chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Išteklius

Rimos Antanavičiūtės magistro darbas „Mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimas vadybinės karjeros kontekste“

Kalba: LT

Paskelbė Julija MELNIKOVA

Rimos Antanavičiūtės magistro darbas „Mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimas vadybinės karjeros kontekste“ skirtas švietimo vadovų karjeros klausimams. Mokyklų vadovai, siekdami karjeros turi ne tik mokytis visą gyvenimą, bet ir bendradarbiauti su įvairaus lygio švietimo institucijomis, kadangi bendradarbiaujant dalijamasi patirtimi, gaunamas grįžtamasis ryšys. Bendradarbiavimas įgalina nuolat tobulėti. Svarbi tampa socialinė sąveika su švietimo skyriumi, kadangi santykiai tarp mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus dažniausiai yra vertikalūs aukštesnė organizacija – žemesnė organizacija (G. Šaparnis, 2000). Todėl realu, kad aukštesnio lygio vadovai gali paskatinti žemesnio lygio vadovo karjeros raidą, būdamas grįžtamojo ryšio šaltiniu, informuodamas apie stipriąsias ir silpnąsias puses patariant ar konsultuojant.

Darbo objektas – mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimas kaip vadybinės karjeros perspektyva.

Darbo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimą mokyklų vadovų vadybinės karjeros aspektu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Teoriškai išanalizuoti mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimą vadybinės karjeros kontekste.

2. Empiriškai atskleisti mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimą ir jo galimybes, siekiant mokyklų vadovų vadybinės karjeros.

3. Pateikti siūlymus mokyklų vadovams ir švietimo skyriaus specialistams, kaip tobulinti tarpusavio bendradarbiavimą, sudarant sąlygas mokyklų vadovų vadybinei karjerai.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, Content (turinio) analizė. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog bendradarbiavimas mokyklų vadovų vadybinės karjeros kontekste yra nuolatinis, nepertraukiamas bei pozityvus. Bendradarbiavimas yra paremtas konsultavimu, kuravimu, pagarba, tolerancija, yra dalijamasi patirtimi ir pan. Tačiau visdėlto keli mokyklų vadovai tvirtina, jog bendradarbiavimas vyksta tik mokyklos vadovo iniciatyva ir jiems trūksta darnesnio, glaustesnio bendradarbiavimo būtent vadybinės karjeros klausimais. Dažniausiai bendradarbiaujama, kai mokyklų vadovai siekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, kai pastebi mokyklų vadovų nukrypimą nuo tinkamos veiklos bei dirba planuotai, organizuodami susirinkimus arba bendradarbiauja, kai mokyklų vadovams stinga informacijos vadybinės karjeros klausimais. Pagrindinė funkcija, kurią atlieka švietimo skyrius bendradarbiavimo metu yra konsultavimas. Taip pat įvardijamos šios funkcijos: pagalbos, patarimų teikimo, skatinimo, aktyvinimo, informavimo, grįžtamojo ryšio suteikimo ir dokumentų analizės. Tyrimo metu buvo išskirti bendradarbiavimo privalumai ir trūkumai. Švietimo skyriuje dirbantys specialistai išryškina teigiamų tarpusavio santykių vyravimą, savo patirtį švietimo sistemoje bei mokyklų vadovų tobulėjimą bendradarbiavimo metu. Mokyklų vadovai konsultacijos dėl vadybinės karjeros yra aiškios, išsamios, aukšta švietimo skyriuje dirbančių specialistų kompetencija, priimtinos jų asmeninės savybės. Švietimo skyriuje dirbantys specialistai mano, jog pagrindiniai trūkumai yra laiko stoka, dokumentacijos gausa bei pačių mokyklų vadovų motyvacijos stoka. Tuo tarpu mokyklų vadovai pažymi, jog vyrauja motyvacijos, finansavimo, gerosios patirties dalijimosi bei bendradarbiavimo su užsienio specialistais stoka. Pastebima abiejų grupių nuomonių priešprieša, nes švietimo srityje dirbantys specialistai pabrėžia, jog pasigenda mokyklų vadovų motyvacijos siekiant vadybinės karjeros, o tuo tarpu mokyklų vadovai mano, jog jiems stinga paskatinimo iš  švietimo skyriaus.Tyrime atsiskleidė, jog mokyklų vadovai norėtų plėtoti savo vadybinę karjerą švietimo skyriuje, kadangi tai platesnio pobūdžio veikla, tačiau jie neturi galimybės, kadangi labai mažai darbo vietų, švietimo sistema yra nelanksti. Manoma, jog mokyklos vadovai gali vykdyti įvairaus pobūdžio veiklą užsienio šalyse, realizuoti savo gebėjimus bendruomenės veikloje arba tobulinti bei lavinti savo asmenines savybes visą gyvenimą, nenutrūkstamai tobulėti savo darbinėje sferoje nuolat atnaujindami savo žinias ar taikydami vis naujas praktikas savo darbe.

 

Ištekliaus autorius (-iai): 
Rima Antanavičiūte
Paskelbimo data:
Penktadienis, 3 Lapkritis, 2017
Dokumento kalba
Ištekliaus tipas: 
Tyrimai ir ataskaitos
Šalis:
Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn