chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE - Eiropas Pieaugušo izglītības e-platforma

Ziņu sadaļa

Graikiško ciklameno tikrumas, arba, žmonės, tikri dėl savo vertybių

19/10/2016
Valoda: LT

Graikijoje viešiu ne pirmą kartą. Ir kiekvieną kartą atrandu ją naujai. Ne turistinės ieškau spalvos, o tikrumo. Istorijos, kuri, papasakota skirtingų žmonių, suprantama savaip; meno, persipyniusio su mitais ir nūdiena; religijos atspindžių šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Žmonės mus suranda patys. Bendraminčiai, kūrėjai, draugai, su kuriais viena diena neprailgsta, bet tampa ilgo laiko tarpo verte, nes per ją labai daug  sužinai ir pasidalini su kitais. Įprasta, kad, vykdant tarptautinį projektą, vertinamas jo rezultatas, poveikis tikslinėms grupėms, tačiau mažai kalbama apie pačių projekto rengėjų patirtis. Apie tai, ko išmokstama savaime...

Projekto "Erasmus+" KA2 “Technologinis, lingvistinis ir emocinis raštingumas per muziką” kelias, atvedęs į Atėnus ir jų aplinkinius regionus, atskleidė mažai turistams žinomus faktus, mitus, reginius ir supažindino su asmenybėmis.


I. Dimitra: mitų ir dabarties paralelės

 

Dimitra, projekto dalyvė, Graikijos švietimo ministerijos atstovė, lydėdama mane Atėnuose, pasakoja, kad antikos mitai atsikartoja naujomis spalvomis šiuolaikiniame gyvenime. Galima rasti daug paralelių tarp to, ką aprašė Homeras, ir nūdienos gyvenimo. Pasak jos, Odisėjas, keliaudamas po pasaulį su savo jūreiviais, patyrė daug nutikimų. Ne visi jie baigėsi laimingai, tačiau daugelis jų yra pamokomi ir vertingi. Odisėjo kelionės – gražus komandinio darbo pavyzdys, kai drauge su jūreiviais jis įveikė daug pavojų, kai visi drauge spręsdavo problemas. Visgi, viena problema išliko aktuali iki šių dienų. Tai – žmogiškos silpnybės, tokios kaip, godumas, nepasitikėjimas, vedančios žmogų nuo tikslo į priešingą pusę. Štai dešimtojoj Homero “Odisėjos” giesmėj rašoma, kad išvykdamas iš Ajolo salos, Odisėjas iš salos valdovo dovanų gavo maišą, kuriame vėjų karalius užrišo ir paslėpė visus priešingus vėjus, palikdamas tik palankų, link Odisėjo namų pučiantį vėją. Pakeliui jūreiviai ėmė įtarinėti savo kapitoną gavus daug aukso ir turtų. Tad, jam užmigus, atrišo paslaptingą maišą ir, žinoma, paleido į laisvę vėtras, kurios bloškė laivą atgal į atvirą jūrą. Kitą kartą, patekę pas Kirkę, Odisėjo jūreiviai neatsispyrė malonumams. Išbadėję jūreiviai puotavo ir gėrė, kol pagaliau ėmė virsti kiaulėmis, šunimis, vilkais ir kitais gyvuliais. Jie pamiršo namus, tai, kad reikia grįžti namo į Įtakę...

Žmogus virsta vartotoju, sako Dimitra. Ar vartotojų visuomenė neužmirš savosios Itakės? Savo prigimties, namų ir vertybių?

Grįžusi į savo viešbutį, pirmiausiai atsiverčiau Homero “Odisėją”. Dabar ji yra internete. Kūrinys, skirtas mokiniams, tačiau suaugusiam jis irgi neprošal, ypač, kai bandai ieškoti sąsajų su dabartimi. Susidomėjote? Įdedu nuorodą ir linkiu gero skaitymo plėtojant technologinio raštingumo galimybes.

ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/odiseja

/en/file/11akropolisjpg1.1._akropolis.jpg

/en/file/12dimitraprojektejpeg1.2._dimitra_projekte.jpeg

Aldona Vilkelienė, Erasmus+ KA2 projekto “Technologinis, emocinis ir lingvistinis raštingumas per muziką” koordinatorė

Alytaus muzikos mokykla

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn