Overslaan en naar de inhoud gaan
Blog
Blog

Mūsų lyderiai. Interviu su Dr. Zita Žebrauskiene: „Universitete mes ieškome atsakymų į visus mums gyvenimo iškeltus klausimus“

Kodėl senjorams ir visuomenei svarbi Trečiojo amžiaus universitetų veikla? Kaip 25-ąjį gimtadienį švenčiantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas prisitaikė prie karantino sąlygų? Apie tai – pokalbis su šio universiteto rektore, dr. Zita Žebrauskiene.

Norisi pradėti nuo klausimo, kaip Jums sekasi šiandiena, kaip M. Čoboto universiteto veiklą pakoregavo karantinas?

Pirmas dvi savaites patyrėme šoką. Teko užsidaryti, bet tai darė visi. Iš pradžių nieko neveikėme, paskui „įsijungė“ protas. Norėjome, kad mūsų senjorai nepasijaustų pamiršti ir niekam nereikalingi. Kartu su dekanais nusprendėme pirmiausia teikti visą informaciją internetinėje svetainėje. Lektoriai ir dekanai rašė medžiagą, po truputį prasidėjo nuotolinis mokymasis. Istorijos fakultetas organizavo įdomią nuotolinę paskaitą, sveikatos fakultetas reguliariai rengia paskaitas. Populiariausi ir aktyviausiai net nuotoliniu būdu lankomi išliko užsienio kalbų užsiėmimai. Deja, iš kolegų regionuose dažnai išgirstame, kad senjorai, neturintys kompiuterio liko atskirti.

Svarbiausia, visus reikėjo nuraminti. Pati stengiausi palaikyti visus, skambinome vieni kitiems, drąsinome vieni kitus, skatinau kolegas ir pati dalyvavau įvairiose radijo laidose, kad senjorai girdėtų vieni kitus. Girdime daug gąsdinimų, nes esame rizikos grupė, tačiau neturime savo „tribūnos“. Mums labiau reikia vietos ir laiko pasisakymams, nes norime būti išklausyti. Labiausiai bijojau, kad nepalūžtų mūsų vieniši senjorai.

Vasario 16-osios minėjimas universitete

Šiais metais M. Čoboto TAU švenčia 25-erių metų sukaktį. Tikriausiai teko keisti ir šventinius planus?

Prieš 25-erius metus šį pirmąjį šalyje TAU įsteigė gerontologas, gydytojas, Nepriklausomybės akto signataras Medardas Čobotas. Jis visą laiką akcentavo, kad senatvė yra ne liga. Tai yra naujas socialinis vaidmuo. Tarsi vaidinimas be vaidmenų. Žmogus vieną rytą prabunda ir supranta, kad kai kurių vaidmenų gyvenime nebeliko. Tuomet pradeda ieškoti sau veiklos. Ją radęs, išlieka laimingas ir sveikas, jaučiasi saugus bei reikalingas.

Turėjo įvykti daug renginių, festivalių, įvairių susibūrimų. Bendrus renginius planavome ir su Nacionaline trečiojo amžiaus universitetų asociacija, kuri vienija 48 šalies universitetus. Karantinas sužlugdė mūsų renginius, labai nusiminėme, kad renginius teks atidėti. Visi šie TAU mokslo metai buvo skirti 25-mečio veiklai.

Kokie žmonės ateina į TAU?

Pozityvūs, norintys atrasti atsakymus į įvairius klausimus. Visi protingi ir judrūs, su džiaugsmu atrandantys naują veiklą. M. Čoboto TAU lanko apie 2500 senjorų. Mūsų amžiaus vidurkis 65-70 metų. Turime ir labai garbingo amžiaus lankytojų, kurie nenusileidžia savo aktyvumu. Mūsų Vilija Jurėnienė, šiais metais švęsianti 95-metį, kaip tik šiuo metu išleido trečiąją savo knygą „Pavogti laiškai“. Mūsų literatai apskritai labai aktyvūs. Leidžia knygas, organizuoja savąjį respublikinį „Poezijos pavasarį“. Su kokiu pasididžiavimu dalyviai eksponuoja savo knygas, patys skaito ištraukas. Žmogus pasijaučia pilnavertis.

TAU veikla yra ligų prevencija. Tai socialinės gerovės receptas. Šiuo metu labai daug girdime apie saugumą ir atstumo svarbą. Tačiau nepainiokime fizinio atstumo su socialiniu. Fizinis atstumas gali būti du metrai, o menkiausias socialinis atstumas yra žmogaus nustūmimas į užribį.

Visi atėję į TAU, be noro rasti atsakymus į klausimus, įgyti naujų kompetencijų, pirmiausia siekia bendravimo. Žmogui reikia žmogaus. Jis nori surasti bendraminčių. Neįsivaizduojate, koks gyvenimas verda fakultetuose, kokie artimi vienas kitam tampa žmonės. Kiekvienas apsikabinimas, susitikimas yra be galo svarbus. Psichologai sako, į dieną reikia apsikabinti ne mažiau kaip kelis kartus, kad jaustum esantis reikalingas. Apsikabinimo ir artumo pajautimo mums dabar labai trūksta.

Nacionalinės TAU universiados MČTAU komanda Visagine

Kokia veikla yra populiariausia? Kas domina senjorus?

Besimokantys senjorai labai daug dėmesio skiria skaitmeniniam raštingumui, teisinėms, psichologinėms žinioms ir užsienio kalboms. Juk prie kompiuterių turėjome priprasti jau vyresniame amžiuje, o kalbų mokytis reikia, nes vis daugiau senjorų turi įvairiomis kalbomis kalbančių anūkų. Tai labai didelė motyvacija mokytis. Štai viena mūsų lankytoja pradėjo mokytis anglų kalbos, staiga pereina į prancūzų, nes šeimoje atsirado marti prancūzė. Mes turime 54 grupes besimokančiųjų užsienio kalbų.

Iš viso šiuo metu veikia 12 fakultetų. Labai populiarus Kultūros fakultetas. Čia yra meno pažinimo katedra, kur studijuojame apie kultūrinį paveldą. Vykdomi įvairūs projektai. Ypatingai populiarios ekskursijos po Lietuvos dvarus, jų kultūros studijos. Ne mažiau dėmesio susilaukia Turizmo fakultetas. Vyksta kelionės po Lietuvą, kaimynines ir tolimesnes šalis – Maltą, Ispaniją, Kubą.

Kaip Jūs pati atradote TAU veiklą?

Esu socialinių mokslų daktarė, 50 metų dirbau buvusiame Lietuvos Edukologijos universitete, ruošiau technologijų mokytojus. Steigdamas trečiojo amžiaus universitetą M. Čobotas pakvietė mane prisijungti. Kai ėjau į pokalbį, nežinojau, kur papuoliau. Nesupratau, kas yra TAU, tačiau norėjau veikti, todėl sutikau dirbti ir įkurti namų ūkio fakultetą. Nuo 2012 metų esu šio TAU rektorė. Aš visą laiką jaučiau ir mačiau TAU svarbą. Dirbome, stengėmės, steigėme filialus visoje Lietuvoje, kurie vėliau tapo savarankiškais universitetais. Ir tada, ir dabar išsilaikome vedami savo entuziazmo. Labai svarbu jo dabar neprarasti, nes išgyvename ne pačius lengviausius metus. Turime galvoti apie ateitį, nes galime netekti patalpų, kuriose dabar dirbame. Iki šiol veiklą vykdome buvusio LEU Gamtos mokslų fakultete. Tačiau universitetą reorganizavus ir mūsų likimas neaiškus. Mums reikalingos erdvios patalpos, kuriose į paskaitas tilptų 100-150 asmenų. Kodėl Lietuvoje neįkūrus senjorų ir jaunimo centro po vienu stogu, kur galėtų būti vystoma įvairių organizacijų veikla ir aktyvesnis bendradarbiavimas tarp kartų?

Senjorų šokių pynė

Esate aktyvūs visuomeninio gyvenimo dalyviai. Kaip Jums atrodo, koks požiūris į senstantį žmogų vyrauja mūsų socialinėje aplinkoje?

Mes, „trečiaamžininkai“, esame tie, kurie nestename, nebambame. Mes ne problemas keliame, bet norime kažkuo prisidėti jas spręsdami. Norime būti aktyvūs visuomenės nariai. Visai neseniai moderavau projekto „Atviros vyriausybės iniciatyvos“ nuotolinį renginį „Senjorų įtraukimas į politinį gyvenimą“. Apibendrinus diskusiją galima pasakyti, kad dauguma pasigenda sisteminio valdžios požiūrio į senjorus, į jų mokymąsi. Mus dažnai pamiršta, kai reikia priimti svarbius socialinius klausimus.

Turime daug gyvenimiškos patirties, prisitaikome prie naujausių technologijų. Mes žinome, ką reiškia sidabrinė visuomenė, sidabrinė ekonomika. Jos puikiai išvystytos Airijoje, Danijoje. Kodėl žmonės Danijoje laimingi? Ten jie jaučiasi saugūs. Mūsų laimės indeksas taip pat didėja. Aš esu įsitikinusi, kad taip yra dėl senjorų, kurie yra aktyvūs ir laimingi. Mūsų asociacijos 48 universitetuose, yra virš 14 tūkstančių tokių aktyvių senjorų.

Ką galėtumėte pasakyti nedrįstantiems ateiti į TAU?

Yra keli senėjimo būdai. Vieni žmonės, kai išeina į pensiją, renkasi naują veiklą, tai yra reorganizatoriai. Jie pakeičia savo gyvenimą, pasirenka įvairias veiklas. Kitiems geriau „sėdėti už pečiaus“ ir bambėti. Man atrodo, kad kartais mūsų senjorams trūksta savivertės. Mes labai dažnai užsiimame savęs graužatimi. Todėl noriu pakviesti visus drąsiai reorganizuoti savo veiklą.

Jau penktus metus, rudenį į M. Čoboto TAU ateina po 500 naujų studentų, kurie apie mus išgirsta seniausiu ir vis dar gerai veikiančiu būdu – iš lūpų į lūpas. Jau dabar netyla skambučiai.

Dirbdami mes laikomės trijų pagrindinių principų ir tenkiname žmonių prigimtinius poreikius. Pirmiausia, kiekvienas nori ir turi būti pastebėtas bei priimtas toks, koks yra. Antra – kiekvienas turi būti išgirstas ir išklausytas, ką bekalbėtų. Ir trečia – kiekvienas turi jaustis mylimas ir reikalingas.

Vienas iš mūsų studentų, buvęs docentas, fizikas, sako man vieną dieną: „Jeigu man kas būtų pasakęs, kad aš vieną dieną vaidinsiu scenoje – niekada“. Čia žmogus pasijaučia reikalingas ir tampa laisvas, nebijo išreikšti savęs.

Mes neketiname sustoti ir šį rudenį. Saugosime vieni kitus, dirbsime ir mokysimės.

Šimtmečio kartų šventė

Tinklaraščio autorė - Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė, suaugusiųjų švietime dirba nuo 2002 metų. Įgijusi istorijos bei anglų filologijos bakalauro ir edukologijos magistro laipsnius. Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacijos (LSMCVA) valdybos narė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidentė. „Epale“ ekspertė Vilniaus apskrityje.

Login (0)

Users have already commented on this article

Log in of Registreer om te reageren.

Want to write a blog post ?

Don't hesitate to do so! Click the link below and start posting a new article!

Laatste discussies

EPALE Discussie: Wat kunnen we doen om de volwasseneneducatie beter te maken voor mensen met een beperking?

In juni richt EPALE de schijnwerpers op hoe mensen met een beperking kunnen bijleren. We horen graag van jou hoe we volwasseneneducatie voor mensen met een beperking kunnen verbeteren. De schriftelijke discussie (in het Engels) zal plaatsvinden op 8 juni om 14 uur (CEST).
Meer

Vindt u het ook jammer dat de volwasseneneducatie nauwelijks bijdraagt aan het nieuwe decreet voor duaal leren?