojo ugdymo veiklose, būreliuose, klubuose ar savivaldaus mokymosi, asmeninio domėjimosi dėka, kur besimokantieji įdomiai, patraukliai ir rezultatyviai plečia ir gilina gamtos mokslų žinias, kurios vėliau atsispindi suaugusiųjų žinių patikrinimuose. Daugiau apie neformalaus gamtamokslinio mokymosi svarbą skaitykite straipsnyje.