chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Pjattaforma Elettronika għat-Tagħlim għall-Adulti fl-Ewropa

Riżorsa

Suaugusiųjų poreikis užsienio kalbos kompetencijai kaip gerovės veiksnys: Latvijos ir Lietuvos atvejų lyginamoji studija

Lingwa: LT
Document available also in: EN

Mibgħuta minn Jurgita MELAIKIENE

Pristatomo straipsnio objektas – suaugusiųjų žmonių komunikacinė kompetencija kaip jų gerovę sąlygojantis veiksnys. Straipsnio problematika  kontekstualizuojama Lietuvos ir Latvijos šalių ekonominės raidos tendencijose. Gyvenimo kokybės ir žmonių gerovės sampratos itin aktualios tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, kurioms atsivėrė naujos galimybės po išgyventos ekonominės krizės. Lietuvai ir Latvijai, kurios integruojasi į europinę ir pasaulinę bendruomenę, komunikacinė kompetencija ypač aktuali. Pastaruoju metu visoms Europos Sąjungos šalims keliamas reikalavimas komunikavimo užsienio kalba kompetencijos disponavimui yra ypač aktualus. Sparčios Europos Sąjungos šalių konvergencijos procese komunikavimo užsienio kalba kompetencija tampa svarbiausia priemone, kurios pagalba atrandamos galimybės ne tik susipažinti, bet ir įsilieti į kitų šalių kultūras bei kitas svarbias šalių sritis.

Kita vertus, suaugusiųjų komunikavimo užsienio kalba kompetencija yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos socialinei, ekonominei ir politinei gerovei. Komunikavimo užsienio kalba kompetencijos ugdymasis turėtų remtis nuosekliais suaugusiųjų poreikių tyrimais. Tačiau tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje trūksta sistemingų tyrimų, atskleidžiančių suaugusiųjų poreikių užsienio kalboms situaciją. Taip pat pasigendama lyginamųjų tyrimų suaugusiųjų komunikavimo užsienio kalbomis kompetencijų srityje. Todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti ir palyginti suaugusiųjų užsienio kalbos poreikius Latvijoje ir Lietuvoje. Tyrimas grindžiamas poreikio ir poreikių analizės metodologinėmis koncepcijomis. Tyrimas vyko 2014 m, jame dalyvavo 50 respondentų iš Lietuvos ir 50 iš Latvijos. Tiriamieji atsakė į klausimus, susijusius su komunikavimo užsienio kalba kompetencijos poreikiais. Atsakymai buvo apdoroti aprašomosios-interpretacinės analizės būdu.

Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad suaugusiųjų poreikiai užsienio kalbos kompetencijai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra iš esmės panašūs. Suaugusieji komunikavimo užsienio kalba kompetencijos ugdymosi poreikį visų pirma sieja su profesine veikla ir įsidarbinimo galimybėmis. Komunikavimo užsienio kalbomis kompetencija taip pat svarbi kaip galimybė bendrauti ne tik su savo, bet ir išoriniu pasauliu ir taip pažinti tiek savos, tiek svetimos kultūros ypatumus. Komunikavimo užsienio kalbos kompetencijos ypatumai atskleidžiami kaip raktas į sėkmingą adaptaciją šiuolaikinėje visuomenėje, todėl ši kompetencija įvardijama kaip vienas socialinę, politinę ir ekonominę gerovę sąlygojančių veiksnių.

Awtur(i) tar-Riżorsa: 
Julija Melnikova
Jelena Zascerinska
Data tal-pubblikazzjoni:
It-Tlieta, 25 Marzu, 2014
Lingwa tad-dokument
Ittajpja r-Riżorsa: 
Studji u rapporti
Pajjiż:
Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn