Passar para o conteúdo principal
News
Notícias

Kaip išsaugoti tautinį identitetą?

Tautinis identitetas – daugelio mokslininkų diskusijų objektas. Vieni teigia, kad tai istoriškai nulemta savybė, kiti mano, kad galime pasirinkti savo tautiškumą. Panevėžio rajono švietimo centras įgyvendindamas projektą „Baltijos šalių kultūros jungtys – identiteto išsaugojimas“ ir organizuodamas antrąjį tarptautinės stažuotės etapą atsakymų į klausimus apie identiteto išsaugojimą ieškojo Latvijoje ir Lietuvoje.

Stažuotės dalyviai – Pasvalio, Biržų, Kupiškio ir Panevėžio rajonų kultūros skyrių ir kultūros centrų darbuotojai, kultūros politikos formuotojai – lankėsi Kuldygoje, Ventspilyje, Liepojoje ir Palangoje. Latvijoje projekto dalyvius svetingai sutiko Kuldygos muzikos mokyklos mokytoja Heda Auzina. Ji ne tik pristatė savo mokyklą, bet ir daug dėmesio skyrė žydų kultūrai. Lankydamiesi buvusioje sinagogoje įsikūrusioje Kuldygos bibliotekoje, susipažinome su originalia ekspozicija, atskleidžiančia žydų tautos tragediją. Minėtame mieste gyvena tik viena šios tautos atstovė, tačiau jos darbai itin reikšmingi siekiant išsaugoti savo tautos istoriją.

Stažuotės metu didžiausią dėmesį skyrėme baltų kultūros paieškoms. Lankydamiesi laivą primenančioje itin modernioje Ventspilio bibliotekoje supratome, kad šis pastatas – tai ne tik latvių, bet ir mieste poilsiaujančių lietuvių traukos centras. Nors buvo sekmadienio vakaras, į bibliotekoje vykstantį muzikos renginį skubėjo vyresnio amžiaus klausytojai, o vaikų skyriuje knygas vartė mažieji. Originalios ir šiuolaikiškos bibliotekos – tai viena iš stažuotės staigmenų.

Tačiau Latvijoje svarbios ne tik modernios bibliotekos, itin daug dėmesio siekiant ugdyti tautiškumą skiriama muzikiniam ugdymui. Tai supratome lankydamiesi modernioje Liepojos muzikos mokykloje. Ši mokykla įsikūrusi po milžinišką gintarą primenančios koncertų salės „Lielais dzintars“ („Didysis gintaras“) stogu. (Įdomu tai, kad mūsų akis džiuginęs gintarinis stiklas, dengiantis visą pastatą, pagamintas Panevėžio stiklo fabrike). Klausydamiesi mokyklos atstovų pranešimų supratome, jog didžiausios latvių investicijos skiriamos jaunųjų muzikos talentų ugdymui: sudaromos galimybės koncertuoti puikią akustiką turinčiose koncertų salėse, leidžiama naudotis naujais muzikos instrumentais.

Sužinoję, kaip strategiškai latviai mąsto apie savo tautos ateitį, Baltijos pakrante atvykome į Palangą. Daugeliui šis miestas asocijuojasi tik su jūros ošimu ir nuostabiais saulėlydžiais, tačiau šį kartą mes pamatėme kitokią Palangą. Lankantis Palangos Jurgučio pagrindinėje mokykloje visus sužavėjo koncertas bei įspūdingi mokinių muzikiniai pasiekimai įvairiuose ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Muzikos mokytoja ekspertė Diana Beržanskienė ir neformaliojo švietimo (šokio) mokytoja ekspertė Birutė Gikarienė pranešimą „Lietuvių liaudies daina – praeities relikvija?“ iliustravo video medžiaga iš įvairių mokinių konkursų. Liaudies muzika Palangos Jurgučio pagrindinėje mokykloje minėtų mokytojų dėka ne tik skamba mokykloje, bet ir tampa mokinių laisvalaikio praleidimo būdu.

Projekto „Baltijos šalių kultūros jungtys – identiteto išsaugojimas“ antro etapo stažuotės dalyviai į namus grįžo kupini idėjų, kaip atnaujinti ir įrengti modernias ir patrauklias erdves, skirtas kultūriniam ugdymui. Tačiau vien naujų koncertų salių ir instrumentų nepakanka siekiant išsaugoti savo tautiškumą, šalia visada turi būti vadovas, padedantis suprasti tautinio meno savitumą. Tautinės kultūros puoselėjimas – tai kiekvieno iš mūsų rūpestis, o Lietuvos ir Latvijos krantus skalaujanti Baltija abiems tautoms šnabžda apie baltiškojo identiteto išsaugojimo svarbą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Projekto koordinatorė – Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė

Jurgitos Vaitiekūnienės nuotrauka

Login (0)

Quer escrever um artigo?

Não hesite em fazê-lo!

Clique na ligação abaixo e comece a publicar um novo artigo!

Discussões mais recentes

Focos temáticos 2021 da EPALE. Vamos começar!

Convidamo-lo(a) a enriquecer o que definimos para que este seja um ano intenso, contando com os seus contributos e experiência! Vamos começar por participar nesta discussão online. A discussão terá lugar a 9 de março de 2021, terça-feira, entre as 10:00 e as 16:00 CET (9:00 / 15:00 Lisboa). A discussão escrita será precedida por uma transmissão ao vivo com uma introdução aos focos temáticos de 2021 e será apresentada por Gina Ebner e Aleksandra Kozyra, da Associação Europeia para a Educação de Adultos (EAEA), em representação do Conselho Editorial da EPALE.

Mais

Debate da EPALE: o futuro da educação de adultos

A 8 de julho de 2020 (quarta-feira), com início às 10 horas e encerramento às 16 horas (CEST), a EPALE irá promover um debate online sobre o futuro da educação de adultos. Vamos discutir sobre o futuro do setor da educação de adultos, os novos desafios e oportunidades. O debate será moderado pela especialista da EPALE Gina Ebner, secretária-geral da EAEA.

 

Mais

Comunidade EPALE: partilhe os seus exemplos de boas práticas e de projetos bem-sucedidos no âmbito da educação para a cidadania

No âmbito do foco temático na Educação para a Cidadania, queremos ouvi-lo(a) a si – membro da comunidade EPALE – sobre exemplos de boas práticas e de projetos bem-sucedidos no âmbito da Educação para a Cidadania para adultos.

Mais