chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Elektronisch platform voor volwasseneneducatie in Europa

Blogs

Wilde Fahrt in der amerikanischen Achterbahn! Nur ein Spiel? Sie irren sich total!

25/11/2018
door Alina Martinkut...
Taal: DE
Document available also in: LT EN CS

Das heutige Gesellschaft bereitet hohe Herausforderungen sowohl an Schülern, als auch an Lehrern. Schon längst ist diese Zeit vorbei, wenn Schüler mit traditionellem Unterricht und gewönlichen Lehr- und Lernmethoden zufrieden gewesen sind.

Gegenwärtige Schüler sind emanzipiert, oft haben sie schon genug Erfahrungen und Kenntnisse gesammelt. Sie stoßen die unnützliche Information und Kentnisse ab, das heißt, dass der Lehrer bekommt eine nicht leichte Aufgabe – die Schüler zu motivieren und das Interesse in ihnen zu wecken. D.h. der Lehrer selbst muss ständig lernen.

Die Andragogen des Vilniusser Gymnasiums für Erwachsene „Zidinys“ versuchen ständig ihre Kompetenzen zu verbessern – nehmen an verschiedenen Kursen in Litauen teil, oder, wenn es möglich ist, schöpfen neue Erfahrung von den Kollegen im Ausland. Am 24. – 28.  September 2018 nahm eine Andragogengruppe von sechs Personen an einem Kurs in Portugal teil. (Erasmus+ KA1 Projekt  NR. 2018-1-LT01-KA104-046731, Projekttitel „IT=IQ“)

/nl/file/amerikietiskipngamerikietiski.png

 

Das Kursthema „IT=IQ“  ist im Lernprozess heutzutage höchst aktuell, weil unsere Schüler sich nicht mehr an die Welt ohne digitale Technologien erinnern. Diese Technologien sind zum festen Teil ihres Lebens geworden. Sie sind mit der virtuellen Realität befreundet und vertraut.

 Es ist doch völlig selbstverständlich, dass auch in den Schulen der ganzen Welt diese Technologien eingesezt werden. Das Equipment und die Programme dafür sind nicht mehr so teuer, deshalb bereichern viele Schulen mit diesen Inhalten ihre aktuellen Lehrprogramme; es erntet bei den Schülern viel Freunde.

Die traditionellen Lernmethoden liefern den Schülern viel Information und Fakten, die eingprägt werden sollten, aber oft rufen sie bei den Schülern nur Langeweile hervor. Der Lehrer hat keinen anderen Weg, als nur sich selbst auch für neue Technlogien zu interessieren und sie in den Unterricht einzusetzen, damit der Schüler interessiert daran teilnehmen könnte.

/nl/file/img0555jpg-0img_0555.jpg

 

Der Lektor, Doktorant an der Universität Evora, Ricardo Monginho akzentierte, dass die Methodologien von Alberto Manzi und Bruno Munari erläutern, wie wichtig das Spielen im Lernprozess ist. Der Schüler sollte auch gelobt werden, auch wenn Leistungen ganz gering sind. Man lernt doch für das Leben, nicht für eine Prüfung. Und die digitalen Technologien spielen dabei eine wichtige Rolle.

Virtuelle Realität im Klassenraum? Das war interessant! Der Lektor schlug uns vor mit einer "echten" Achterbahn zu fahren! Für einige war es ein Erlebnis, das sich selbst besser zu kennen geholfen hatte, oder sogar die Ängste zu überwinden, die in der Realität nie bis jetzt überwunden wurden. Und die Hauptsache – es gab ein Verständnis, welche Visualitätsmöglichkeiten die virtuelle Realität bietet.

Das Gebrauch der virtuellen Realität ist nicht zu kompliziert – auf den verschiedenen Plattformen gibt es genug Lehrstoff, der für die Realitätsbrille geeignet ist. Der Lehrer muss nur die richtige Entscheidung treffen, was für konkrete Schüler das Beste wäre. Wenn die Schüler mit der Virtualitätsbrille lernen, sind sie besser in den Lernprozess eingezogen: man sieht die Fakten nicht nur im Lehrbuch, sondern auch in der realen Welt – wie das alles aussieht oder funktioniert. Es ist doch interessanter unf efektiver!

Die virtuelle Realität ist besonders nützlich dann, wenn man Begriffe oder Prozesse erklären muss, die schwer in den Büchern zu verdeutlichen sind, z.B. während des Biologieunterricht - die Kenntnisse über die Anatomie des Menschen mit Hilfe einer Body VR Programm anzueignen ist doch schneller und uinteressanter als in einem Lehrbuch darüber zu lesen.

Also, die Möglichkeiten der virtuellen Realität sind nicht zu zählen, man kann sie in jedes Lehrfach einsetzen, und nur der Lehrer bestimmt, wie interessant und aktuell er bestimmte Themen erklärt.

Ich lade Sie zu einer Fahrt in der amerikanischen Achterbahn ein!

 


Vilniusser Gymnasium für Erwachsene „Židinys“ Lehrerin-Methodikerin für Litauisch Jūratė Vainorienė

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
Refresh comments Enable auto refresh

1 - 5 van 5 weergegeven
  • afbeelding van Aušrinė Česnulienė
    Su virtualia realybe ir jos netikėtumais susipažinau dar visai neseniai - pramogavau, jei virtualų šuolį su parašiutu paniškai bijant aukščio galima vadinti pramoga :) Tačiau išmėginau ir malonesnius dalykus - buvau jūros gelmėse, kur praktiškai ranka galėjau paliesti realaus dydžio įvairiaspalves žuveles, medūzas, kurias palietus jos sureaguoja ir pasitraukia šalin, visai pro pat nosį plaukė banginis… Štai video, kad būtų lengviau įsivaizduoti: https://www.youtube.com/watch?v=fEsT92_ozaQ Truputį keistai skamba žodžiai "liečiau", kadangi realiai šalia jų nebuvo, tačiau kokios galingos technologijos! Spustelėjus valdymo lazdelės mygtukus aplinka į mane tikrai reagavo. 
    Kalbant apie pritaikomumą švietime, tokio pobūdžio žaidimai, pasivaikščiojimai po jūros gelmes ar kitokią gamtos aplinką-puikus būdas susipažinti su floros ir faunos įvairove. 
    Taip pat pasitelkus virtualią realybę galima apsilankyti muziejuose. Pavyzdžiui, jei niekada neteko būti Luvre, Paryžiuje, virtuali realybė tai nesunkiai išpildys - užsidedi akinius ir OP - Tu jau vaikštinėji po vieną garsiausių muziejų pasaulyje, susipažįsti su menu, kultūra, o visi meno dirbiniai realaus dydžio ir su aprašymais. Dalinuosi pavyzdžiu, kad būtų lengviau suprasti apie ką aš čia: https://www.youtube.com/watch?v=6WAC38aZ-hk
  • afbeelding van Inga Jagelavičiūtė
    Labiausiai džiugina tai, jog „Židinio" suaugusiųjų gimnazijoje kursuose įgytos žinios jau naudojamos pamokose. Virtualios realybės akiniais mokiniai gali naudotis įvairių dalykų pamokose. Suaugusiųjų mokymosi savaitės metu „Židinio" gimnazijoje šiais metais vyko jau ketvirtasis bendras Vilniaus suaugusiųjų mokymo įstaigų renginys, kurio metu įvairiose kūrybinėse mokymosi stotelėse pristatėme savo patirtį. Vienoje iš „Židinio" stotelių galėjome išbandyti virtualios realybės akinius ir visi pasivaikščiojome po ląstelės vidų. Puiku, kai mokytojų naujai įgytos žinios iš karto panaudojamos ugdymo procese. Įdomu, kaip besimokantieji vertina tokias galimybes pamokose?
  • afbeelding van Alina Martinkutė-Vorobej

    Pasidalinsiu kelių savo kolegių patirtimi. Anglų kalbos mokytoja Julija Čeponė sakė, kad VR akinius jau išbandė apie 30 mokinių ir visų atsiliepimai teigiami. Paklausti, ar mieliau medžiagą mokytųsi iš vadovėlio, ar naudodamiesi VR akinius, atsakė vienareikšmiškai - su VR akiniais mokytis daug įdomiau. Minusas tik tas, kad akiniais tenka dalintis ir mokiniai labai nekantrauja :) Lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Vainorienė pasakojo, kad kiek ji naudojo virtualios realybės akinius, mokiniams patiko, nebuvo nė vieno, kuris daugiau nenorėtų per pamokas jų naudoti. Mokinių argumentai, kodėl jiems patinka virtualios realybės akiniai: paįvairina įprastą pamoką, tema tampa patrauklesnė ir suprantamesnė, išjudina vaizduotę ir kūrybiškumą (kalbu apie lietuvių kalbos pamokas).

  • afbeelding van Laima Lapiniene
    Labai pritariu autorės išsakytai nuomonei. Mokymo procesas turi būti įdomus ir patrauklus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Aš ir pati buvau panašiuose kursuose dalyvaudama Erasmus+ KA1 remiamame projekte. Dabar taikome įgytas žinias mokydami senjorus, įgyvendiname projektą kurdami virtualios realybės, interaktyvaus dviračio, Kinect viktorinų sprendimus. Netrukus galėsime pasidalinti patirtimi ir su EPALE bendruomene. Būtų labai įdomu išgirsti, ką pritaikėte Jūs. Nežinau, kaip švietimo darbuotojai, tačiau mums  kultūros sferoje tokių kursų ir mokymų labai trūksta. Belieka mokytis vieniems iš kitų. 
  • afbeelding van Alina Martinkutė-Vorobej

    Labai pritariu Jūsų išsakytai minčiai apie tai, kad mokomės vieni iš kitų, todėl manome, kad yra vertinga visų dirbančiųjų su suaugusiais besimokančiaisias patirtis ir pasidalinimai. Mano kolegė lituanistė Jūratė Vainorienė pasakojo, kad virtualios realybės akinius naudojo per pamoką, kurios tema buvo "Magiškasis Vilnius". Kadangi jie analizavo poeziją apie Vilnių, buvo smagu pasivaikščioti Vilniaus gatvėmis, kurios buvo minimos analizuojamuose eilėraščiuose. Mokiniai teigė, jog virtualus pasivaikščiojimas leido geriau pajusti eilėraščių dvasią ir nuotaiką, pamatyti iš labai arti detales, kurias poetai aprašė. Ateityje mokytoja norėtų naudoti akinius tokiose pamokose, kurių temos siejasi su istorija, daile, tarkim, kalbant apie Renesansą, Baroką ir pan. ( virtualiai būtų galima aplankyti muziejus, mokiniai susipažintų su dailininkų darbais, tai geriau leistų suvokti tam tikro laikotarpio bruožus).