chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Eiropas Pieaugušo izglītības e-platforma

 
 

Emuārs

Mokytis naujai mąstyti - pažvelkime naujai į žinomus dalykus

22/08/2019
Vilija Lukošūnienė
Valoda: LT

Tikriausiai neklysiu sakydama, kad mes, andragogai, nuolat ieškome darbo su suaugusiais besimokančiaisiais naujovių – seminaruose, straipsniuose, internetiniuose šaltiniuose, kalbėdami su kolegomis. Tačiau kartais tereikia tiek nedaug – tik naujai pažvelgti į jau žinomus dalykus, permąstyti juos. Tokio naujo mąstymo pavyzdį radau internetinėje svetainėje „Mokytis naujai mąstyti“ (www.lernen-neu-denken.de).

 

Svetainės autorius Rasmus Grobe kviečia suaugusiųjų švietėjus suaugusiųjų mokymuisi „atrasti“ Marijos Montessori pedagogines nuostatas, teigdamas, kad M.Montessori galima drąsiai vadinti savivaldaus mokymosi pirmtake.

 

Apie M. Montessori ir jos idėjų reikšmę vaikų ir paauglių mokymesi visi esame girdėję. Pagal Montessori sukurtą pedagoginę koncepciją ir šiandien dirba daug mokymo įstaigų visame pasaulyje. Tačiau R.Grobe kviečia į jos idėjas pažvelgti „kitu kampu“ ir pastebėti, kad dauguma pedagoginių Montessori nuostatų aktualios ir šiandieniam suaugusiųjų mokymuisi, ypatingai savivaldžiam mokymuisi.

R.Grobe išveda šias paraleles:

  • Montessori pedagoginės nuostatos glaudžiai siejasi su konkrečiais vaiko vystymosi etapais.

Pedagogė reformatorė teigia, kad tam tikrus dalykus vaikai geriausiai mokosi tuomet, kai tie dalykai atitinka vaiko fizinį ir protinį išsivystymą. Ji pabrėžia, kad į tai būtina atsižvelgti ir nepraleisti optimalaus momento.

 

/lv/file/1jpeg-31.jpeg

 

Ši nuostata aktuali ir suaugusiųjų mokymuisi, nes skirtinguose gyvenimo etapuose, vykdant skirtingas raidos užduotis ir gyvenant skirtingomis aplinkybėmis (dėl amžiaus, socialinės padėties, profesinės situacijos) suaugęs žmogus mokosi irgi skirtingai. Taigi peršasi didaktinė išvada: kad suaugęs žmogus mokytųsi sėkmingai visos mokymosi užduotys turi atitikti jo biografinę situaciją.

  • Kita suaugusiųjų mokymuisi aktuali Montessori nuostata yra,  kad mokomasi intensyviau, kai mokymasis tiesiogiai tenkina mokymosi arba veiklos poreikį, o ne tuomet, kai reikia „įsisavinti“ kažkieno parengtą mokymosi planą arba įvykdyti išorinių asmenų (mokytojų) reikalavimus. Gera pedagogika, anot Montessori, turi sukurti kaip galima daugiau aplinkybių ir situacijų mokymuisi, kurios tenkintų vidinius vaiko poreikius. Anot R.Grobe, šis reikalavimas gali ir turi būti „perkeltas“ į suaugusiųjų mokymąsi, juolab, kad, plečiantis galimybėms naudotis internete sukauptais žinių šaltiniais, šis reikalavimas gali būti vis geriau patenkinamas.
  • Montessori teigia, kad vaikai noriau mokosi, kai mokymasis kelia iššūkius ir suteikia kažką naujo. Akivaizdu, teigia R.Grobe, kad ir suaugusiųjų mokymuisi ši nuostata yra nesvetima.
  • Montessori pabrėžia, kad pedagogo užduotis yra stebėti ne tiek mokymosi tikslų įgyvendinimą kiek pačius besimokančius vaikus, jų elgesį ir pažangą. Šios nuostatos turėtų būti laikomasis ir suaugusiųjų mokymesi, andragogui stebint besimokančiuosius tiek mokymosi vietose, tiek įvertinant gebėjimus, tiek juos konsultuojant.  Pagal besimokančiojo stebėjimo rezultatus galima efektyviau planuoti tolesnį jo mokymąsi.
  • Svarbus Montessori pedagogikos principas yra „parengta aplinka“. Pagal šį principą vaikai patys nusprendžia, kada ir ką jie daro (pvz., kokį dalyką kuriuo metu mokysis, kiek laiko kokiai užduočiai skirs), tačiau tik tose ribose, kurias gali pasiūlyti mokykla. Šios ribos grindžiamos gerai apmąstyta vaiko vystymosi etapų analize ir atitinkamai vystymosi užduotims parengtais metodais (pvz., žaidimu sprendžiamos užduotys pradinukams). R.Grobe mano, kad perkeliant šį principą į suaugusiųjų mokymąsi, ypač į savivaldų mokymąsi, derėtų pamąstyti, kaip konkrečiam besimokančiajam sukurti tinkančią mokymosi pasiūlą, kuri:
    • Atitiktų anksčiau paminėtus principus ir skatintų mokytis; ją sudarytų adekvačios užduotys, kurios nebūtų pernelyg sudėtingos, tačiau ir nenuobodžios,
    • Suteiktų besimokančiajam laisvę pasirinkti, kada ir ką jis gali ar nori mokytis tam tikrų programų ir mokymosi medžiagų ribose,
    • Atitiktų besimokančiojo biografinę situaciją ir jo gyvenimo raidos užduotis.

/lv/file/2jpeg-22.jpeg

  •  Montessori mokykloje, lyginant su tradicine mokykla, keičiasi mokytojo vaidmuo: jis turi padrąsinti ir paskatinti mokinius išsakyti asmeninius mokymosi interesus, padėti juos suformuluoti. Pagrindinė mokytojo užduotis – atsakomybė už mokymosi aplinkos sukūrimą ir darbo atmosferos užtikrinimą bei atidų mokinių stebėjimą, kad, reikalui esant, galėtų jiems pagelbėti. Apie tokį naują suaugusiųjų mokytojo vaidmenį jau irgi kalbama daugiau nei dešimt metų ir tokio vaidmens suvokimas palengva skinasi kelią į andragogų veiklą.

 

Darant R.Grobe straipsnelio apie Montessori pedagoginių nuostatų  aktualumą andragogikoje apžvalgą kilo mintis, galbūt ir mums verta pasidomėti, kokios žymiausių Lietuvos pedagogikos veikėjų (pvz., St.Šalkauskio, J.Laužiko, M.Lukšienės) nuostatos yra arba gali būti svarbios suaugusiųjų švietėjams? O, galbūt, tarp kolegų jau ir yra tai padariusių? Pasidalinkime ir paskatinkime norą naujai pažvelgti į tai, kad jau, regis, seniai žinoma.    

 

 Dr. Vilija Lukošūnienė yra ilgametė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos darbuotoja, buvusi Asociacijos prezidentė. Per darbo Asociacijoje metus ji tapo nuoširdi andragogikos idėjos skleidėja, vedanti mokymus andragogikos temomis, apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją suaugusiųjų besimokančiųjų mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymosi tema. Vilija aktyviai dalyvauja Asociacijos projektinėje veikloje, pati  inicijuoja ir rengia projektus. Būdama „Epale“ platformos konsultantė Lietuvoje ji noriai dalijasi savo organizacine, metodine, dalyvavimo projektuose patirtimi šioje platformoje.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn