chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Elektronisch platform voor volwasseneneducatie in Europa

Blogs

Bazinis XXI amžiaus gebėjimas – rasti sutarimą

03/05/2020
door Alina Martinkut...
Taal: LT

Kalbant apie XXI amžiui reikalingas kompetencijas, akcentuojamas kūrybiškumas, bendravimas, gebėjimas dirbti komandoje, aukštas emocinis intelektas, medijų raštingumas. Ko gero, niekas nedrįstų ginčyti šių įgūdžių svarbos ir idealiame pasaulyje norėtųsi, kad kiekvienas XXI amžiaus pilietis turėtų visą šių kompetencijų komplektą. Tačiau gyvename pasaulyje, kuriame mes gebame skirtingai ir mokomės skirtingai, ir svarbus klausimas ugdant šiuos gebėjimus yra šis – o nuo ko pradėti ugdyti(s)? Ir kaip sutarti skirtingų patirčių ekspertams, kas gi yra ta bazių bazė arba pirmasis laiptelis, nuo kurio kylama aukštyn?

Suomijos Työväen Akatemia kartu su partneriais iš Latvijos ir Lietuvos (Vidžemės profesinė technologijų ir dizaino vidurinė mokykla bei Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija) įgyvendina NordPlus projektą „Baziniai skaitmeninio amžiaus įgūdžiai“. Pirmojo susitikimo, vykusio 2019 m. rugsėjo 23-26 dienomis Suomijoje, metu partneriai išsikėlė sau gana ambicingą tikslą – sukurti skaitmeniniam amžiui reikalingų įgūdžių ugdymo programos rėmus, kuriuos vėliau reikės užpildyti turiniu. Visi projekto partneriai turi labai skirtingas ugdymo patirtis, atkeliavo iš skirtingas tradicijas turinčių švietimo sistemų, galų gale patys dirbantys skirtingose sferose bei yra skirtingų profesinių sričių atstovai. Kaip žinia, nuomonių įvairovė praturtina diskusiją bei kūrybinį procesą, bet tuo pačiu gali sukelti iššūkių siekiant susitarimo.

Pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūrė partneriai, ieškodami atsakymo į klausimą – kokios turėtų būti programos gairės – buvo, kas yra „bazių bazė“, t.y. kas yra tie minimalūs potencialaus mokinio įgūdžiai, kurie jam leistų tapti kuriamos ugdymo programos dalyviu? Partneriai dalinosi pavyzdžiais, kad į jų klases ateina vyresni žmonės, kurie turi praktiškai nulinę darbo su IKT patirtį: jiems sunkiai sekasi valdyti pelytę ar jie vargiai gali įsijungti mobilų internetą telefone. Ką reikėtų daryti, jei tokie mokiniai išreikštų poreikį dalyvauti mūsų kuriamoje programoje? Ar įmanoma jiems pritaikyti programą, kuri pagal bendrą partnerių sutarimą, turi apmokyti žmones, kaip aktyviai naudotis medijomis pilietinėms iniciatyvoms bei veikloms, kaip atsirinkti tinkamą informaciją ir ją panaudoti asmeniniams bei profesiniams tikslams, kaip naudotis valstybės siūlomomis el. paslaugomis – mokesčių mokėjimas, e-sveikatos sistemos, socialinių paslaugų sistemos?

Po ilgų ir produktyvių diskusijų buvo sutarta dėl dviejų kertinių sprendimų: pirma, integruoti į kuriamą ugdymo programą įvadinį kursą, skirtą žmonėms, kurie neturi pakankamai įgūdžių, ir, antra, parenkant ugdymosi metodus ir priemones, vadovautis diferencijavimo bei individualizavimo principais – t.y. jau dirbant su konkrečiais besimokančiaisiais reaguoti į asmeninius besimokančiojo poreikius. Ugdymo programa bus rengiama remiantis Europos skaitmeninių kompetencijų rėmais (European Digital Competence Framework – DigComp). Kuriant bazinių įgūdžių, reikalingų skaitmeniniam amžiui, mokymo kursą, remiamasi trimis kompetencijų sritimis: Informacinis ir duomenų raštingumas, Komunikacija ir bendradarbiavimas, Skaitmeninio turinio kūrimas. Taipogi dėl ribotos kursų trukmės bei dėl kursų orientacijos į bazinių kompetencijų ugdymą, nutarta apibrėžti ugdomus mąstymo gebėjimus pagal Bloom‘o taksonomijos tris pirmuosius lygius.

Partneriams bandant sutalpinti svarbias kompetencijas į ne daugiau nei 96 val. kursą, kilo naujas iššūkis. Kaip atskirti, kas svarbu, o kas mažiau reikšminga? Kokias temas įdėti, kokių neliesti? Kiek giliai gilintis į konkretų turinį? Kokie metodai efektyviausiai padėtų siekti tikslo? Visgi bendro sutarimo pavyko pasiekti ir prie to prisidėjo keli faktoriai. Pirmiausia, sutarti padėjo aiškiai įvardintas bendras programos tikslas. Mūsų kuriamos programos  tikslas – sukurti šiuolaikišką skaitmeninio amžiaus bazinių įgūdžių lavinimo kursą, kuris pagerintų besimokančiųjų skaitmenines kompetencijas. Žinant tikslą, beliko išsiaiškinti, ar vienodai suprantama, ką koduoja reikšminiai žodžiai bei remtis juo kaskart, kai iškyla abejonės dėl to, kokie turi būti programos prioritetai. Antra, labai svarbu gerbti ir suprasti partnerių kontekstą – suprasti, kaip jie suvokia „ugdymo programą“, kokia yra jų patirtis su tiksline grupe, kokias jie mato kliūtis ir t.t. Trečia, procesą palengvino darbo būdų įvairovė – diskusijos, minčių lietus, pavyzdžių analizė, informacijos struktūravimas, analogijų paieška... Ketvirta, labai svarbu improvizacija ir poilsis. Poilsio metu diskusijų medžiaga ir toliau nesąmoningai apdorojama ir pailsėjusios smegenys gali pateikti netikėtų ir labai prasmingų sprendimų ar įžvalgų. Kas ir įvyko. Penkta, įtampas dėl nuovargio ar skirtingų požiūrių sumažina draugiška ir geranoriška nuostata. Šešta, darbui itin sutelkia tinkama darbinė aplinka. Suomijoje mums pasisekė dirbti gamtos apsuptyje įsikūrusiame koordinatorių akademijos miestelyje. Daug žalumos, visur tvyranti ramybė ir tvarka, darbo erdvių įvairovė mobilizavo protinę energiją darbui.

Su projekto partneriais atsisveikinome geros nuotaikos, kiek pavargę nuo intensyvaus darbo ir malonių įspūdžių. Pirmasis žingsnis link bendro sutarimo, kas yra tie baziniai įgūdžiai skaitmeniniame amžiuje, mūsų tarptautinėje partnerystėje yra žengtas. O toliau laukia įdomi ir turininga beveik dvejų metų kelionė.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn