chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Elektronisch platform voor volwasseneneducatie in Europa

 
 

Nieuws

Senjorai mokosi anglų kalbos: ko išmoksta švietėjas?

30/10/2019
Taal: LT

Erasmus+ programa suaugusiųjų švietėjams suteikia įvairiapusiško mokymosi galimybes. Projekte ,,Veiklų senjorams įvairovės ir kokybės užtikrinimas stiprinant švietėjų kompetencijas" tobulinau anglų kalbos dėstymo suaugusiesiems kompetencijas. Asmeninė patirtis leidžia teigti, kad net ir vieno projekto metu galima suderinti kelias veiklas:  kursus, dėstymo vizitą,  praktinį įgytų žinių ir įgūdžių pritaikymą organizuojant mokymus 20 senjorų, kurių amžius nuo 63 -76 metų.  Tokia įvairovė padeda  išsigryninti ir pateikti keletą pastebėjimų, kurie gali būti įdomūs suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems su senjorais kalbų mokymo(si) srityje.

Tinkamas patalpos paruošimas

Dėstymo vizitas Pieksamaki švietimo centre (Suomija) patvirtino, kad patalpos paruošimas užsiėmimui su senjorais yra ypač svarbus sėkmingam mokymui(si).  Su kuratore Satu Radcliffe aptarėme  principus, kuriuos vėliau pagal galimybes taikiau savo bei stebėjau jos užsiėmimuose. Kadangi vyresnio amžiaus besimokantieji dažniausiai turi klausos, regos, judėjimo sutrikimų, kėdes ir stalus reikia sustatyti taip, kad lenta būtų tiesiai priešais besimokančiuosius. Tokiu būdu jiems nereikia pasukti galvos, nevarginamas kaklas. Studentai sėdi kuo arčiau lentos, geriausia viena eile, kad vieni kitiems neužstotų. Visa medžiaga rengiama ar rašoma didesniu šriftu. Svarbus ir ryškus apšvietimas, ypač toje patalpoje dalyje, kurioje  pastatoma lenta.

Pozityvios emocinės aplinkos kūrimas ir  skatinimas

Verta pastebėti, kad teigiamos emocinės aplinkos kūrimas, dirbant su  senjorų grupėmis,  yra gana lengva užduotis švietėjui. Senjorai yra labai motyvuoti. Jie nori susikalbėti su anūkais, jaustis saugiau kelionių į užsienį metu. Pagaliau mokosi tiesiog todėl, kad tą tiesiog smagu daryti, nori save pasitikrinti.  Ypatingas senjorų požiūris ir į dėstantįjį. Po kiekvieno užsiėmimo grįždavau pilna pozityvumo, kuris gimdavo iš  dalyvių reiškiamos pagarbos ir mandagumo. Ne tik man, kaip mokytojai, bet ir vienas kitam. Stiprindama palaikančią emocinę aplinką, pastebėjau, kad reikia  negailėti komplimentų. Labai sveika pasidžiaugti bičiulių sėkme: visiems kartu paploti po dialogų poromis, namų darbų pristatymų. Pasiteisina ir paskatinimas pakonsultuoti vienas kitą.  

Suomiai ypač akcentuoja socialinį bet kurios mokymosi veiklos elementą. Kolegų iš Pieksamaki centro teigimu, net ir kavos ar arbatos pertraukos užsiėmimų metu yra būtinybė. Pasiguodimui, pasidžiaugimui, naujų draugysčių sustiprinimui, vienišumo jausmo mažinimui. Mūsiškės buvo pilnos naminių kepinių, dalijimosi receptais ir ...džiaugsmo pasakojant istorijas apie pritaikytas žinias.

Principas ,,Mažiau yra daugiau“

Lėtesnis tempas – viena iš strategijų, pasiteisinanti dirbant su senjorais. Daugiau laiko skirti užduočių atlikimui, neorganizuoti testų, kuriuos reikia atlikti per fiksuotą laiko tarpą. Verta paklausti, kokios temos grupei yra pačios aktualiausios ir labiau susitelkti į jas. Būtent todėl mes daugiau laiko skyrėme kelionėms ir sveikatai.

Pastebėjau, kad mokymo(si) medžiaga turi būti pritaikoma – pateikiama dalimis. Iš pradžių susidurdavau su senjorų noru prisirinkti kuo daugiau naujų žodžių, juos visus sudėti į pristatymą ar namų darbą. Kalbėdavomės, kad kartais geriau vartoti tik klasėjė išmoktus žodžius ar gramatines konstrukcijas, bet taip, kad jos  būtų taisyklingos, tiktų kontekstui. Vienas iš būdų tikusių taisyklingo tarimo mokymuisi – kartojimas choru. Anot senjorės Valentinos, tokia užduotis iš pradžių jai pasirodė labai keista - vaikiška, o vėliau patiko, nes kartu ištarti frazes yra drąsiau, puikiai tinka prieš dėstytojui prašant tas pačias frazes pakartoti kiekvienam atskirai. 

Atminties lavinimo veiklos ir sužaidybinta aplinka

Kursų Braitone metu  išsamiau susipažinau su dėstytojos  Jade Blue bendraminčio  Kieran Donaghy (jis   dirba kalbų mokykloje Barselonoje)  pristatytais vyresnio amžiaus studentų mokymo principais  http://kierandonaghy.com/seven-factors-bear-mind-teaching-older-students/. Vienas iš jų – padėti besimokančiajam lavinti atmintį. To galima pasiekti organizuojant kuo daugiau kartojimo veiklų. Pavyzdžiui, kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje prašydavau pavartoti pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes ,,How are you?“, ,,Nice to see you“, ,,Have a nice evening“, ,,See you next week“. Kartais net išsirikiuodavo visa eilutė, mat nei vienas negalėjo išeiti ar įeiti į klasę be vieno iš šių sakinių. Tokio kartojimo rezultatas – senjorai laisvai vartoja minėtas frazes, jų neužmiršo iki šiol (žaismingas patestavimas – be užsikirtimų ar pauzų angliškai sveikinasi,  kai susitinkame Pakruojyje). Dėstymo vizito Suomijoje metu išmoktas dar vienas  būdas – labiausiai patikusio naujo  žodžio užsirašymas, paskui prie jo grįžtama kitos pamokos pradžioje.

                      Nors dėstoma suaugusiesiems, įsiminimui, kognityvinių įgūdžių stiprinimui praverčia  paveikslėlių, trumpų filmų panaudojimas.  Tinka ir su piešimu susijusios veiklos. Mokydama pateikti pagrindinę informaciją apie save,  pateikiau namų darbą – pagaminti vizitinę kortelę draugui. Aišku, prieš tai senjorai turėjo užduoti klausimus savo kolegoms, surinkti informaciją.

Mokymosi medžiaga buvo geriau įsisavinama,  jei užsiėmimo metu senjorus įtraukdavau į sužaidybintas situacijas. Pavyzdžiui, skatindavau įsivaizduoti, kad jie yra tarptautinės konferencijos dalyviai ir turi susipažinti su kuo daugiau ten esančių žmonių. Taip buvo pakartojama gramatika, mokomasi atsakyti į klausimus. Orientavimosi mieste temos mokymuisi, visi ,,sutikome“ po užsienietį, besilankantį mūsų mieste, ir turėjome  jam padėti nueiti iki Pakruojo sinagogos, stoties, ligoninės.

Pasak K. Donaghy, mokant senjorus  verta pasitelkti tokią mokymo metodiką, kuri ,,labiau orientuojasi į mokymosi procesą, o ne akademinius pasiekimus“.

                                              Pakruojo švietimo centro metodininkė Rima Leimontienė

Mokymosi veiklose - ,,The English Language Centre“ (Brighton, Jungtinė Karalystė) organizuoti  kursuose ,,Anglų kalbos mokymo aspektai“(,,Aspects of Teaching English“) bei   dėstymo vizite Pieksamaki suaugusiųjų švietimo centre (Suomija) dalyvauta ir užsiėmimai  senjorams ,,Bendravimo anglų kalba gebėjimų lavinimas“  organizuoti  įgyvendinant Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro projektą ,,Veiklų senjorams įvairovės ir kokybės užtikrinimas stiprinant švietėjų kompetencijas" pagal Erasmus+ 1 pagrindinio veiksmo Asmenų mobilumas mokymosi tikslais (dotacijos sutartis Nr. 2018-1-LT01-KA104-046908).

Tinklaraščio autorė Rima Leimontienė yra Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro metodininkė, suaugusiųjų  švietimo srityje pradėjusi dirbti 2002 m., turinti švietimo vadybos (lyderystės) kvalifikacinį magistro laipsnį (įgytas ISM, projekto ,,Lyderių laikas 2" įgyvendinimo laikotarpiu). Vertinga darbo su suaugusiųjų grupėmis patirtis įgyta  vedant anglų kalbos mokymus Pakruojo rajono mokytojams ir kitiems rajono bendruomenės nariams. Nuolatinio tobulėjimo siekis realizuotas, galimybių nuolatiniam tobulėjimui paieškos įgūdžiai  tobulinti teikiant paraiškas Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo ir darbuotojų vizitų veikloms ir dalyvaujant anglų kalbos tobulinimo ir metodologijos kursuose  Londone (Jungtinė Karalystė) 2004 m., Valetoje (Malta) 2008 m., darbo stebėjimo veikloje Mersino provincijos nacionalinio švietimo direktorato Neformalaus švietimo skyriuje (Mersinas,Turkija) 2010 m. Rima noriai dalinasi įgytomis žiniomis ir patirtimi apie suaugusiųjų švietimą: yra organizavusi seminarus, pristatymus, rengusi kvalifikacijos tobulinimo programas, gautas idėjas sėkmingai integravusi į jos inicijuotų ir koordinuotų Mokymosi visą gyvenimą bei ,,Erasmus+“ projektų veiklas.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
Refresh comments Enable auto refresh

1 - 3 van 3 weergegeven
  • afbeelding van RASA POCEVIČIENĖ
    Puiki refleksija. Ir puikus savo veiklos, savo patirties reflekcijos pavyzdys. Mes, iš tiesų, labai dažnai ir daug kalbame apie tam tikrus dalykus, tačiau jų nedarome. Viena iš priežasčių, matyt, ta, kad žinome, kaip reikia, netgi esame patikėję, kad tai yra gerai, bet neturime gebėjimų ir įgūdžių elgtis pagal savo žinojimą. Juk jau seniai įrodyta, kad netenka turėti žinių ir jausti, reikia dar ir gebėjimų elgtis pagal savo žinojimą ir nuostatas. 
  • afbeelding van Rita Vargalytė
    Puiki patirtis! 
    Pritariu principui  ,,Mažiau yra daugiau". Lėtesnis suaugusiųjų gyvenimo tempas-  lėtesnis ir mokymosi tempas. Šį straipsnį rekomenduoju perskaityti  kiekvienam suaugusiųjų švietėjui dirbančiam su vyresnio amžiaus besimokančiaisiais. 
  • afbeelding van Ajida Stančienė
    Šaunuoliai Pakruojiečiai, džiugu girdėti apie tarptautinius projektus. Mokykite, tobulėkite, o svarbiausia nebijokite klysti ir kalbėti!