chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Elektronisch platform voor volwasseneneducatie in Europa

Blogs

Kodėl protingi žmonės tiki kvailystėmis? (1 dalis)

11/06/2020
door Alina Martinkut...
Taal: LT

Ar esate girdėję, kad vienas turtuolis kuria vakciną, su kuria įleis mikročipus visiems pasaulio žmonėms, kad galėtų juos valdyti? O gal esate girdėję, kad Žemė yra plokščia, ir kad vienintelė priežastis, kodėl žmonės nenukrenta nuo jos krašto, yra ta, jog Žemės pakraščius kontroliuoja slaptosios tarnybos? Ar esate tuo patikėję? Ne? Bet, greičiausiai, pažįstate tokių žmonių, kurie tuo tiki. Ir, ko gero, stebina ne tik pats faktas, kad žmonės tuo tiki, bet ir tai, kad neretai tokiais sąmokslais tiki gana protingi, išsilavinimą turintys žmonės. Kodėl taip yra – pabandykime kartu paieškoti atsakymų.

Pradėkime nuo to, kad tai yra sudėtinga tema. Mąstymo procesai yra kompleksiški, tad ir paaiškinimai, kaip jie vyksta ir kodėl, yra nepaprasti, nevienareiškmiai, kartais kontraversiški. Ir čia glūdi viena iš prielaidų, kodėl žmonės mieliau renkasi melagienas, pramanus ar nepagrįstas prielaidas nei mokslinę informaciją – melagienos dažniausiai pateikia paprastą ir vienareikšmį reiškinio paaiškinimą. Melagienos problemas aiškina paprastai. Štai kaip tai atrodo. Į klausimus, kodėl mokslininkai meluoja apie Žemės geometrinę formą, skiepus, korona virusą, 5G ryšį, galima atsakyti labai paprastai: „nes mokslininkus papirko“. Kapstomės giliau. Kas papirko? Papirko tie, kurie nori mus visus kontroliuoti: BigTech (tie, kurie kontroliuoja technologijas), BigScience (tie, kurie kontroliuoja mokslo duomenis), BigFarma (tie, kurie gamina vaistus ir skiepus). Toks paaiškinimas, atrodytų, yra šokiruojantis ir neįtikimas. Tačiau medijų vartotojai šį jauką ne taip jau retai praryja nesigilinę.

Pasiaiškinkime, kodėl šis paaiškinimas naujienų vartotojui gali būti toks viliojantis? Pradėkime nuo to, kad šios teorijos lengvai sugundo tuos, kurie pirmą kartą susiduria su sudėtinga tema ir nori turėti „greitas žinias“. Tam, kad gerai išmanytum 5G poveikį, tu turi gerai išmanyti ryšio technologijas – o tam, savo ruožtu, reikia didelio bagažo fizikos žinių. Arba, pavyzdžiui, tam, kad išmanytum skiepų poveikį, turi puikiai išmanyti kaip jie veikia, o tam būtina būti gerai pasigilinus į anatomiją, genetiką, mikrobiologiją, biochemiją. Siūlau paprastą mintinį eksperimentą: prisiminkite, kurie jūsų ex-klasiokai puikiai išmanė biologiją ir chemiją. Ir palyginkite jų šiandienos nuostatas skiepų atžvilgiu su nuostatomis tų klasiokų, kurie vargiai teigiamus pažymius iš šių dalykų gaudavo.  Arba pafantazuokite, ką apie 5G ryšį pasakytų buvęs tūlas fizikos olimpiadininkas? Dalykas paprastas. Fake news kūrėjai apeliuoja į žmogaus poreikį jaustis kompetentingu ir išmanyti sudėtingus reiškinius. Visi mes to trokštam. Bet tuo pačiu dezinformatoriai suvokia mūsų smegenų poreikį vengti varginančios protinės veiklos (lyginti duomenis ir faktus, analizuoti, kritiškai vertinti...). Taigi jie pasiūlo sprendimą 2in1 – ir žinias, ir mažai darbo jas gaunant. Fast food (šlamštmaistis) mūsų smegenims. Jei dėl fast food menkos maistinės vertės mes kaip ir sutariame, fast fake news dažnam mūsų nesukelia abejonių dėl savo kokybės. Puikiai žinome, kad „greitai ir kokybiškai“ nebūna – būtų gerai, kad kalbant apie gaunamas žinias mes šios taisyklės taip pat nepamirštume.

Kuo dar patrauklios melagienos?  Jos apeliuoja į žmogaus emocijas. Taip jau mes, žmonės, esame surėdyti, kad tai, kas sukelia emocijas, labiau nei sausi faktai įsidėmima ir priimama kaip „turi būti tiesa“. Panagrinėkime pavyzdį. Jei žmogus nerimauja dėl nestabilios ekonominės ar socialinės padėties, teorija apie tai, kad kažkur pasaulyje gyvena Blogi Žmonės, kurie nori tave išnaudoti, gali jam paaiškinti, kad jo nerimas turi labai aiškią priežastį. Ir tas atsakymas yra, pavyzdžiui, Visaapimantis blogis. Šis atsakymas ne tik suteikia šiokio tokio aiškumo, bet ir palengvina atsakomybės naštą  už savo gyvenimo įtampas  – žmogus gali pajausti trumpalaikį palengvėjimą, kad ne jis pats atsakingas už tai, kad jo gyvenime netvarka, o atsakingos nematomos išorinės jėgos. Melagiena teigia žmogui, kad  „niekuo negalima pasitikėti“. Pasimetęs ir aiškumo ieškantis žmogus nesąmoningai priežastiniu ryšiu susieja savo neapibrėžtumo situaciją su tuo, kad Kažkas susimokęs jo gyvenimą išbalansuoti. Šis priežastinis ryšys neegzistuoja realybėje, bet egzistuoja pasimetusio žmogaus galvoje: „Mano gyvenimas neramus, nes blogio jėgos manipuliuoja manim“.

Kodėl taip, atrodytų, lengva pasiduoti dezinformacijai? Vienas iš paaiškinimų - mūsų, sakykime taip, smegenų veiklos ypatumai. Aukščiau paminėta priežastinė asociacija („esu nelaimingas, nes pasaulinis blogio tinklas valdo pasaulį“) labai spontaniškai kyla mūsų smegenyse ir  mes patiriame „aha!” įžvalgos akimirką.  Užplūsta maloni emocija, atsipalaiduoja nežinios įtampa. Mūsų smegenys veikia asociacijų pagrindu ir visada ieško ką su kuo susieti. Ypatingai mielai smegenys „pripaišo“ priežastinius ryšius ten, kur jų nėra (pavyzdžiui, visas astrologijos pseudo mokslas paremtas neegzistuojančiomis realybėje asociacijomis tarp planetų ir mūsų gyvenimo vingių). Kai mes patiriame tą malonų atradimo jausmą, mūsų smegenys mums to nė nesuvokiant siekia pakartoti šią malonią įžvalgos akimirką dar ir dar. Ir kur jos mus skatins jos ieškoti? Teisingai, ten – tose grupėse ir temose – kur ta įžvalga mus jau ištiko. Taip mes nejučiom galime įsitraukti į fake news skaitymą, nesąmoningai tikėdamiesi pajusti dar ir dar vieną įžvalgos malonumą.

Bet čia dar ne viskas! Mūsų smegenys, optimizuodamos savo veiklą, susikuria įmantrius informacijos filtravimo mechanizmus, atrenkančius ir išrūšiuojančius į mūsų dėmesio lauką patenkančią informaciją. Bet apie juos – antroje straipsnio dalyje.

 

Straipsnis yra parengtas, vadovaujantis tarptautinio Erasmus+ projekto TeDiCom, kuriame dalyvauja Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos patirtimi („Teaching Digital Competences in Adult Education (TeDiCom)“; Erasmus+ Strategic Partnership project KA2; Nr. 2019-1-DE02-KA204-006083).

 

Teksto autorė - Alina Martinkutė-Vorobej, psichologė, lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komiteto narė, renginių švietėjams organizatorė, dirbanti Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje. Suaugusiųjų švietime dalyvauja jau 15 metų - pradėjo nuo darbo su rizikos grupės šeimomis bei nuo savanorių rengimo darbui su rizikos grupės vaikais ir jaunuoliais, vėliau savo andragogines kompetencijas pritaikė dirbdama suaugusiųjų gimnazijoje. Alina inicijuoja bei dalyvauja vietinėse bei tarptautinėse švietimo iniciatyvose, skirtose švietime dirbančių kolegų kvalifikacijos kėlimui (rengia programas, organizuoja renginius, veda seminarus). Profesinė domėjimosi sritis - lytiškumas, lyčių stereotipai, nuostatų psichologija, žmogaus teisės ir lygios galimybės ugdyme.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn Share on email