Skaityti knygas visada įdomu
Pasaulinės epidemijos uraganui siūbuojant ekonomikos, turizmo ir švietimo vandenynus ir šiek tiek atitolinus žmogų nuo žmogaus, į pagalbą tamsiais rudens bei žiemos vakarais visada ateis knyga. Galima gintis nuo vienatvės ir šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis, susirašinėti facebook, bendrauti per messenger, diskutuoti įvairiuose virtualiuose pokalbių klubuose, bet galima susisupti į šiltą pledą ir gurkšnojant garuojančią aviečių, čiobrelių ar liepžiedžių arbatą pabėgti nuo beprotišku greičiu lekiančio pasaulio ir sugrįžti į praeitį, išgyventi žmogaus gyvenimo dramą ar pasimokyti, ką reikėtų daryti norint tapti stipriu žmogumi.
O kas yra gera knyga? Galima diskutuoti iki begalybės, bet šiuo klausimu kiekvienas turės savo nuomonę. Tie, kurie domisi istorine literatūra, pašiepia meilės romanų gerbėjus, detektyvo žanro fanai niekaip nesupranta, kaip galima skaityti eilėraščius ir t.t. O kam be reikalo ginčytis? Savo namuose kiekvienas skaito tai, kas jam įdomu, kas suteikia malonių išgyvenimų ar sukelia aštrių pojūčių. Tuomet pasaulis nutyla ir sustoja, atsiveria anga į romano, poemos ar esė lygmenį, ir jau nebeesi vienišas, nes bendrauji su veikėju, ginčijiesi su autoriumi, svarstai ir matuoji perskaitytą išmintį sava patirtimi.
Artėja tamsiausias metų laikas. Baigsis nesibaigiantys baravykai, rūsiuose puikuosis uogienių stiklainiai, lapkričio dranga išskaidys spalvotus lapus.... Pagaliau butuose įjungs šildymą, iš kampų dings voratinkliai, pasibaigs darbai bei rūpesčiai. Kitados lietuviai šį laiką išnaudodavo derliui tvarkyti, linams bei vilnai suverpti. Moterys dūzgendavo rateliais, vyrai sukdavo pančius , droždavo grėblių kotus, skobdavo klumpes ir sekdavo pasakas, pasakodavo istorijas, prisimindavo sakmes ir legendas. Tai buvo anų laikų žodinės kūrybos lobynai, perduodami iš lūpų į lūpas. Kaip lietuviai gyveno senais laikais, kokie papročiai ir prietarai juos vienijo, kas iki šiol išliko bendra mums visiems, galima perskaityti Gedimino Kulikausko knygoje ,,Lietuvio kodas“. Naudojantis istorine medžiaga, įdomiai papasakota, ką XIX a. pabaigos-XX a. pradžios lietuviams reiškė žemė, miškas, ar jau ir tuo metu lietuviai ,,ėjo“ į Ameriką, kokiais amatais vertėsi, kada atsirado lauko tualetai ir kokias prekes kontrabandininkai, o gal ir knygnešiai gabeno per Rusijos- Prūsijos sieną. Dar čia galima išsiaiškinti, kokiomis ligomis sirgo lietuviai, kas buvo kaspinuotis ir kaltūnas ir daugelį kitų faktų. Šią knygą, be abejo, griebtų skaityti istorijos mėgėjai, o ką daryti kitiems?
Gyvenimo dramų kūrėja K.Hannah, dar palyginti neseniai pristatyta Lietuvos skaitytojams, jau tapo viena mėgstamiausių rašytojų. ,,Žiemos sode“ ji pasakoja lyg iš mitų išplaukiančią dviejų įsimylėjusių petrogradiečių – leningradiečių istoriją XX a. viduryje. Skaitydamas netikėtai supranti, kad Spalio revoliucija, Antrasis pasaulinis karas pamažu virsta tolima praeitimi, pridengta šiuolaikiniais įvykiais, tik štai žmonių išgyvenimai išlieka gyvi, skaudūs ir nepamirštami. Romane ,,Lakštingala“ pasakojama moters, vyrą išleidusios į karą ir patekusios į vokiečių okupaciją, istoriją. Susitikusiems po karo sutuoktiniams tenka viską pradėti iš naujo. Romanas ,,Jonvabalių takas“ pasakoja apie dviejų draugių likimą. Romane ,,Sugrįžimas į Aliaską“ vaizduojama moteris, aklai įsimylėjusi jaunuolį, atsisakiusi savo tėvų, išvykusi net į Aliaską ir ten, gelbėdama dukrą, nužudžiusią savo vyrą. Kiekvienas šios rašytojos romanas sukelia daug apmąstymų, tarsi kviečia įsigyventi į tam tikrą situaciją ir apgalvoti, kaip reikėtų pasielgti pačiam.
Visiškai nauja, neseniai leidyklos ,,Sofoklis“ išleista Kelly McGonigal ,,Valios galia“ dar kvepia spaustuvės dažais. Knygos anonse sakoma: ,, Valia – tai evoliucijos metu išsivystęs biologinis instinktas, kurį visi turime. Valia reikalinga tam, kad apgintų mus nuo mūsų pačių. Valia – tarsi raumuo, kuris nenaudojamas atrofuojasi, intensyviai naudojamas pavargsta, o treniruojamas sustiprėja.“ Kaip stiprinti savo valią ir išvengti klaidų, kaip nesileisti valdomam kitų, ypač dabartinių nuomonės formuotojų, pataria Stratfordo universiteto humanitarinių mokslų daktarė ir Kalifonijos tinklaraščio autorė Kelly McGonigal. Ji pabrėžia savitvardą ir savikontrolę. Taigi šios knygos skaitytojai atras psichologinių patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kaip stiprinti savo vidinį pasaulį.
Jei jau nors viena iš šių knygų, parsineštų iš bibliotekos ar įsigytų knygyne, guli ant Jūsų palangės, jei jau pasikūrėte židinį ir išsivirėte liepžiedžių arbatos su medumi, galite jaukiai įsitaisyti patogiame fotelyje ir atsiversti pirmą puslapį. Smagaus vakaro.
Esu lengvų detektyvų mėgėja
Skaitant galime keliauti ten, kur dar niekad nebuvome, išgirsti tuos, kurių dar neturėjome galimybės sutikti. Ir visa tai pasiekiama vos atsivertus knygą. :)