chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Eiropas Pieaugušo izglītības e-platforma

 
 

Emuārs

Baltijos andragogai vienybės kelyje

23/08/2019
Vilija Lukošūnienė
Valoda: LT

Šiomis dienomis švenčiame Baltijos vienybės kelio trisdešimtmetį. Ir kaipgi nepažymėti, kad beveik tiek pat metų tęsiasi trijų Baltijos šalių andragogų bendradarbiavimas ir draugystė. Prasidėjusi 1992 metais nuo suaugusiųjų švietimo asociacijų įsikūrimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, besitęsusi per bendrus tarptautinius projektus draugystė išaugo iki tradicinio kasmetinio renginio – Baltijos šalių andragogų vasaros mokyklos. Kiekvienais metais renginys vyksta kitoje šalyje. Šių metų liepos pradžioje aštuntoji vasaros mokykla vyko Lietuvoje. Ją organizavo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (LSŠA) bendradarbiaudama su Pasvalio rajono Savivaldybės administracija ir Pasvalio krašto muziejumi. Renginys buvo kaip niekad gausus: į jį atvyko 7 latvės, 11 estų ir 10 lietuvių.

/lv/file/1jpg-1371.jpg

Kiekvienais metais vasaros mokykloje nagrinėjame aktualias suaugusiųjų mokymosi temas. Šiais metais, pasitarę su kolegomis iš Estijos ir Latvijos, pasirinkome temą „Emocijos mokymesi: padeda ar trukdo?“, nes su mokymusi susijusios emocijos yra vienas iš svarbių mokymosi motyvacijos elementų. Šią temą taip pat nagrinėjame LSŠA ir Estijos neformaliojo suaugusiųjų švietimo asociacijos kartu su partneriais iš Vokietijos, Bulgarijos, Ispanijos ir Turkijos vykdomame „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projekte „Mokymosi motyvacijos skatinimas“ (angl. „Enhancing Learning Motivation“, ELMO). Projekto idėjos ir mokymosi vizitų patirtis buvo vasaros mokyklos pagrindas, kurį visų trijų šalių andragogai papildė teoriniais ir praktiniais aspektais.

 

Kas ir kaip vyko?

Pirmoji diena – Balsių malūnas.

Dieną pradėjome dalyvius įtraukiančiu ir aktyvinančiu susipažinimu ir apšilimu. Vėliau LSŠA prezidentė, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė Inga Jagelavičiūtė  dalyviams pristatė jau minėtą projektą „Mokymosi motyvacijos skatinimas“ (angl. „Enhancing Learning Motivation“, ELMO), atliktas veiklas ir apžvelgė pirmojo mokomojo vizito pas partnerius Vokietijoje rezultatus.  

LSŠA ekspertas Arūnas Bėkšta priminė, kad mokantis visada egzistuoja trys esminiai aspektai: kognityvinis, emocinis ir socialinis. Naudodamas mobilią programėlę SLI.DO jis organizavo dalyvių apklausą apie tai, kaip reikėtų derinti šiuos aspektus. Dauguma dalyvių pasirinko atsakymą, jog tai priklauso nuo dalyko, tikslinės grupės ir mokymosi tikslų.

Teorinėje dalyje Arūnas Bėkšta trumpai apžvelgė požiūrio apie emocijų įtaką mokymuisi raidą. 19-20 a. pirmojoje pusėje buvo laikoma, kad emocijos trukdo mokytis. Vėliau teigta, kad teigiamos emocijos skatina mokymąsi, o neigiamos jam trukdo. Paskutiniai tyrimų duomenys rodo, kad tiek teigiamos, tiek ir neigiamos emocijos padeda mokytis. Problema kyla, kai emocijos tampa pernelyg stiprios ir ilgalaikės. Tyrimai rodo, kad smegenys kreipia didesnį dėmesį emociškai svarbiems dalykams. Su tuo susijęs įdomus reiškinys, vadinamas „dėmesio mirktelėjimu“ (angl. emotional blink), kai neutralus įvykis, einantis iš karto po emociškai stipraus įvykio, lieka nepastebėtas.

Įdomi emocijų įtaką įsiminimui. Tyrimai rodo, kad:

  • Geriau įsimename emocinius vaizdus, negu emocinius žodžius.
  • Teigiamą emocinį turinį įsimename geriau, negu neigiamą.
  • Emocijos daro esminę įtaką įsiminimui ir tiek neigiami, tiek ir teigiami žodžiai įsimenami geriau, negu neutralūs.

/lv/file/2jpg-1062.jpg

 

 

Antroji diena – Pasvalio krašto muziejus.

Antrą dieną Latvijos ir Estijos atstovai pristatė emociškai grįstus mokymosi metodus.

Estų atstovai pasiūlė du užsiėmimus. Pirmasis užsiėmimas buvo skirtas susitarimui dėl vertybių. Kiekvienas turėjome užsirašyti penkias svarbiausias vertybes. Sniego gniūžtės metodu po du, po keturis, po aštuonis ir pagaliau visa grupė turėjo vis iš naujo susitarti dėl penkių bendrų vertybių. Kuo didesnė grupė, tuo susitarimą pasiekti buvo sunkiau. Vertybės stipriai siejasi su emocijomis, todėl kiekvienas dalyvis jautėsi blogai, jei jo vertybę grupė atmesdavo. Diskutuojant buvo ieškoma kitokių, bendresnių vertybių, kurios apimtų keleto žmonių vertybes. Pagaliau sutarta, kad bendros grupės vertybės yra meilė (plačiąja prasme), augimas, sveikata, sąžiningumas ir laimė.

 

/lv/file/3jpg-783.jpg

Antrojo užsiėmimo metu reikėjo piešti užrištomis akimis, skambant minimalistinei estų kompozitoriaus Arvo Pärt muzikai. Nupiešus piešinius, grupė buvo padalinta į du pogrupius. Kiekvieno pogrupio piešiniai buvo išdėstyti skirtingose salės vietose. Turėjome apžiūrėti kolegų pogrupio piešinius ir, atsižvelgdami į tai, ką matome piešinyje, ir kaip jį suprantame,  parašyti palinkėjimą kiekvienam kitos grupės nariui ir pakišti po piešiniu. Akivaizdu, kad visa užduotis buvo emocinga.

 

Latvijos atstovai pasiūlė iš ajerų pinti žaisliukus. Kiekvienas gavome pluoštelį pynimui paruoštų ajerų, mums paaiškino ir pademonstravo paprastą pynimo būdą ir visi bandėme nupinti paprastą sukutį Kalėdų eglutei. Pirmas įspūdis: „elementaru“. Deja... Baigę darbą aptarėme savo emocijas, kaip jos keitėsi ir kokią įtaką darė išmokimui. Vieni džiaugėsi, kad sekėsi. Kitus nesėkmė skatino (motyvavo) paklausti, kaip daryti, ir vėl bandyti bei išmokti. Trečius nesėkmė skatino imtis kitokio žaisliuko, kurį padaryti pasirodė paprasčiau... Aptarėme, kaip galėtume išvadas pritaikyti kitų dalykų mokymuisi. Pastebėjome, kad daugiausiai neigiamų emocijų kilo tada, kai buvo neaiškiai suformuluota užduotis.

/lv/file/4jpg-434.jpg

 

Dieną baigėme mokymosi programa „Alus kelias“ Valakėliuose pas sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinį (iš kartos į kartą) amatininką, senųjų kepimo ir alaus darymo amatų puoselėtoją Sigitą Paliulį. Iš tėvo perėmęs tradicinio Pasvalio kraštui būdingo alaus gamybos tradicijas aludaris (kaip vėliau paaiškėjo, ne tik) supažindino su alaus darymo įrankių ir indų muziejumi, papasakojo apie miežių grūdo ir apynio kelią link pagaminto produkto. Vėliau buvome pavaišinti ne tik alumi, bet ir kitais sertifikuotais tautinio paveldo produktais. Visos programos metu skambėjo Sigito atliekamos lietuvių liaudies dainos, dainuojamosios poezijos kūriniai ir pasakojimai apie juos, nes, pasirodo, Sigitas dar yra ir Pasvalio kultūros centro suaugusiųjų dramos teatro vadovas, režisierius bei aktorius, taip pat jaunųjų gitaristų būrelio vadovas. Galiausiai į dainavimą įsitraukėme visi ir skambėjo dainos estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

 

Trečioji diena – Pasvalio rajono savivaldybė.

Trečią dieną susirinkome Pasvalio rajono savivaldybėje, kur meras Gintautas Gegužinskas papasakojo apie savivaldybę, jos ekonomiką, kultūrą ir švietimą. Kilo gyva diskusija apie suaugusiųjų mokymąsi ir jo skatinimą Pasvalio rajone.  Estijos kolegos nuoširdžiai stebėjosi, kodėl Pasvalyje nėra Liaudies mokyklos: „Tai kur mokosi jūsų suaugusieji?“ - klausė jie mero.

Piešdami ir rašydami palinkėjimus Pasvaliui savivaldybės kieme apibendrinome aštuntąją Baltijos šalių andragogų vasaros mokyklą. Susikibę rateliu (gaila, neužfiksuota) sakėme vieni kitiems gražius žodžius, dainavome ir linkėjome „Iki pasimatymo devintojoje vasaros mokykloje 2020 m. Latvijoje!”

 

/lv/file/5jpg-315.jpg

 

Straipsnio autoriai:

Arūnas Bėkšta, suaugusiųjų mokymo ir mokymosi ekspertas, vadybos konsultantas ir dėstytojas, sertifikuotas koučeris, dirbantis Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1997-ųjų Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narys, 2007–2013 metais – jos prezidentas, strategas, daugelio LSŠA projektų ekspertas. Dalyvavo kuriant Neformalaus mokymosi kokybės užtikrinimo sistemą European Quality Mark (EQM) ir rengiant mokėjimo mokytis kompetencijos įsivertinimo ir tobulinimo instrumentą. Daugelio Asociacijos leidinių sudarytojas ir bendraautorius.

 

Dr. Vilija Lukošūnienė  yra ilgametė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos darbuotoja, buvusi Asociacijos prezidentė. Per darbo Asociacijoje metus ji tapo nuoširdi andragogikos idėjos skleidėja, vedanti mokymus andragogikos temomis, apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją suaugusiųjų besimokančiųjų mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymosi tema. Vilija aktyviai dalyvauja Asociacijos projektinėje veikloje, pati  inicijuoja ir rengia projektus. Būdama „Epale“ platformos konsultantė Lietuvoje ji noriai dalijasi savo organizacine, metodine, dalyvavimo projektuose patirtimi šioje platformoje.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn