Lyčių segregacija užimtumo ir švietimo srityse: lyginamoji analizė


Lyčių segregacijos (lot. segregatio — atskyrimas) darbo rinkoje ir švietimo srityje problemos analizei buvo skirtas 2015 m. rugsėjo 29–30 d. Danijoje vykęs seminaras, kuriame daugiausia dėmesio skirta dviem esminiams šios problemos aspektams: skatinamas vyrų pedagogų dalyvavimas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros srityje (ECEC) ir moterų bei mergaičių dalyvavimas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (STEM).
Seminare dalyvavo 17 Europos šalių (tarp jų ir Lietuvos) atstovai.1 Europos Komisijos tyrimo dėl lyčių segregacijos Europos darbo rinkoje pristatymas sudaro galimybes palyginti ES valstybių narių situaciją.
Seminare buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad lyčių segregacija profesijų pasaulyje linkusi mažėti, bet tai vyksta lėtai, o kai kuriose šalyse ši segregacija net didėja. Taip vyksta todėl, kad dar yra daug stereotipų, sociokultūrinių mechanizmų, kurių įtaka šiuo požiūriu yra stipriausia. Segregacija yra negatyvus reiškinys, nes ji susiaurina užimtumo ir įsidarbinimo galimybes, sustiprina lyčių stereotipus, riboja prieigą prie aukštesnio lygio darbo vietų, atspindi nevienodą pasiskirstymą neapmokamo darbo ir šeimos pareigų srityje, sudaro palankias aplinkybes nuvertinti moterų darbą. Pabrėžtina, kad paminėti rodikliai atskleidžia tik dalį visos padėties ir todėl pristato naują požiūrį į šią situaciją.
Iš esmės vykusiose diskusijose pabrėžta, kad tam, kad būtų įveikta lyčių segregacija, organizacijoms reikia sistemiškai diegti efektyvius veiksmingos lygybės ir gerosios patirties praktikos pavyzdžius, skatinti įvairovę, užtikrinti pusiausvyrą darbe ir asmeniniame gyvenime.
Kitų Europos šalių situacijos analizė parodė, kad nors ir pastebimas bendras lyčių segregacijos profesijų aspektu mažėjimas, bet tai vyksta lėtai, o kai kuriose šalyse jis net didėja. Esminė tokios situacijos priežastis yra seni stereotipai, kuriuos įveikti sunkiausia. Reikia ieškoti problemos sprendimo, nes esama situacija susiaurina darbo pasirinkimo galimybes, dar labiau sustiprina lyčių stereotipus, riboja prieigą prie aukštesnio lygio darbų, atspindi nevienodą pasiskirstymą darbo užmokesčio ir šeimos pareigų aspektais, be to, tai sudaro sąlygas nuvertinti moterų darbą.
Daugelyje tyrime dalyvavusių šalių tendencijos paprastai yra panašios: mažas vyrų pedagogų skaičius ikimokyklinėse įstaigose, mažas siekiančių išsilavinimo šioje srityje skaičius, taip pat mažas darbo užmokestis ir žemas vadinamųjų moteriškų profesijų statusas yra tarsi savotiškas barjeras sprendžiant segregacijos problemas šioje srityje. Be to, jaunos moterys yra labiau išsilavinusios nei jauni vyrai, tačiau jauni vyrai ir toliau dominuoja tokiose srityse kaip kompiuterija, mokslas, technika ir technologijos, nepaisant didėjančio čia dalyvaujančių jaunų moterų skaičiaus. Nors šių sričių studijose vis dar daugiau vyrų, jaunos moterys ir merginos darosi aktyvesnės matematikos ir architektūros srityse. Tačiau segregacija darbo rinkoje išlieka: vyrų koncentracija akivaizdžiai didesnė yra mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse, o moterų – tokiose sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Akivaizdi yra ir vertikalioji segregacija, kai vyrai koncentruojasi valdančiose pozicijose, net jei šioje srityje ir dominuoja moterys.
Seminaras parodė ryšius tarp lyčių segregacijos darbo rinkoje, švietime, mokyme, atskleidė, kaip šis atskyrimas nuosekliai perduodamas iš švietimo grandies iki ankstyvojo vaikų ugdymo pakopos į darbo rinkos moterų ir vyrų užimtumą.
Europos Komisija toliau siekia kompleksiškai spręsti lyčių segregacijos darbo rinkoje ir švietime problemas: skatinti lyčių lygybę namų ruošos ir priežiūros darbuose, dalyvavimą visuomenės ir laisvalaikio veiklose.
Veiksmai lyčių segregacijos mažinimo srityje turėtų būti išsamūs ne tik ieškant individualių galimybių moterims ir vyrams dalyvauti darbo rinkoje ir švietime, jas plečiant, bet taip pat ir inicijuojant institucinius, kultūrinius pokyčius tarp darbdavių, švietimo teikėjų ir visos visuomenės narių. Ši sritis turi būti toliau tiriama.
Tiek individualių, tiek institucinių pokyčių užtikrinimas turi būti ir toliau inicijuojamas privačiame sektoriuje.
Lyčių aspektas turi būti veiksmingai integruotas į švietimo politiką ir programas.
Veiksmai lyčių segregacijos darbo rinkoje srityje turi būti derinami su veiksmais gerinant darbo kokybę ir sprendžiant mažo darbo užmokesčio klausimą, ypač tose srityse, kuriose dominuoja moterys.